Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Glifosatai pelno ir sveikatos girnose

Dėl glifosatų registracijos pratęsimo Europos Komisijoje būta įvairių nuomonių. Optimistai vylėsi, kad „Monsanto“ ir kitų kompanijų platinamų herbicidų registracija bus pratęsta dar 15 metų, pesimistai kalbėjo apie 7 metus, tačiau visas prognozes sujaukė balsuojant susilaikiusi įtakingoji Vokietija. Taigi paskelbta nervinga 18 mėnesių pertrauka. Per šį laiką Europos cheminių medžiagų agentūra atliks papildomą tyrimą ir tada Europos Komisija bei Europos Parlamentas turės priimti galutinį sprendimą.

Herbicidai su klaustuku

Vokietijos toksikologai ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) praėjusiais metais atliko savarankiškus tyrimus ir paskelbė vienodas išvadas – veiklioji medžiaga glifosatas pasižymi mažu ūmiu toksiškumu jį prarijus ar jo įkvėpus, jis nedirgina odos, nesikaupia žmogaus organizme ir yra greitai pašalinamas. Tačiau tyrimą atlikusi Tarptautinė vėžio registrų asociacija padarė priešingą išvadą. Šio tyrimo rezultatus išplatino įvairios visuomeninės organizacijos, todėl politikai išsigando. Lietuvos atstovai Europos Komisijos (EK) posėdžiuose nuomonės nepakeitė – jie pritarė glifosato registracijos pratęsimui. Nuspręsta glifosato registracijos laiką pratęsti 18 mėnesių, o per tą laiką Europos cheminių medžiagų agentūra turės atlikti papildomą tyrimą. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, EK pastarosiomis dienomis šalims išsiuntinėjo didelį sąrašą herbicidų, kurių registracija irgi kabo ant plauko.

„Dalyvauju COPA–COGECA posėdžiuose ir galiu patikinti, kad praktiškai visų ES šalių atstovai nepritaria ketinimams nutraukti tiek glifosatų, tiek kitų herbicidų registraciją. Tikiuosi, kad dabar atliekami tyrimai bus objektyvūs ir glifosatų registracija bus pratęsta“, – vylėsi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Glifosatų naudojimo priešininkas Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos (LEŽA) tarybos narys, habil. dr. Antanas Svirskis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad glifosatų registravimas 18 mėnesių pratęstas tik todėl, kad norima sunaudoti jau į rinką patekusius herbicidus. „Paskui glifosatų registracija bus nutraukta“, –įsitikinęs A.Svirskis.

Specialistų nuomonė

Dr. A.Svirskis tikina, kad visuomeninės ES šalių organizacijos per nustatytą laikotarpį EK užvers duomenimis apie pražūtingą glifosato poveikį žmonių sveikatai. LEŽA tarybos narys priminė skandalą, kuris kilo, kai Vokietijos aplinkos institutas atsitiktinai ištyrė 14 šioje šalyje pagamintų alaus rūšių ir visuose ėminiuose aptiko glifosato, nors buvo manoma, kad ši medžiaga per 14 dienų suskyla. Buvo primintas ir kitas atvejis Vokietijoje, kai prieš kelerius metus herbicido glifosato pėdsakų rasta suaugusiųjų ir net vaikų šlapime. Lietuvoje užfiksuotas vienas atvejis – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė glifosato likučių grikiuose Trakų rajone. Tiesa, glifosato leistina norma grikiuose net 10 kartų mažesnė nei kituose grūduose, ir tą kartą ji buvo tik truputį viršyta.

„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo, ką apie glifosato poveikį sveikatai mano Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Paaiškėjo, kad SAM kompetencija vertinant glifosatų naudojimo pasekmes yra labai ribota. Ji tiesiog vadovaujasi ES reglamentais ir nesuka sau galvos. SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Gudanavičienė sakė, kad ministerija neseniai pateikė informaciją Seimui: „Tiesiog apklausėme maisto produktų stebėjimus ir tyrimus vykdančias institucijas. Remiantis mūsų surinkta informacija, rizikos dėl glifosato likučių maisto produktuose nebuvo.“

I.Gudanavičienė pripažino, kad Lietuva nepajėgi atlikti išsamių tyrimų, todėl remiasi juos atliekančių kitų ES šalių duomenimis. Vadovaudamasi jais sprendimus priima ir EK.

Glifosatai nepakeičiami

Žemdirbių interesus Briuselyje ginanti COPA–COGECA nenuleido rankų, ji ketina panaudoti visus įtakos rezervus. Štai ir LGAA jau sulaukė laiško su raginimu daryti įtaką Europos Parlamento nariams.

„Artimiausiu metu EP nariams išsiųsime laiškus, kuriuose pateiksime svarius argumentus. Jokių emocijų. Tai bus labai konkretūs duomenys, kuriuos parengs žemės ūkio specialistai ir mokslininkai“, – sakė A.Macijauskas.

Tarp argumentų bus ir politikus turėsiantis atšaldyti priminimas, kad šiuo metu pasaulinėje rinkoje nėra augalų apsaugos priemonių, kurios galėtų pakeisti glifosatus.

„Tektų taikyti daugiau mechaninių priemonių arba gerokai daugiau ne tokių efektyvių herbicidų, todėl gerokai išaugtų darbų savikaina, kartu padidėtų ir produktų kaina. Ar vartotojai pasiruošę tokiems pokyčiams?“ – retoriškai klausė A.Macijauskas.

Globalios pasekmės

Jeigu EK nuspręstų nutraukti glifosatų registraciją, tai būtų išskirtinis atvejis pasaulinėje rinkoje, kai grūdus eksportuojančios šalys pačios apsunkintų sau konkurencijos sąlygas.

„EK reikalavimų, žinoma, nesilaikytų nei JAV, nei Australija, nei Rusija, nei Ukraina ar kiti ES šalių konkurentai. Mūsų konkurencingumas pasaulinėje rinkoje gerokai sumažėtų. Maža to, negirdėjau, kad EK planuotų kelti griežtesnius reikalavimus importuojamiems grūdams. Taigi ES rinkoje būtų ir toliau gaminami bei pardavinėjami produktai, pagaminti iš pigesnių įvežtinių ir naudojant glifosatus užaugintų grūdų“, – prognozavo A.Macijauskas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruoti 43 herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, iš jų 37 augalų apsaugos produktai skirti profesionaliam, o 6 produktai – neprofesionaliam naudojimui. 2014 m. šalies žemės ūkyje buvo panaudota apie 126 t glifosato. Pasak VAT l. e. p. Dokumentų valdymo skyriaus vedėjos Ingos Arlauskienės, jeigu po 18 mėnesių būtų nuspręsta neatnaujinti glifosato registracijos, tuomet Lietuva galėtų suteikti 6 mėnesių laikotarpį turimiems šių herbicidų kiekiams parduoti ir 12 mėnesių laikotarpį turimiems kiekiams sunaudoti. Beje, už Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos produktų naudojimą ūkio subjektai baudžiami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1073 straipsnio pirmą dalį – jiems skiriama nuo 57 iki 115 eurų bauda.

Kompromisų galimybė

Sakoma, kad nebūna dūmų be ugnies. „Aš pats esu naudojęs glifosatus, tačiau ne rudenį, o pavasarį. Todėl piktinuosi pamatęs, kai jie naudojami prieš pat derliaus nuėmimą“, – sakė A.Svirskis.

„Šiais laikais visi siekia mažinti savikainą, todėl sunku patikėti, kad yra ūkininkų, kurie veltui švaisto pinigus, juk herbicidai brangiai kainuoja. Oficialūs duomenys apie dirvožemio bei vandens telkinių užterštumą rodo, kad lietuviai chemikalų naudoja daug kartų mažiau nei Vakarų Europos žemdirbiai“, – atmetė kaltinimus A.Macijauskas.

Pakalbinome ir ūkininką, kuris iš principo nenauja jokių chemikalų.

„Manau, kiekvienas ūkininkas pasvarsto apie herbicidų keliamą pavojų. Kai kartą vienam kolegai apie tai pasakiau, jis man atvirai atsakė, kad jo šeima produktų iš ūkyje užaugintų grūdų nevalgo ir ateityje neketina valgyti. Jie perka ekologiniuose ūkiuose užaugintus produktus“, – sakė Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

Alternatyvų yra

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys

Kai man priekaištauja, kad, uždraudus glifosatus, grūdų augintojai prarastų daug pinigų, aš atsakau klausimu: „Ar jūs tikrai norite turėti daug pinigų, bet susirgti vėžiu?“ Iki šiol EK struktūros aiškindavo, kad glifosatas neturi ryšio su vėžio sukėlėjais stuburiniams gyvūnams, bet praėjusiais metais nepriklausoma laboratorija Vokietijoje atliko išsamius tyrimus ir padarė oficialias išvadas, kad pavojus yra realus. EK šių metų pradžioje ruošėsi glifosatų registraciją pratęsti dar 15 metų, EP sutiko registraciją pratęsti 7 metams, tačiau, paskelbus minėtų tyrimų rezultatus, padėtis pasikeitė iš esmės. Nuspręsta glifosatų registraciją pratęsti laikinai 12–18 mėnesių. Per šį laiką bus atlikti papildomi tyrimai, ieškoma alternatyvių sprendimų. Štai, pavyzdžiui, Portugalija glifosatų nenaudoja. Mes pamiršome mechaninius piktžolių naikinimo būdus. Žemdirbių nereikia kaltinti – jie naudoja tas medžiagas, kurias leidžiama naudoti. Atsakomybę turi jausti augalų apsaugos priemonių gamintojai – būtent jie uždirba milijardus, negalvodami apie pasekmes visų mūsų sveikatai.

Alternatyvų nėra

Aušra Beniulienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

Šiandien niekas negali pasakyti, kokį sprendimą EK priims po 18 mėnesių. Tačiau dėl susidariusios padėties verta sunerimti, nes sprendimus priimantys politikai tikriausiai dar nesuvokia, kad šiuo metu paprasčiausiai nėra alternatyvų glifosatui. Žinoma, galima sugrįžti į praeitį, pavyzdžiui, kelis kartus kultivuoti, mechaniniu būdu piktžoles naikinti akėjant, ariant. Tačiau tokiu atveju gerokai sumažėtų derliai, o ir aplinkosaugos požiūriu nieko nelaimėtume. Kita vertus, reikalavimai ES jau dabar yra griežtesni nei kitose rinkose. Paprasčiausiai kai kas bando manipuliuoti visuomenės nuomone, pasinaudoti tuo, kad vartotojai prastai vertina „Monsanto“ kompaniją, nors herbicidus gamina ir kitos kompanijos. Turime nekeisti savo nuomonės ir pritarti siūlantiesiems glifosato registraciją ES rinkoje pratęsti.

Rekomenduojami video