Ukmergėje gyvenantys Rimutė ir Antanas Kamarauskai yra žinomi kaip darbštūs ūkininkai, puoselėjantys augalininkystės ir daržovių ūkius. Nors žemės šiame krašte – nederlingos, jiems savo triūsu pavyksta užauginti kokybišką ir gausų derlių.

Pradėjo nuo sklypelio

Sutuoktiniai pasakojo, kad žemės ūkis jiems niekada nebuvo svetimas. Ir anksčiau, sovietiniais laikais, Rimutė, pagal profesiją – pardavėja, su Antanu – melioratoriumi, šalia savo pagrindinių darbų suspėdavo prižiūrėti ir 25 arų daržovių sklypą. Pasak A.Kamarausko, pirmosios jų augintos daržovės – kopūstai. Pardavimo problemų tuo metu nekildavo: derlius sėkmingai buvo realizuojamas Baltarusijoje. Vėliau Kamarauskai atostogų metu ir savaitgaliais daržoves gabendavo į sostinę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Antanas atsisveikino su savo tarnyba ir ėmėsi dirbti tėvų ir uošvių žemę, iš viso – 16 ha. Tuo metu, pasak pašnekovo, gimtajame Taujėnų krašte (Ukmergės rajone) jis pradėjo nuomotis ir gretimas žemes. „Taujėnų seniūnijoje žemė – nėra naši. Todėl čia auginti grūdines kultūras ir daržoves tikrai nėra lengva“, – prisipažino ūkio šeimininkas.

Išaugo plotai

Prisimindami pirmuosius daržovių auginimo metus, R.ir A.Kamarauskai sakė, kad reikėjo labai daug rankų darbo. Vėliau, kai daržovių asortimentas ir jų auginimo plotai plėtėsi, darbus reikėjo atlikti sparčiau, jie įsigijo kombainą. Su technikos pagalba per dieną nukasama daugiau nei 1,5 ha bulvių. Pastaruosius ketverius metus sutuoktinių auginami produktai sertifikuojami nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos ženklu. Visos jų auginamos daržovės: bulvės, morkos, kopūstai, burokėliai pasižymi maistingumu ir ypač geru skoniu. Jas auginant naudojamos kur kas mažiau, nei dirbant tradiciškai, kenksmingos aplinkai ir toksiškos augalų apsaugos priemonės. Rimutė pasakojo, kad pagal įsipareigojimus VšĮ „Ekoagros“ daržovėms jie skyrė 17 ha plotą. „Darbas su šiomis kultūromis įdomus ir kintantis. Vienais metais derlius būna gausus, kitais – menkas. Kai derlius gausus – kainos žemos, o realizacija – sudėtinga. Todėl tenka sukti galvą, kaip parduoti produkciją“, – pridūrė Antanas. Ūkininkas mena laikotarpius, kai perteklinį morkų ir kopūstų derlių tekdavo sunaikinti.

Prioritetas – bulvės

Dabar sutuoktiniai didžiausius plotus skiria bulvėms. Nemenka jų dalis realizuojama pagal išankstines tiekimo sutartis. Bulves ir kitas daržoves perka įvairios įmonės, kavinės bei restoranai. Rimutė daržovėmis prekiauja ir Ukmergės turgavietėje. Moteris sakė, kad jų ūkyje išaugintoms daržovėms reklamos nereikia, jas perka nuolatiniai klientai. „Kadangi naudojame mažai trąšų, derlių valgome ne tik patys, bet ir vaišiname mūsų vaikus bei anūkus, nusiskundimų iš klientų negirdime“, – atviravo ji. Šie ūkininkai visada atsižvelgia į klientų pageidavimus, augina tas daržovių veisles, kurios paklausiausios. Tarkim pastaruoju metu žmonės labiausiai vertina bulvių veisles „Vineta“ ir „Laura“. Nors minėtos veislės ir nėra labai derlingos, bet puikai tinka gaminti visus tradicinius lietuviškus patiekalus. Iš ankstyvųjų bulvių – mėgiamiausia veislė „Presta“.

R.Kamarauskienė sakė, kad jų ūkyje išaugintoms daržovėms reklamos nereikia, nuolatiniai pirkėjai jomis mėgaujasi.

Sertifikuotos sėklos

Daržovių ir augalininkystės ūkio šeimininkas pabrėžė, kad siekdamas išauginti gausesnį ir sveikesnį derlių kiekvienais metais sodina sertifikuotas bulvių sėklas. „Sertifikuotos sėklos yra tris ar keturis kartus brangesnės už maistines bulves, kurias taip pat galima sodinti. Tačiau nors jos brangios, investicijos – atsiperka. Pastebėjau, kad iš savo ūkyje išaugintų sėklų derlius būna menkesnis“, – aiškino Antanas. Koks bus šių metų bulvių derlius, ūkininkas nedrįso prognozuoti. Anot pašnekovo, ankstyvosios bulvės užderėjo vėliau, o jų derlius menkesnis nei praeitais metais. Todėl ankstyvųjų bulvių pardavimo kainos šiais metais yra šiek tiek aukštesnės nei pernai, bet po savaitės jos ims mažėti. R.ir A.Kamarauskai ankstyvosioms bulvės yra skyrę 60 arų. Kad šviežiomis bulvėmis pirkėjai galėtų lepintis anksčiau, jos buvo auginamos po plėvele.

Šiuo metu ūkininkai turgavietėje parduoda ir labai geros kokybės pernykščio derliaus bulves, jų kilogramo kaina siekia 0,30 euro. Rimutė sako, kad dabar pirkėjai turgavietėje perka mažesnį kiekį bulvių: ankstyvųjų po kelis kilogramus, o rudeninio derliaus – po 5–10 kg. „Rinka siaurėja, daug darbingų žmonių yra išvažiavę į užsienį. Todėl tokių atvejų, kaip anksčiau, kad žmonės pirktų po 5–10 bulvių maišų, nebepasitaiko“, – atviravo moteris.

Miglota ateitis

A.Kamarauskas pastaraisiais metais dirba daugiau nei 200 ha žemės, augina grūdines kultūras: žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius rapsus bei žirnius. Kalbėdamas apie kviečius jis paminėjo, kad pats gausiausias derlius, kurį jam pavyko nukulti, siekė 7 tonas. „Kokį derlių pavyks nukulti šiais metais – nežinia. Tai tarsi loterija. Kol grūdai nėra aruoduose, niekada neburiu iš kavos tirščių“, – šypsojosi ūkio šeimininkas. Dėl trečdalio grūdinių kultūrų A.Kamarauskas yra sudaręs išankstines pardavimo sutartis. Šiais metais, užsidarius Indijos rinkoms, jis būkštauja dėl žirnių supirkimo. Antanas mano, kad šį sezoną Lietuvoje gali būti perteklinis žirnių kiekis, kadangi dėl žalinimo, šią kultūrą augina labai daug ūkininkų. „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kokią A.Kamarauskas mato žemės ūkio ateitį, pašnekovas atsakė, jog ji yra miglota. „Valdžia spaudžia ūkininką kiek įmanydama. Ūkininkai moka mokesčius nuo gaunamų pajamų, didinamas akcizas dyzeliniam kurui, atimamos kitos lengvatos. Viskas brangsta: augalų apsaugos priemonės, technikos priežiūros paslaugos ir kt. Todėl ūkininkų ateitis – nėra aiški“, – sakė Antanas ir pridūrė, kad pastaruoju metu, keičiantis gamtos sąlygoms, ūkininkams darosi vis sunkiau prisitaikyti prie gamtos staigmenų.