Pastaraisiais metais ūkininkams daug žalos pridaro ūkinius gyvūnus ir net sodybas saugančius šunis puldinėjantys vilkai. Nuo vilkų atakų ūkininkai savo gyvulius saugo visais įmanomais būdais – įrengia aptvarus, vadinamąjį elektrinį piemenį, atitinkamo aukščio tvoras. Į paramą apsaugos priemonėms nuo vilkų įsirengti nuo šiol galės pretenduoti ir ūkininkai,auginantys mėsinių veislių galvijus ir iki 6 mėnesių amžiaus juos laikantys vienoje bandoje kartu su karvėmis žindenėmis. Iki šiol jie tokios galimybės neturėjo.
Pjauna ir stambius galvijus
„Vilkai daugiausia pjauna avis, bet puldinėja ir galvijus. Jie tiek įsidrąsinę, kad nė žmonių nebijo. Pati mačiau, kaip didžiulis vilkas ramiai ėjo per asfaltuotą gatvę. Gerai, kad buvau automobilyje – turėjau sustoti praleisti, o jis apsidairydamas,neskubėdamas tarp kiemų nuėjo į mišką. Grįžusi namo uždariau šunis, o gyvulių ėjau žiūrėti ir naktį, ar neužpuolė vilkas“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Lazdijų rajone ūkininkaujanti, hailendų veislės galvijus laikanti Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) viceprezidentė Rasa Babikienė.
Dėl vilkų puldinėjimo ir daromos žalos skundžiasi ne tik avių augintojai. Kai kuriuose Lietuvos regionuose, kur avių auginama mažiau, vilkai nusitaiko ir į stambesnį grobį – medžiodami didesnėmis grupėmis sugeba sudraskyti net mėsinius galvijus.
Pasak R.Babikienės, labai nesaugiai jaučiasi žmonės, kurie neturi įsirengę elektrinių tvorų, aptvarų. Jiems parama apsaugos priemonėms nuo vilkų įsigyti tikrai praverstų.
Pagal iki šiol galiojusias taisykles, gavus paramą nebuvo galima įrengti aptvaro, kuris apsaugotų nuo vilkų ir būtų tinkamas laikyti mėsines karves žindenes su veršeliais, tačiau mėsinių galvijų jaunikliai ganomi tik kartu su karvėmis žindenėmis. Žemės ūkio ministerija pakeitė taisykles, leisiančias apsaugoti mėsinių veislių gyvūnų prieauglį nuo plėšrūnų daromos žalos.
Į paramą gali pretenduoti tik tų savivaldybių ūkininkai, kuriose žalos atvejų nustatyta ne mažiau kaip 5 kartus per paskutinius 5 metus. Pareiškėjams 100 proc. kompensuojamos elektrinių aptvarų įsigijimo išlaidos. Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. eurų.

Kompensacijos neatlygina visos žalos
Kasmet nukenčiantys galvijų augintojai mano, jog vilkų populiacija yra per gausi. Pasak LMGAGA viceprezidentės R.Babikienės, jei norima saugoti vilkus, gal tą būtų galima daryti aptvėrus didžiulius plotus regioniniuose parkuose.
Praėjusį sezoną buvo leista sumedžioti 120 vilkų. Ūkininkams skundžiantis šių žvėrių daroma žala, buvo padidintas sumedžioti leidžiamų vilkų skaičius.Šiam medžioklės sezonui (2020 m. spalio 15 d. – 2021 m. kovo 31 d.) buvo nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas. Aplinkos ministerijos duomenimis, iki kovo 8 d. buvo sumedžioti 174 vilkai (5 sumedžioti pagal išduotą leidimą paimti iš gamtos, 4 žuvo partrenkti automobilių). Sumedžiojus dar vieną pilkį ir išnaudojus visą limitą, medžioklės sezonas gali baigtis ir anksčiau.
Vilkų antpuoliai ir jų daroma žala ūkininkus varo į neviltį. Padažnėję šių plėšrūnų antpuoliai į ūkininkų valdas kartais siejami su afrikiniu kiaulių maru (AKM), dėl kurio sumažėjo vilkų maisto – šernų. Miškuose gausu kanopinių gyvūnų, bet pilkius jie vis mažiau „domina“. Vilkai vis agresyvesni, nebetenka žmogaus baimės instinkto ir jiems daug paprasčiau ateiti į pievas, kur aptvertas ganosi „maistas“ – ūkiniai gyvūnai.
Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka panaši. 2019 m. už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėta 71188 eurai, 2020 m. –74712 eurų.
Reali žalų suma yra kur kas didesnė, nes dalis žmonių net nesikreipia į savivaldybių komisijas. Mokamos kompensacijos už vilkų padarytą žalą neatperka visų patirtų nuostolių. Ūkininkai patiria ir moralinę, ir materialinę žalą. Kompensacijos neatperka viso to, ką ūkininkas įdėjo įsigydamas ir augindamas veislinius galvijus, tikėdamasis praplėsti bandą. Po vilkų antpuolio išgyvenę gyvuliai jaučia stresą.
„Už vilkų padarytą žalą kompensacijos yra neadekvačios. Pavyzdžiui, Švedijoje saugo vilkus, bet už vilkų papjautą gyvulį kompensuoja 100 proc., o pas mus –tik trečdalį kainos. Limuzinų veislės veršelis kainuoja apie 1 tūkst. eurų, o kai vilkas jį papjauna, valdžia sumoka tik apie 300 eurų kompensacijos“, – teigė Rokiškio rajone limuzinų veislės galvijus auginantis Virginijus Stumbrys.
Pasak ūkininko, dėl AKM miškuose likus mažai šernų, vilkai puldinėja kas lengviausia – naminius gyvulius.
„Pas mus pastaruosius dvejus metus vilkai nieko nepapjovė, bet seniau būdavo kasmet veršį tai papjauna, tai apkandžioja. Vieną kartą mačiau septynis vilkus, o vienas buvo net į kiemą atėjęs“, – pasakojo V.Stumbrys.
Pašnekovo nuomone, galvijų augintojams parama apsaugos priemonėms nuo vilkų įsirengti yra aktuali, bet svarbu, kad nebūtų pernelyg daug apribojimų norint ją gauti.
„Kuo lengviau įgyvendinama parama, tuo daugiau ūkininkų nori ja pasinaudoti“, –tvirtino galvijų augintojas.
Laukinės gamtos grėsmės
„Kiekviena parama yra gerai,jei tik nebus labai sudėtinga ją įsisavinti. Kai pirmą kartą gavome analogišką paramą, atšaukėme ir jos atsisakėme, nes buvo labai sudėtingos procedūros ir reikalavimai. Po kažkiek laiko kreipėmės antrą kartą. Tada jau įvykdėme visus reikalavimus ir gavome paramą. Mes ne taip stipriai puldinėjami vilkų kaip avių augintojai, bet vis vien nemažai atvejų, kai plėšrūnai papjauna ir galvijus. Vilkai saugomi, ginami, tai, reikia manyti, jų daugės, todėl reikės taikyti daugiau apsaugos priemonių“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Anykščių rajone ūkininkaujantis, aubrakų veislės galvijus auginantis Vygantas Šližys.
Pasak pašnekovo, vilkų antpuoliais skundžiasi ir galvijų augintojai Vokietijoje. Vokiečiai suskaičiavo, kad vilkai labiau puldinėja beragius gyvulius, nes raguoti geriau apsigina. Apie 80 proc. užpuolimų buvo beragių gyvulių bandose.
„Vilkai – nekvaili gyvūnai. Vasarą jie puola karves ganyklose, kai jos veršiuojasi, o veršiukas silpnas, nieko negali padaryti, nuo vilko jo neapgins ir karvė. Žiemą, kai daug sniego, visiems žvėrims trūksta maisto, tai ir vilkai žiūri, kur lengvesnis grobis. Naminius gyvulius dažniausiai puola ir pavieniai, nuo bandos atskirti, pasenę vilkai, kuriems sunku sumedžioti grobį miške“, – teigė V.Šližys.
Ūkininkų nuomone, žymiai didesnį dėmesį reikėtų skirti probleminiams vilkams, jie neturi būti paliekami gamtoje. Vilkas – gudrus gyvūnas, per tam tikrą laiką jis išmoksta išvengti apsaugos priemonių, jas įveikti. Toks plėšrūnas pasidaro ypač pavojingas.
Probleminiai vilkai nebebijo nei žmonių, nei apsaugos priemonių. Jie išmoksta peršokti tvoras ir papjauti galvijus, avis, ožkas. Vilkai įjunksta į ūkinius gyvūnus, nes juos medžioti lengviau nei laukinius. Buvo ne vienas atvejis, kai šie plėšrūnai ateina į kiemus ir drasko prie būdų pririštus šunis.
V.Šližys šią žiemą susidūrė su dar viena grėsme iš laukinės gamtos.
„Sunku buvo net įsivaizduoti tokį dalyką, o ir gamtos apsaugos specialistai nieko negalėjo patarti, kai galvijus ėmė puldinėti paukščiai – kovai, varnai, juodvarniai. Mūsų ūkio teritorijoje gyvena dvi senos juodvarnių šeimos, kurios mus net perspėdavo – kai kranksėdavo prie bandos, žinojome, kad ten kažkas vyksta, bet šią žiemą priskrido tūkstančiai svetimų paukščių. Mūsų ūkis didelis, viskas lauke,tūkstančiai paukščių drąsiai tūpė ant gyvulių. Buvo atvejų, kai karvės veršiavosi žiemą, pačiu sunkiausiu laiku, ir paukščiai kirto snapais ką tik gimusiems teliukams. Taip užkapojo keturis teliukus“, – pasakojo V.Šližys.
Pašnekovas teigė pirmą kartą gyvenime susidūręs su tokiu atveju. Matyt, paukščiams buvo badas – daug sniego, negalėjo susirasti maisto. Ko tik ūkininkas su padėjėjais nedarė, paukščiai nieko nebijojo.
„Kai karvė ima veršiuotis naktį ar anksti ryte, kol žmonės atvažiuoja, randa karvę apsiveršiavusią, o teliuką prakirstomis akimis, prakapota uodega, nosimi. Teliukas dar gyvas, bet nugaišta. Karvė negali jo apginti–paukščiai po karvės kojomis sukasi, jie greitai kerta. Taip keturių teliukų neišgelbėjome“, – apgailestavo V.Šližys.
Pagelbėti nelabai kuo galėjo ir gamtininkai – juodvarniai įtraukti į Raudonąją knygą, o kovus ir varnus iki vasario 15 d. buvo galima šaudyti.
„Prašėme medžiotojų pagalbos – kito kelio nebuvo. Jie padėjo, o po to pastatėme dujines patrankas, kurios garsiai šaudo ir gąsdina. Paukščiai pradėjo jų bijoti, galiausiai liko tik mūsų „naminiai“ juodvarniai, kurie galvijų niekad nepuldinėjo“, – pasakojo V.Šližys.
Faktai
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos.
Vilkas yra saugoma rūšis ES ir daugelyje kitų valstybių. Pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva privalo užtikrinti palankią šios rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą.
Aplinkos ministerija neatsižvelgė į siūlymus vilkų medžioklės nelimituoti. Vilkų populiaciją reikia reguliuoti, bet apdairiai, nes šie žvėrys atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis, pvz., kurtinius, tetervinus, jerubes. Tyrimai parodė, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus.
Vilkai turėtų prisidėti stabdant elninių žvėrių populiacijos augimą. Pastaraisiais metais šalyje elninių žvėrių populiacija pagausėjo kelis kartus. Elniniai žvėrys kasmet pažeidžia daugiau kaip 2 tūkst. ha valstybinių miškų. Tvoros, repelentai ir kitos priemonės miško želdiniams nuo jų apsaugoti Valstybinių miškų urėdijai kasmet kainuoja apie 2 mln. eurų.