Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ekologinės gamybos puoselėtojams – gintaro medžiai

Biržų rajone, gražiame gamtos prieglobstyje įsikūrusioje ir įdomybėmis garsėjančioje Sodeliškių dvaro sodyboje, buvo pagerbti geriausi šių metų ekologinės gamybos ūkių savininkai. Nugalėtojai Lietuvai atstovaus tarptautiniame Baltijos jūros regiono valstybių konkurse.

Švara ir sveikata

Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ „Tatulos programa“ dešimtą kartą surengtame konkurse dalyvavusiems ekologinės žemdirbystės ūkiams vertinti šiemet buvo pasitelkta daugiau kriterijų, tad dar kruopščiau atrinkti geriausi iš geriausiųjų. Visi jie buvo pakviesti į šventę ir apdovanoti žemės ūkio ministro Broniaus Markausko padėkos raštais. O pačių geriausiųjų penketukui atiteko ir įspūdingi lietuvišku auksu vadinamo gintaro medžiai.

„Ekologija man asocijuojasi su švara ir gera sveikata“, – sakė šventės vedėja šarmingoji aktorė Nijolė Narmontaitė. Su tuo, matyt, sutiktų daugelis. Patys ekologinių ūkių savininkai dažnai pabrėžia, kad jų darbas dabar, kai ryškėja intensyvios chemizuotos gamybos neigiami aspektai, itin prasmingas.

Mūsų ekologiniuose ūkiuose priauginama ekologiškų grūdų, daržovių, prieskonių, vaisių ir uogų. Ūkininkai ekologiškai augina gyvulius, laiko ekologinius bitynus. Lietuvos gyventojai vis labiau vertina ekologišką produkciją, tik, deja, ne visi išgali jos įsigyti, todėl didžioji ekologiškos produkcijos, ypač grūdų, dalis eksportuojama į Vakarų šalis. Tiesa, ekologiškų daržovių, vaisių ir uogų vartotojų ratas pamažu plečiasi ir Lietuvoje.

„Nereikia norėti, kad tokia produkcija užkariautų visą rinką – jos neįpirks visi. Gerai, kad ekologiškos produkcijos gamintojai pasaulyje garsina Lietuvos vardą“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Konkurse dalyvavę Lietuvos ekologinės žemdirbystės ūkių savibibkai buvo pakviesti į šventę, kur geriausieji buvo pagerbti ir apdovanoti gintaro medžiais. V. Tavorienės nuotr.

Pagerbė kolegos atminimą

Neatsitiktinai pažangiausių ekologinių ūkių savininkų apdovanojimai vyksta Biržuose. Šio karstinių reiškinių paženklinto krašto ūkininkai vieni pirmųjų Lietuvoje ryžosi imtis ekologinės žemdirbystės. Čia nepriklausomybės pradžioje buvo įsteigta „Tatulos programa“, padėjusi tausojančio ir ekologinio ūkininkavimo pagrindus ir išsivysčiusi į ekologinį judėjimą.

Vienas šio judėjimo pradininkų ir ideologų buvo Vytautas Zurba, kuris iš širdies puoselėjo ekologinę žemdirbystę. Jis buvo ir šiųmetinio konkurso dalyvis, tačiau jo rezultatų nesulaukė – rugpjūčio mėnesį iškeliavo anapilin. Šventės dalyviai jo atminimą pagerbė tylos minute.

V. Tavorienės nuotr.

Daugiau kriterijų

Geriausiam ekologinės gamybos ūkiui išsiaiškinti skirto jubiliejinio konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius sakė, kad pirmieji konkursai buvo paprastesni, nes anuomet ir ekologinis ūkininkavimas iš pirmo žvilgsnio atrodė paprastesnis. Tuomet galvota, kad ekologinis ūkis – tai žemdirbystė nenaudojant sintetinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių. Ilgainiui paaiškėjo, kad tai daug sudėtingesnis procesas, reikalaujantis daugiau žinių nei chemizuota gamyba.

„Be jau anksčiau taikytų, šiais metais atsirado papildomų kriterijų. Daug dėmesio skirta ūkiuose pagamintai produkcijai: kaip ir kur ji realizuojama, perdirbama ar parduodama žaliava. Aiškintasi, ar ūkis bendrauja su mokslininkais, taiko inovacijas, kokie jo socialiniai ryšiai“, – aiškino S.Jasius.

Papildant konkurso taisykles taikytasi prie kitų Baltijos jūros regiono valstybių – Latvijos, Estijos ir Vokietijos, kurios taip pat renka geriausius ekologinius ūkius. Visų šių šalių nugalėtojai toliau dalyvaus tarptautiniame konkurse.

Komisija vyko apžiūrėti „Ekoagros“ jau „persijotų“ ekologinių ūkių. „Nudžiugino technologinis ūkių pasirengimas. Mane sužavėjo Dzūkijoje, Biržų krašte matyti įvairių ūkininkavimo formų, mišrūs ūkiai“, – savo įspūdžiais dalijosi konkurso komisijos pirmininkas.

Renginio organizatorė „Tatulos programos“ vadovė Valerija Gražinienė pasistengė, kad svečiams būtų sukurta pakili nuotaika. V. Tavorienės nuotr.

Įvertinimai neišpaikino

Geriausiu 2017-ųjų ekologiniu ūkiu buvo pripažintas biržiečių Daivos ir Arūno Giedrikų daržininkystės ūkis. Šiai darniai porai, jau keturiolika metų puoselėjančiai ekologinę gamybą, nugalėtojų laurai nėra staigmena. Geriausiems Vakarų ūkiams nenusileidžiantys ūkininkai ne kartą nugalėjo pažangiausių ekologinių ūkių konkursuose, pelnė europinį apdovanojimą už aplinkos tausojimą. Biržiečiai turi ir daugiau apdovanojimų, tačiau įvertinimai jų neišpaikino.

Daiva ir Arūnas sako, kad pagrindinis jų vertintojas – pirkėjai, kurių pasitikėjimą pelnė sunkiu, nuosekliu ir sąžiningu darbu. Dabar jų vardas siejamas su kokybe, atsakomybe ir pagarba vartotojui.

Pradžia nebuvo lengva. Ilgą laiką ūkininkai savotišką maratoną, trunkantį nuo ankstyvo pavasario iki Kalėdų, įveikdavo beveik vieni. Patys ir pardavinėjo savo išaugintas daržoves ir prieskoninius augalus sostinės turguose. Ekologinė daržininkystė labai imli rankų darbui, tad neretai miegui likdavo vos kelios valandos. Dabar ūkyje įdarbinta pagalbininkų, be to, sūnus Rokas pasekė tėvų pėdomis.

Anot Giedrikų, įkvėpimo jiems suteikia jų produkcijos laukiantys nuolatiniai pirkėjai. Kai jie prie prekystalio rudenį atneša šiltos arbatos, bandelių ar padovanoja pirštines, ūkininkai jaučia, kad jų darbas prasmingas. Tačiau kolegos ūkininkai nebuvo tokie geranoriški. Daiva mena, kaip kartą turguje teko braukti ašaras: „Viena ūkininkė išvadino mane apsišaukėle ir baltaranke, kuri tik perpardavinėja kitų produkciją. Visą dieną verkiau.“

Pradėję nuo tradicinių daržovių – morkų, burokėlių, svogūnų ir kopūstų, biržiečiai dabar kasmet priaugina apie 60 rūšių daržovių ir prieskoninių augalų bei vaistažolių. Jie taip pat raugia agurkus, šparagines pupeles, morkas, burokėlius, distiliuoja levandų vandenį. Giedrikai kasmet išbando ką nors naujo. Šiemet pirmą kartą augino saldžiąsias bulves – batatus.

„Mums nereikia jokių kurortų – ir pavargstame, ir pailsime savo ūkyje. Grįžę iš šurmulingos sostinės užsukame į žydinčių levandų lauką ir nuovargio kaip nebūta. Kvapai ir bičių dūzgimas – pati geriausia muzika ir poilsis“, – sutaria darbštūs sutuoktiniai.

Konkurso nugalėtojai – biržiečiai sutuoktiniai Giedrikai tiesiai vartotojams parduoda daugiau nei pusšimčio rūšių daržovių, prieskoninių augalų ir kitokių žalumynų.

Taiko inovacijas

Antros vietos laimėtoja tapo bičių karaliene tituluojama Šiaulių rajono bitininkė ir vieno pirmųjų ekologinių bitynų Lietuvoje savininkė Roma Mačienė. Trečia vieta skirta ūkininkei ir vienai iš Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vadovių Laurai Mišeikienei, Pagėgių krašto užliejamose pievose auginančiai mėsinius galvijus.

Ketvirtą vietą konkurso komisija skyrė garsiai žolininkei Jadvygai Balvočiūtei. Kiekvieną Lietuvoje augančią žolelę pažįstančios provizorės pristatyti nereikia – ją žino ir atpažįsta ne tik liaudies medicinos gerbėjai.

„Vaistažolės labiau nei bet kuris kitas augalas turi būti ekologiškos. Pradėdama šią veiklą sutikau daug gerų žmonių, kuriems esu dėkinga. Gerai būtų, kad jaunimas tęstų Lietuvoje pradėtas ekologinės gamybos tradicijas“, – sakė daugiau kaip dešimtmetį ekologines žoleles ir jų mišinius gaminanti žolininkė.

Geriausiųjų penketuką užbaigė Ukmergės rajono augalininkystės ūkio savininkas Valentinas Genys. Daugiau nei 200 hektarų plote ekologiškai javus auginantis ūkininkas nuolat ieško naujovių ir jas taiko savo ūkyje.

Lietuvoje neretai svarstoma, ar stambiuose augalininkystės ūkiuose įmanoma ekologinė gamyba. „Mes, ekologinės žemdirbystės pradininkai, turime savo koncepciją: ekologiniame ūkyje tarp gyvulio ir dirvožemio turi suktis maisto medžiagų apykaitos ratai mikrobiologiniu lygiu. Bet yra pažangių ūkininkų, tokių kaip Valentinas Genys, kurie dirba su Lietuvos ir užsienio mokslininkais, dirvai pagerinti naudoja mikroorganizmus, griežtai laikosi sėjomainų. Jų darbas teikia vilčių“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorius habil. dr. Bronius Bakutis.

Sodeliškių dvaro sodybos šeimininkas D.Linkevičius gavo padėką už išradingumą kuriant alternatyvias veiklas ir ekologinį turizmą. V. Tavorienės nuotr.

Sodeliškių dvaro sodybos, kur svetingai buvo sutikti svečiai, savininkai Neringa ir Dalius Linkevičiai turi apie 800 hektarų ekologiškai auginamų javų ir nesiskundžia menku derliumi ar piktžolėtais pasėliais.

„Dideliame ekologiniame ūkyje lengviau nei mažame. Mes turime pakankamai reikiamos technikos, gerai įdirbame dirvas, laikomės sėjomainos, tad nėra didelių problemų dėl piktžolių. Svarbu laiku ir tinkamai viską padaryti. Be to, ekologiškai ūkininkaujant ilgainiui gamtoje įsivyrauja pusiausvyra“, – apie ekologinės žemdirbystės subtilybes kalbėjo Neringa.

Linkevičiai dalyvavo konkurse ir pelnė padėką už išradingumą kuriant alternatyvias veiklas ir ekologinį turizmą. Sodyboje, kuri pritraukia daug ekskursantų, yra atstatytas autentiškas vėjo malūnas, čia sukaupta įspūdinga senovinių motociklų, automobilių, traktorių ir garo mašinų kolekcija. Šeimininkai augina elnius, danielius, muflonus, alpakas. Čia rengiama edukacinė „Grūdo kelio“ programa.

Rekomenduojami video