Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ekologiškos produkcijos gamintojai – lyg ant peilio ašmenų

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) atstovai rengia aktualių problemų paketą naujajam žemės ūkio ministrui. Ekologiškos produkcijos gamintojai ir eksportuotojai turi nemažai klausimų ir pasiūlymų dėl ekologinės gamybos reglamentavimo. Vienas jų – nekalti prie kryžiaus gamintojų, jeigu ne dėl jų kaltės randama nereikšmingų pesticidų pėdsakų.

Nulinė tolerancija

Lietuvoje laikomasi pozicijos, kad ekologiškoje produkcijoje neturi būti nė menkiausių sintetinių trąšų ir pesticidų likučių. Tai, žinoma, atitinka vartotojų lūkesčius. Su tuo sutinka ir ekologiškos produkcijos gamintojai.

Tačiau jie pabrėžia, kad ekologiškos produkcijos gamintojai vaikšto lyg ant peilio ašmenų ir kartais ne dėl savo kaltės sulaukia sankcijų ir patiria finansinių nuostolių. Kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse toleruojami labai menki pesticidų pėdsakai. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur viena didžiausių ekologiškos produkcijos rinkų, tokioje produkcijoje leidžiami likučiai, neviršijantys 0,01 miligramo kilograme. Lietuvoje dėl tokių pėdsakų ekologiška produkcija nebūtų sertifikuojama, nors kitoje šalyje ji laikoma ekologiška.

„Kaip visada, mes perlenkiame lazdą, nors kitos valstybės, kur daug gilesnės ūkininkavimo tradicijos, randa protingesnių sprendimų. Itin griežtas vertinimas sumažina mūsų konkurencingumą, nes juk rinka viena. Jeigu kitoje šalyje dėl nereikšmingi pesticidų likučių gamintojai nekalami prie kryžiaus, o mūsiškiai „užspaudžiami“, susidaro nelygios sąlygos“, – sakė LEŪA vadovas Saulius Daniulis.

Saulius Daniulis

Dirvožemio tarša

Pasak ekologinio ūkio savininko, Lietuvoje savaip suprantama tolerancija dėl pesticidų likučių ekologiškuose produktuose. „Šioje srityje yra nesusikalbėjimo. Nepaisoma, kad dėl šoninės taršos tyrimo duomenyse po kablelio trečias ar ketvirtas skaičius gali rodyti pesticidų likučius. Pėdsakų gali atsirasti nupurškus kaimyninius laukus“, – aiškino jis.

Be to, S.Daniulis pabrėžė, kad būna atvejų, kai ekologiškoje produkcijoje nerandama jokių pesticidų likučių, o ekologinio ūkio dirvoje jų aptinkama. „Mokslininkai dar neįstengia paaiškinti, kiek metų skyla kai kurios glifosato sudedamosios dalys, tad bet kada galima rasti likučių. Tokiu atveju ekologinių ūkių savininkai ne dėl savo kaltės patenka į bėdą. Produkcija švari, vartotojai dėl to nenukenčia, bet gamintojui kyla problemų. Vis dėlto reikėtų rasti padoresnį problemos sprendimą“, – svarstė ūkininkas.

Pesticidų likučių ekologinių ūkių produkcijoje gali būti ir ne dėl pačių savininkų kaltės - jų pėdsakų gali atsirasti nupurškus kaimyninius laukus.

Mentaliteto problema

Ukmergės rajono ūkininko Valentino Genio manymu, tai labiau mentaliteto ir santykių problema. Anot jo, Vokietijoje kitokia tolerancija dėl pesticidų likučių, nes vokiečių kitoks sąmoningumo lygis. „Jeigu galėtume kur nusipirkti vokiško mentaliteto, gal ne taip griežtai vertintume tuos nereikšmingus pėdsakus“, – šypsojosi ekologinio ūkio savininkas.

Pasak V.Genio, ekologiškos produkcijos gamintojams atsiranda problemų, kai šalia ūkininkaujantys chemizuotų ūkių savininkai vėjuotą dieną purškia chemines augalų apsaugos priemones. Tokiu atveju negelbsti jokios ekologinio ūkio apsauginės zonos. Pastebėjus, kad kaimynai nesilaiko agrotechnikos reikalavimų, reikia pranešti ekologinius ūkius sertifikuojančiai įstaigai „Ekoagros“. Tačiau kasdien laukuose nebudėsi.

Valentinas Genys

„Čia amžina santykių problema. Be to, dar yra foninė tarša. Bet mums svarbiausia, kad nebūtų sugriautas vartotojų pasitikėjimas ir nebūtų jokių spekuliacijų“, – nevienareikšmiškai griežtus reikalavimus dėl pesticidų likučių vertino jis.

S.Daniulio manymu, piktnaudžiauti neleistinais produktais ekologiniame ūkyje gali tik netoliaregiški gamintojai. „Ūkininkai, auginantys ekologišką derlių, gyvena ne iš kompensacinių išmokų, o iš pajamų už parduotą produkciją. Derlių tikrina ir „Ekoagros“, ir eksportuotojai, kurie išveža 80–90 proc. mūsų ekologiškų grūdų, ir vietos supirkimo įmonės, kurios taiko rizikos valdymo priemones, nenori prarasti rinkų ir reputacijos“, – aiškino ūkininkas ir pridūrė, kad piktnaudžiautojus nesunku pagauti, nes „Ekoagros“ gamintojus sijoja per tankų rėtį.

Dirbtinė biurokratija

Linas Bulzgys, „AUGA group“ generalinis direktorius, sakė palankiai vertinantis griežtą Lietuvos institucijų kontrolę. Ji padeda užtikrinti, kad visi ūkininkai laikytųsi ekologinio ūkininkavimo taisyklių.

„Savo ūkiuose griežtai laikomės reikalavimų ir nenaudojame jokių sintetinių trąšų bei pesticidų, o užauginta produkcija dažnai pereina net kelias patikras skirtingose laboratorijose: derliaus mėginius į laboratorijas siunčiame patys, juos tiria mūsų partneriai ir „Ekoagros“ specialistai“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto vienos didžiausių ekologiškų produktų gamintojos Europoje, valdančios apie 38 tūkst. hektarų ekologiškai sertifikuotų dirbamų žemių, vadovas pripažino, kad yra tam tikrų problemų dėl to, jog skirtingose šalyse pesticidų likučių tolerancija skiriasi.

Anot jo, dėl skirtingo traktavimo atsiranda situacijų, kai Lietuvoje dėl nereikšmingų pesticidų likučių nesertifikuotas derlius kitose šalyse virsta ekologišku. Tokie taisyklių neatitikimai mažina griežtesnę kontrolę turinčių šalių konkurencingumą, sukuriama dirbtinė biurokratija ir klaidinami vartotojai.

Jaustųsi ramiau

Grūdų supirkimo bendrovės „Agrorodeo“ atstovų manymu, būtų protinga atsisakyti nulinės pesticidų tolerancijos ekologiškoje produkcijoje. „Agrorodeo“ pardavimų vadybininkas Karolis Rakauskas teigė, kad ne tik Vokietijos, bet ir kitų šalių įstatymai nėra tokie griežti ūkininkų atžvilgiu.

„Apsauginės zonos, atskiriančios ekologiškų grūdų pasėlius nuo chemizuotų, nėra šimtu procentų veiksmingos. Neretai pasitaiko, kai užsienyje tiriamoje ūkininkų produkcijoje aptinkama chemikalų pėdsakų. Tačiau, pavyzdžiui, pirkėjai iš Vokietijos leidžia, kad perkamoje produkcijoje chemikalų kiekis kilograme neviršytų 0,01 miligramo“, – aiškino jis.

Pasak K.Rakausko, panaikinus nulinės tolerancijos taisyklę, neturėtų padaugėti piktnaudžiavimų. „Nemanau, kad ūkininkai kaip nors pradėtų gudrauti, nes tas leidžiamas kiekis yra minimalus. Kaip tik tai leistų gamintojams jaustis ramiau ir užtikrinčiau dėl savo auginamos produkcijos, taip pat ir dėl nesąžiningų pirkėjų, kurie, prisidengdami įstatymų skirtumu, gali bandyti nesąžiningai dirbti su Lietuvos ūkininkais“, – teigė „Agrorodeo“ atstovas.

Daugiausia ekologiškų javų

„Ekoagros“ duomenimis, 2017 m. pagal ekologinės gamybos reikalavimus iš viso buvo sertifikuotas 2 491 ūkio subjektas, o sertifikuotas plotas sudarė apie 239 tūkst. ha. 2016 m. sertifikuoti 2 539 ūkiai, plotas siekė apie 225,5 tūkst. ha.

Populiariausia ekologinės gamybos sritis Lietuvoje – augalininkystė. Ji pernai buvo plėtota daugiau kaip 239 tūkst. ha, iš jų: varpiniai javai sertifikuoti 96 015 ha plote, ankštiniai javai – 26 260 ha, varpinių-ankštinių javų mišiniai – 4807 ha, daugiametės žolės – 75 084 ha, pūdymai – 9 565 ha, daržovės, bulvės – 530 ha, cukriniai, pašariniai runkeliai – 841 ha, vaistažolės, prieskoniniai ir aromatiniai augalai – 78 ha, sodai ir uogynai – 3 372 ha, kiti pasėliai – 17 800 ha.

Ekologinė žuvininkystė buvo plėtojama 4 650 ha plote, laukinė augalija renkama iš 30 939 ha ploto, sertifikuotos 1 098 bičių šeimos, o ekologine gyvulininkyste užsiėmė 1 100 ūkių.

Nenori būti baudėjais

 Labanauskas

Gintautas Labanauskas, VšĮ „Ekoagros“ vadovas

Svarstyti tik vieną klausimą dėl sintetinių trąšų ar pesticidų likučių ekologiškuose produktuose tolerancijos ribos būtų sudėtinga. Į tai reikėtų žiūrėti kompleksiškai, nes yra ir daugiau aktualių dalykų dėl ekologinės gamybos reglamentavimo.

Mes norėtume maksimaliai pasitikėti žemdirbiais visose ūkininkavimo srityse ir kuo mažiau juos tikrinti bei taikyti drakoniškas sankcijas. Dabar yra nulinė tolerancija ir jeigu ekologiškoje produkcijoje aptinkami nors ir menki neleistinų produktų pėdsakai, taikomos sankcijos, ūkininkai patiria finansinių nuostolių. Bet yra ir kita medalio pusė. Patys ūkininkai kartais skundžiasi, kad kolegos kaimynai naudoja produktus, kurie ekologiškoje gamyboje nėra leidžiami. Taigi lazda turi du galus .

Šiuo atveju mums reikia ieškoti aukso vidurio, kad mūsų įstaiga nebūtų lyg baudėja, o padėtų ūkininkams. Mūsų pareiga – užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, kurių, manau, yra mažai, bet vis dėlto pasitaiko.

Dabar kaip tik susitikinėju su ūkininkų organizacijų, Žemės ūkio rūmų atstovais ir renku informaciją, ką reikėtų keisti ne tik ekologinės gamybos srityje. Visi diskutuosime ir, manau, rasime pačius geriausius sprendimus.

Žaidimas va bank

S.Jasius

Saulius Jasius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas

Tai labai jautrus klausimas, nes jis susijęs su vartotojais, kurie turi savo teisėtų lūkesčių. Iki šiol ministerija kartu su žemdirbių ir vartotojų organizacijomis laikėsi nuostatos, kad ekologiškoje produkcijoje nebūtų nė menkiausio neleistinų produktų pėdsako. Kitas dalykas, jeigu randami labai nereikšmingi pėdsakai dirvožemyje, kur augo ekologiška produkcija. Čia jau kiti niuansai, susiję ir su techninėmis tyrimų laboratorijų subtilybėmis.

Bloga naujiena vartotojui, nes naujasis ES reglamentas, kuris įsigalios nuo 2021 m., leis šalims narėms tam tikras likučių toleravimo ribas. Aišku, procesas bus valdomas ir kontroliuojamas, įvardijamos priežastys, kada tai leidžiama, ir pan.

Toks sprendimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Iki jo įsigaliojimo turime laiko rimtai pasvarstyti, kokios pozicijos mes laikysimės. Manau, kad turėtume privalumų, jeigu ir toliau laikytumės griežtos nulinės taisyklės.

Dabar ES reglamente apibrėžta, kad pesticidų likučių ekologiškoje produkcijoje neturi būti, bet yra „žaidžiama“ metodologiniais dalykais, bandoma tam tikras toleravimo ribas neformaliai įteisinti. Bet tai yra žaidimas va bank.

Rekomenduojami video