Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketvirtadienį pristatė afrikinio kiaulių maro (AKM) problemą bei galimus jos sprendimo būdus. Spaudos konferencijoje žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sakė, kad šio užkrato užtikrintai išvengti galima tik atsisakius auginti kiaules, tačiau draudimo jas auginti tikrai nebus.

„Situacija kontroliuojama, tai ne krizinė situacija, mes ją valdome. Nei kiaulienos kaina kis, nei yra pavojus žmogaus gyvybei dėl tos mėsos vartojimo“, – konferencijoje sakė G. Surplys.

Visiems kiaulių augintojams, anot jo, reikia priimti, kad maras – pandemija, kuri plinta visoje šalyje, ir reikia saugotis visiems, ne vien didiesiems ar mažiesiems augintojams.

Medžiotojus jis ragino mažinti šernų populiaciją ir žiūrėti į tai kaip į „pareigą valstybei“.

Smulkiems kiaulių augintojams ŽŪM parengė, kaip vadina, motyvavimo planą laikytis biosaugos reikalavimų arba atsisakyti kiaulininkystės. Šis planas esą turėtų būti efektyvesnis nei ankstesnės priemonės.

Kiekvienam smulkiam augintojui rajonuose, kur yra kritusi kiaulė ar šernas, siūloma pasvarstyti pasiūlymą ir pereiti prie kitų gyvūnų auginimą. Nuo 1 iki 100 kiaulių auginantys gaus po 100 eurų už kiekvieną paskerstą kiaulę. Taip pat galės gauti iki 1500 eurų paramą kitiems ūkio gyvūnams įsigyti.

Nenorintys atsisakyti kiaulininkystės, galės gauti iki 1500 eurų paramos biosaugos priemonėms.

„Bus sustiprinta ir kontrolė. Be to, derėsimės su ES, kad iš teritorijų, kur 10 km spinduliu buvo užkrėsta kiaulė, sąlygos išvežti kiaulieną būtų liberalizuotos“, – kalbėjo ministras.

Šis planas bus teikiamas vyriausybei.

Pasak G. Surplio, pasiūlymas būtų aktualus 14 rajonų – tiek dabar yra paliesta AKM. Jeigu visi tų rajonų augintojai sutiktų pasinaudoti siūlomu paketu, šiemet tam reikėtų 3 mln. eurų, kitais metais skaičiavimai būtų naujinami.

Seimo rudens sesijos metu bus svarstomas ir klausimas dėl sankcijų už biosaugos nesilaikymą taikymo ir jų griežtumo lygmens, sakė žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet per pusmetį kiaulių maro atvejų Lietuvoje nustatyta tiek pat, kiek per visus praėjusius metus.

Ketvirtadienį „Idavang“ fermoje, Akmenės rajone, pradedamos naikinti kiaulės – planuojama sunaikinti 19,5 tūkst. kiaulių. Maisto ir veterinarijos tarnyba nuo rudens planuoja griežčiau kontroliuoti nekomercinius kiaulių augintojus, patikrą pavedant tik valstybės inspektoriams.

Smulkieji kiaulių augintojai siūlomą paramą už paskerstas kiaules vadina juokinga

Kompensacija smulkiesiems kiaulių augintojams už vieną nugaišintą kiaulę turėtų prilygti rinkos kainai, o ne 100 eurų sumai, kuri yra juokinga, sako Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė Jurgita Patašienė.

„100 eurų už kiaulę yra juokinga suma. Kitas dalykas – mūsų valdžiai atrodo labai paprasta pasiūlyti pereiti prie kitų ūkinių gyvūnų. Bet prie kokių jie įsivaizduoja? Karvės žmonės nebelaikys, nes už pieną mokami centai, toms pačioms karvėms ir avims reikalingos ganyklos, kurių toli gražu ne kiekvienas turi. Pasiūlymas yra geriau nei nieko, bet (...) tie sprendimai truputį pavėluoti, apie tai reikėjo galvoti anksčiau“, – Eltai sakė J. Patašienė.

Anot jos, skiriama kompensacija už paskerstą kiaulę turėtų būti lygi rinkos kainai.

„Jei užauginu kiaulę ir galiu parduoti ją už kokius 400–500 eurų, tai tegul tada tiek ir kompensuoja, nes ateityje auginti jų aš jau nebegalėsiu. Tai ką man su tuo 100 eurų veikti?“ – sakė ji.

Paklausta, ar smulkieji kiaulių augintojai ketina ŽŪM pateikti savo siūlymų, J. Patašienė sakė, kad toks susitikimas yra planuose.

„Planuose susitikimas yra, tik (reikėtų, – ELTA) susidėlioti, nes norėčiau, kad daugiau žmonių važiuotų, ne tik aš viena“, – akcentavo ji.