Prancūzijos pietuose, prabangiame Bjarico kurorte, užvakar pasibaigė Didžiojo septyneto – 7 didžiausių ir įtakingiausių pramoninių valstybių – vadovų susitikimas. Apie jo rezultatus spręsti dar anksti, tačiau, sprendžiant iš pirmųjų atsiliepimų Vakarų spaudoje, kuriais pasidalijo neįvardyti diplomatiniai šaltiniai, dalyvių nuotaikos anaiptol nebuvo pakilios.

Vadino laiko gaišimu

Dar likus keliems mėnesiams iki susitikimo Bjarice įtakingiausias G7 valstybių klubo narys, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, skundėsi savo patarėjams ir kai kurių Vakarų šalių lyderiams, kad jam rugpjūčio pabaigoje teks vykti į Prancūziją. TV kanalo CNN šaltinių teigimu, D.Trumpas artėjantį G7 šalių vadovų susitikimą vadino tuščiu laiko gaišimu, nes paprastai tokiuose forumuose pernelyg daug laiko skiriama ekologijos klausimams. Kadangi JAV prezidentas garsėja labai kritišku požiūriu į Jungtinių Tautų ekspertų siūlomus klimato šiltėjimo problemos sprendimus, toks jo skeptiškumas dėl vis labiau didėjančios vandenynų taršos, plintančių miškų gaisrų planetos plaučiais vadinamuose Amazonės baseine bei Sibiro taigoje, per didelio „šiltnamio dujų“ išmetimo į atmosferą visai nestebina. Buvo skelbta, kad D.Trumpo požiūris į naują G7 klubo susitikimą buvo toks skeptiškas, kad iki birželio pradžios net nebuvo aišku, ar jis apskritai atvyks į Bjaricą.

Šaltinių teigimu, D.Trumpas norėjo, kad didžiausias susitikimo dalyvių dėmesys būtų skirtas pasaulio ekonomikos problemoms, padėčiai Jungtinėse Valstijose ir jo paties administracijos pasiekimams. Kadangi D.Trumpas aktyviai dalyvauja 2020 m. lapkričio 3 d. vyksiančių JAV prezidento rinkimų kampanijoje, jam svarbu prieš savo šalies rinkėjus pasirodyti lyderiu, padariusiu Ameriką „vėl didžia“. Pasaulio žiniasklaidos dėmesį traukiantis G7 forumas tam gerai tinka. Pasak apžvalgininkų, D.Trumpas labai nori pasirodyti kaip puikus derybininkas, galintis susitarti su labiausiai nesukalbamais „probleminių“ šalių vadovais ir efektyviai apginti Amerikos interesus. Iki rinkimų likus nedaug laiko jis esą tikrai nenorėtų gadinti tokio įvaizdžio.

D.Trumpas negailėjo pagyrų A.Merkel, nors vieša paslaptis, kad tarp jų tvyro įtampa.

Pokalbis akis į akį

Susitikimo šeimininkas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas G7 forumo išvakarėse nurodė svarbiausią jo užduotį ir tikslus. Pasak Prancūzijos vadovo, svarbiausias, jo manymu, šio G7 susitikimo uždavinys – apsaugoti pasaulį ir užtikrinti jo stabilumą. Būtent dėl to susitikimo dalyviai aptarinės su Libija, Sirija, Ukraina ir Iranu susijusius klausimus. Taip pat E.Macronas išreiškė pageidavimą, kad tokie aptarimai galėtų pasibaigti susitarimais, leisiančiais išvengti eskalacijos. Jis įvardijo ir susitikimo tikslus. Pirmasis – įtikinti kitus, kad įtampa dėl pasaulinės prekybos blogai atsiliepia visiems. Antrasis – valstybių vadovai turi aptarti su klimato kaita susijusius klausimus, tarp jų – didelio masto miško gaisrus.

Akivaizdu, kad E.Macronas G7 susitikimo sėkmės raktu laikė šansą patraukti savo pusėn JAV prezidentą ir pabandyti pakeisti kai kurias išankstines jo nuostatas. Ko gero, būtent dėl to Prancūzijos vadovas oficialaus G7 forumo išvakarėse pakvietė D.Trumpą iš anksto nesuplanuotų ir dienotvarkėje neįrašytų pietų. Pasak žiniasklaidos, netikėti pietūs, iš visko sprendžiant, buvo E.Macrono bandymas sėkmingai pradėti viršūnių susitikimą ir sušvelninti įtampą, įsivyravusią po D.Trumpo ir ES vadovų apsikeitimo grasinimais dėl prekybos muitų.

Abiejų vadovų privatūs pietūs buvo surengti praėjus vos dienai po to, kai D.Trumpas pagrasino prancūziškam vynui pritaikyti muitų tarifus, taip atsakant į Prancūzijos sprendimą apmokestinti didžiausias JAV technologijų įmones. E.Macronas teigė, kad vadovai aptarė „daug krizių“, vykstančių įvairiose pasaulio vietose, – diskutavo dėl Libijos, Irano, Rusijos, taip pat prekybos politikos ir klimato kaitos. D.Trumpas savo ruožtu sakė, kad abu vadovai „iš tiesų turi daug bendro“ ir juos sieja „ypatinga bendrystė“. Jis taip pat teigė manantis, kad „šį savaitgalį jie pasieks daug“, to esą jis jau labai laukia.

Vis dėlto, sprendžiant iš diplomatinių šaltinių, kurių atsiliepimai jau po pirmosios G7 darbo dienos pasirodė Vakarų spaudoje, jei Prancūzijos prezidento pasirinkta taktika iš anksto tinkamai nuteikti D.Trumpą aktualių pasaulio problemų aptarimų požiūriu visgi pasiteisino, tai tik iš dalies. Taip, katastrofos buvo išvengta – juk JAV prezidentas, suerzintas, kad kitų šalių vadovai nepritaria jo nuomonei ir jis lieka vienumoje, paprasčiausiai galėjo trenkęs durimis sėsti į lėktuvą ir išvykti namo. Panašiai įvyko pernai G7 klubo susitikimo Kanadoje metu: tiesa, JAV prezidentas netrankė durimis, bet išvykęs netrukus atšaukė savo parašą ant G7 dalyvių pasirašyto bendro dokumento. Matyt, tokį scenarijų numatęs E.Macronas saliamoniškai nusprendė neplanuoti jokios bendros deklaracijos, kurios D.Trumpas galėtų apskritai nepasirašyti ar vėliau atšaukti savo parašą.

G7 susitikimo Bjarice šeimininkas E.Macronas stengėsi padaryti viską, kad išvengtų skandalo klube.

Mažai ką gali padaryti

Viena karščiausių diskusijų šiame G7 šalių susitikime kilo dėl D.Trumpo siūlymo grąžinti Rusiją į šį prestižinį valstybių klubą. JAV prezidentas pareiškė, kad ne jis vienas tam pritartų. Formaliai jis buvo teisus: šaltinių teigimu, tokią idėją palaikė ir iš pareigų besitraukiantis Italijos premjeras Giuseppe Conte. Tačiau besąlygiškam Rusijos grąžinimui į G7 klubą tvirtai pasipriešino Vokietijos, Prancūzijos, ES, Didžiosios Britanijos ir Kanados lyderiai: jie priminė D.Trumpui, kad Rusija iš jo buvo pašalinta po Krymo aneksijos, ir priežastis, nulėmusi tokį sprendimą, išlieka ir toliau. Savo ruožtu D.Trumpas pareiškė, kad dėl Krymo aneksijos kaltas... prezidentas Barackas Obama, kuris esą 2014 m. nepasipriešino tokiems Kremliaus veiksmams. Maža to: D.Trumpas pažadėjo pakviesti Vladimirą Putiną į kitais metais JAV vyksiantį G7 šalių susitikimą – tokią teisę jis turi kaip renginio šeimininkas. Tikėtina, kad iki to JAV prezidentas mėgins daryti spaudimą savo kolegoms iš G7 klubo, kad Rusijos lyderis jame galėtų lankytis ne kaip svečias, o kaip pilnateisis klubo narys.

E.Macronui nepavyko sušvelninti JAV lyderio pozicijos Irano atžvilgiu: kitiems G7 nariams nežinant, Prancūzijos prezidentas pakvietė į Bjaricą Irano užsienio reikalų ministrą Javadą Zarifą. Matyt, E.Macronas tikėjosi įkalbėti D.Trumpą pasikalbėti su juo, tačiau šis buvo nepalenkiamas.

Nesutarimų G7 klube, iš visko sprendžiant, buvo daugiau, nei tik dėl Rusijos ir Irano. Ir vėlgi JAV prezidentas esą išsiskyrė tvirta savo pozicija, kuriai nepritarė dauguma kitų šalių vadovų. Ginčai ir įtampa dėl nesutarimų, regis, pasiekė tokį lygį, kad prezidentas D.Trumpas net buvo priverstas „Twitter“ paskyroje paneiginėti niūrius žiniasklaidos pranešimus apie „dvi katastrofiškas dienas“ Bjarice dėl neva blogų valstybių vadovų santykių. D.Trumpo teigimu, tokia informacija yra melaginga, G7 dalyviai puikiai sutaria, ir viskas klostosi gerai.

Vis dėlto vertėtų įsiklausyti į Vokietijos dienraščio „Das Handelsblatt“ pateiktą pirminę G7 susitikimo Bjarice rezultatų vertinimo išvadą: anot jo, D.Trumpas dar kartą parodė, kad nenori įsitraukti į aktualiausių pasaulio problemų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių jam atrodo nelabai svarbios, sprendimą. Visi supranta, kad be JAV dalyvavimo neįmanoma išspręsti svarbių tarptautinių konfliktų, sumažinti įtampą tarptautiniuose santykiuose, išvengti grėsmių pasaulio ekonomikai, kylančių dėl stiprėjančių prekybos karų. „Tačiau Vokietija, Prancūzija, Japonija ir kitos šalys mažai ką gali padaryti, kad paveiktų Trumpą“, – rašo „Das Handelsblatt“. Taip, D.Trumpas žarstė pagyras E.Macronui, pompastiškai skelbė, dėl ko bus susitarta Bjarice, tačiau paskui viską pavertė niekais partnerių adresu laidydamas dygias replikas.