Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ekologiniame ožkų ūkyje puotauja lūšys

Plėšrūnai savo jauniklius pradeda mokyti medžioti maždaug nuo rugpjūčio mėnesio, tačiau šiais metais jie „mokymus“ pradėjo gerokai anksčiau. Ekologiniame ožkų ūkyje, esančiame Širvintų rajone, plėšrūnai jau papjovė tris avis, vienai ožkai nukando pusę tešmens, nugalabijo kalakutą ir kelias vištas, papjovė povą. Paaiškėjo, kad ūkyje kiekvieną naktį lankosi ne vilkai, bet lūšys.

Moko medžioti

Vieno didžiausių Lietuvoje Širvintų rajono ekologinio ožkų ūkio šeimininkė Dalia Andžela Ėmužytė pasakojo, kad lūšių, gyvenančių Žaliojoje girioje, išpuoliai prieš naminius gyvulius – ne naujiena. Šie plėšrūnai žalos ūkiui yra padarę ir ankstesniais metais. Šiemet, pasak pašnekovės, jie pasirodė labai anksti, nes moko savo jauniklius medžioti. „Įtariu, kad ūkyje darbuojasi lūšis su dviem lūšiukais. Tai, kad plėšrūnai mokomi medžioti, rodo tai, kad gyvuliukai ne suėsti, bet papjauti, jiems nemokšiškai išdraskytos gerklės. Kai gyvulį papjaudavo suaugusi lūšis, ant jo kaklo matydavosi tik dviejų dantų žymės. Atrodydavo, kad kaklą perskrodė kulka. Lūšys gyvulius pradeda ėsti nuo galinio kumpio, o vilkai pirmiausia išdrasko žarnas“, – savo pastebėjimus iš nemalonios patirties išsakė moteris.

Lūšys, pasak D.A.Ėmužytės, į ūkį atslenka maždaug antrą trečią valandą nakties. Tuomet kieme pradeda loti šunys, pasigirsta plėšrūnų kniauksėjimas. „Lūšys šunų nebijo, todėl man tenka imti šautuvą ir šaudyti į orą arba garsiai rėkti ir jas gąsdinti. Jų apsilankymas nėra malonus. Tiesiog nežinau, ką daugiau ir daryti“, – atvirai pripažino moteris. Širvintų rajono ūkininkė teigė, kad, siekdama apsaugoti savo augintinius nuo plėšrūnų, priversta naktį juos suvaryti į tvartą. Čia, anot D.A.Ėmužytės, gyvuliams karšta ir tvanku. Jie galėtų naktį miegoti lauke, kur daug vėsiau, ir dar pasiganyti. Deja, lauke nesaugu.

Kyla grėsmė

Pasak ūkininkės, vasaros pabaigoje plėšriųjų žvėrių – vilkų ir lūšių – išpuolių dar pagausės, nes jų populiacija kasmet didėja. D.A.Ėmužytės manymu, plėšrūnai šiais sausringais metais ypač stokos grobio. „Šernų miškuose sumažėjo, smulkūs graužikai per karščius sulenda kuo giliau į urvus, stirnos ir elniai išeina ganytis į laukus. Taigi biosistema – išsibalansavusi. Kai plėšrūnams neužtenka maisto miške, jie eina ne tik į smulkius, bet ir į stambius ūkius“, – teigė pašnekovė.

Šiemet D.A.Ėmužytė į savivaldybę dėl padarytos žalos nesikreipė, nes ji palyginti nedidelė. Praėjusiais metais, kai ūkyje vilkai papjovė 22 ožkas ir ožiukus, moteris kreipėsi į savivaldybę ir paprašė įvertinti bei atlyginti žalą. „Dabar tik perspėjau seniūniją dėl šios situacijos“, – pridūrė Širvintų rajono ūkininkė.

Lūšių daugėja

Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas

Šiuo metu lūšių gausiai sutinkama visuose Lietuvos miškuose, ne vien tik Žaliojoje girioje. Iki šiol jos beveik nepuldinėdavo naminių gyvulių. Buvo atvejų, kai lūšys papjovė aptvaruose auginamų danielių jauniklius. Paminėtų faktų apie papjautus naminius gyvulius ir paukščius nei patvirtinti, nei paneigti negaliu. Teoriškai tai įmanoma. Kodėl lūšis negali papjauti naminių gyvuliukų? Tačiau ar tai iš tikrųjų padarė lūšis, dar reikėtų patikrinti. Tai patvirtinti galėtų tik specialistai. Ūkininkams patarčiau nenuleisti rankų. Pirmiausia apie padarytą žalą reikėtų pranešti seniūnui, o jis informuotų rajono savivaldybėje esančią komisiją, vertinančią padarytą žalą ir atlyginančią nuostolius. Kokias apsaugos priemones galima būtų taikyti nuo lūšių? Pagelbėtų tik tvartai, nes tvoras lūšys lengvai įveikia.

Rekomenduojami video