Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ekonomistų prognozė: kainos augs visą vasarą, o rudenį laukia cunamis

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau.

Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc. Taip pat paskutinį pavasario mėnesį dėl naujų vasaros sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 4,4 proc. – avalynė pabrango 4,9 proc., drabužiai – 4,3 proc. Gegužės metinė infliacija sudarė 3,6 proc. Šiam rodikliui daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, drabužių, azartinių lošimų, odontologų paslaugų, tabako gaminių, daržovių, šilumos energijos, medicinos paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas, taip pat elektros energijos, mėsos ir jos produktų, transporto draudimo kainų sumažėjimas, praneša SD.

Kainos auga dėl kuro kainų

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad prekių ir paslaugų kainų didėjimas yra glaudžiai susijęs su pastaruoju metu į bene priešpandeminį lygmenį grįžusiomis kuro kainomis. „O degalų kainos auga turbūt dėl to, kad pasaulis pradeda atverti vartus, kurie buvo užverti ir užkalti per pandeminį laikotarpį. Vakcinacija, persirgusių žmonių skaičius lemia tai, kad galime vis laisviau elgtis, nueiti ir į kavinę, ir į darbą drąsiau važiuoti.

Tai matome ir iš automobilių kiekio miestuose, spūstis, kurios vėl atsirado, kai jau bene metus buvome pripratę gatvėse laisvai važinėti. Ir tai vyksta visame pasaulyje. Tad galime įsivaizduoti, kaip per metus potyrių, pramogų, normalaus darbo išsiilgę žmonės pradeda judėti ir veikti ir šiandien tai labiausiai veikia būtent naftos kainas, kurios auga ir praktiškai atsistato į priešpandeminį lygmenį“, – sako ekonomistas.

M. Dubnikovas prideda, kad taip pat per pastaruosius metus padidėjo ir verslo apimtys, jo aktyvumas, augo ir statybų, maisto žaliavų kainos.

„Vienas dalykas – praėjo jau metai, kai visi buvo tokiame sąstingyje ir dabar bandoma atsigriebti už prarastą laiką ir aktyvumas greičiausiai bus ir jau yra dvigubai didesnis nei pernai, nes vartotojų poreikiai bus tenkinami už kelis metus.

Tai reiškia, kad brangimas šiemet bus didelis, jis gali dar intensyvėti, kas jau matoma iš JAV infliacijos. Ten jau matome 4 proc. tai šia prasme Lietuvoje irgi matysime spartėjantį kainų augimą ir tai turėtų nestebinti“, – paaiškina M. Dubnikovas. Ekonomistas prideda, kad pabrango ir dar vienas paslaugų ir prekių kainos komponentas – darbuotojai.

„Atlyginimai auga kelerius metus jau, po 10 proc., ir natūralu, kad darbo rankos kainuoja vis daugiau. Todėl matome didesnes kainas tiek kavinėse, tiek prekybos centruose. Taigi, pabrango visi komponentai, todėl natūralu, kad ir mes turime išleisti daugiau“, – sako M. Dubnikovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Lietuvoje įsisuko pavojinga kainų augimo spiralė, mat kai kuriuose sektoriuose kainos auga nepaaiškinamai. „Įsivaizduokime kokį priemiestį ar kaimelį, kur kas nors brangiai nupirko vieną ar kitą būstą. Visi kaimynai iškart persiskaičiavo savo turto eilutes ir suprato, kad tapo turtingesni, nes jų būstas staiga reikšmingai pabrango. Taip prasideda pasiutpolkė – žmonės pradeda pardavinėti savo turtą už brangiau, arba drąsiau skolintis ir leisti pinigus.

Tai šitoje vietoje visi įsivaizduoja, kad tapo daug turtingesni dėl išaugusių NT kainų“, – sako M. Dubnikovas.

Kainų augimo banga dar laukia

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pritaria, kad kainų augimą daugiausia lėmė augusios naftos kainos, tačiau taip pat pažymi, kad didįjį infliacijos cunamį dar pajusime artimiausiais mėnesiais. „Infliacija turi didelę tikimybę augti toliau ir neatmesčiau galimybės, kad metų viduryje, rudens pradžioje, gali pasiekti netgi 5 proc. augimą.

Pastarąjį kartą tai matėme 2017 metais ir galime prisiminti, kad tada infliacija buvo labai dažnai linksniuojamas veiksnys, buvo skelbiamas ir karas prieš maisto kainų kilimą. Įvairios šalys, ne tik Lietuva, žiūrėjo, kaip jį galima suvaldyti ir atitinkamai vartotojų lūkesčiai buvo prislopinti, nes ypač tie gyventojai, kurių pajamos neaugo arba neaugo sparčiai, jie labiausiai juto tą 5 proc. augimą, nes toks skaičius jau yra psichologinė riba, kuri jaučiasi tiesiogiai“, – sako Ž. Mauricas.





Rekomenduojami video