Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
E.sveikata – smėlio pilis ar pelningas kąsnis?

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovybė pristatė sumanymą – garsųjį projektą „E.sveikata“ (ESPBI) atimti iš Registrų centro (RC) ir perduoti VLK.

„Naujieji Vasiukai“

Rusų klasikų Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romano „12 kėdžių“ herojus didysis kombinatorius Ostapas Benderis viename iš epizodų aiškina provincijos miestelio žiopliams, kaip jų gyvenvietėje įsteigtas „Dviejų žirgų“ šachmatininkų klubas sostinę iš Maskvos perkels į Vasiukus, kuriuose vyks tarpgalaktinės šachmatų varžybos. Maskva nuskurs, o „Naujieji Vasiukai“ suklestės. Panašų projektą sumanė ir pristatė sveikatos apsaugos šulai.

Šiuo metu elektroninę sveikatos (e.sveikata) ir elektroninio recepto (e.receptas) sistemą šalyje prižiūrinti valstybės įmonė Registrų centras yra tapusi valdančiosios koalicijos branduolį sudarančios Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LVŽS) taikiniu. Mat ir šalies prezidentė šią įmonę bei „Lietuvos geležinkelius“ ir urėdijas yra įvardijusi kaip didžiausias korupcijos irštvas. Taigi, nenuostabu, kad užvirė nuožmi interesų kova.

Urėdijos „reformuojamos“ pertvarkant struktūrą, „Lietuvos geležinkeliai“ – išvarant senus vadovus ir pakeičiant juos savais. Ką daryti su Registrų centru, konkrečių idėjų nėra. Taigi, atsirado proga pasireikšti vieno įstatymo ministru pravardžiuojamam A.Verygai.

Spaudos konferencijoje ministras su bendražygiais piešė šviesią e.sveikatos sistemos ateitį. Pasak A.Verygos ir VLK Informacinių technologijų departamento direktoriaus Aurimo Baliukevičiaus, laikinai einančio visos institucijos direktoriaus pareigas, VLK perėmus iš Registrų centro e.sveikatos sistemos valdymą optimaliau bus naudojami valstybės ištekliai, bent 80 proc. gydymo įstaigų jau kitąmet prisijungs prie sistemos, o popierinius receptus ir nedarbingumo pažymėjimus išvis greit pamiršime.

Tobulins sistemą

„Manau, kad yra geras sprendimas telkti sveikatos apsaugos resursus vienoje vietoje – ligonių kasoje. Per daugelį metų esame sukūrę nemažai sistemų – valdome jų ne vieną. <...> Dauguma jų glaudžiai siesis su e.sveikata. Iki rugsėjo bus parengtas planas ir iki kitų metų liepos 1 dienos valdytojo vaidmuo bus perduotas VLK. <...> Labai svarbu paminėti, kad mes perimame jau veikiančią sistemą. Be abejo, ji tobulintina, ir mes tai darysime. Tačiau tai, kas yra tinkama, bus išnaudojama“, – kalbėjo A.Baliukevičius.

Anot VLK laikinai einančio pareigas direktoriaus, tobulinant jau sukurtą sistemą bus pasitelkiama medikų bendruomenė. Galutinis tikslas, kaip paprastai tokiais atvejais deklaruojama, yra patenkinti pacientų poreikius.

Kad ir kaip gražiai būtų vaizduojama e.sveikatos sistemos ateitis, lieka keletas neatsakytų klausimų. Gydymo įstaigos nuolat skundžiasi, kad prastai veikia jau dabar VLK administruojama „Sveidra“, tad iš kur bus imami papildomi elektroniniai ir specialistų resursai? Ar VLK tokių galimybių turi, jei yra atsisakiusi kitų projektų? Ar nebūtų optimaliau funkcijoms perkelti skirtus pinigus panaudoti esamai sistemai patobulinti? Kiek tai kainuos ir kas pasipelnys?

Iš kišenės į kišenę

A.Baliukevičius mėgina išsklaidyti abejones. „Kalbant apie „Sveidrą“ reikia turėti omenyje, kad ji sukurta prieš 20 metų. Tuo metu buvo visiškai kitokie reikalavimai ir lūkesčiai. Kai kalbame apie integraciją, reikia pasakyti, kad ir „Sveidra“ būtų modernizuojama. Sistemų sinergija bei integracija ir yra esminis dalykas. Mūsų techniniai ir žmogiškieji pajėgumai bus keičiami. Be abejo, jie bus didinami“, – sakė jis. Tai kur čia ta ekonomija?

VLK laikinai einančiam pareigas direktoriui oponuoja RC vadovo konkursą laimėjęs, bet vis dar vadovu nepatvirtintas Arvydas Bagdonavičius. „Manau, kad po ankstesnių dviejų nesėkmingų Sveikatos ministerijos bandymų sukurti e.sveikatos sistemą į projektą įsitraukus RC bei pasiekus pirmus teigiamus rezultatus VLK išsigando, kad praras sveikatos duomenų ir procesų valdymo kontrolę. Ši institucija nuo pat projekto pradžios buvo ESPBI (e.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros) partnerė. Ji buvo labai pasyvi ir daugiau stebėjo, ar ne per greitai vystosi procesas. Nesusipratimų kildavo nuolat. Pavyzdžiui, vaistines mes traktavome kaip juridinį asmenį, o VLK jas savo sistemose traktavo pagal veiklos vietas. Teko skubiai koreguoti sistemą įvedant ir veiklos vietos identifikavimą. Tokių pavyzdžių daug. Sveikatos apsaugos ministrui sakiau, kad jei atsisakytume skambučių centro ir vartotojams teikiamos metodinės pagalbos, mums pakaktų 20 specialistų. Be skambučių centro sistema gali veikti, tik su sistema dirbančioms įstaigoms kils daug problemų“, – aiškino A.Bagdonavičius.

VLK teigia sistemos administravimo išlaidas sumažinsianti trečdaliu ir „tilpsianti“ į 1,5 mln. eurų, tačiau A.Bagdonavičius mano, kad tokie skaičiai paimti „iš lubų“. „Sveikatos apsaugos ministrą informavome, kad iš mums skiriamo biudžeto (~2 mln. eurų) beveik 1,4 mln.yra skiriama licencijoms įsigyti, infrastruktūrai finansuoti ir kt., o ne su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms. Tadėl tikrai niekas nebus sutaupyta“, – tikino jis.

Abejotini argumentai

Kyla klausimas, ar norint finansuoti projektą iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų nereikėtų keisti ir jų panaudojimą reglamentuojančio įstatymo. Labai daug abejonių kelia optimalesnio resursų naudojimo argumentas. „E.sveikatai“ buvo panaudota RC žiedinė duomenų perdavimo sistema. Ji ir dabar leidžia daug taupyti, nes nereikia optinio kabelio iš gydymo įstaigos tiesti į Vilnių, užtenka prisijungti prie žiedo, apimančio visą Lietuvą.

Arvydas Bagdonavičius

Pasak A. Bagdonavičiaus, VLK tikrai kils problemų dėl informacinių technologijų specialistų trūkumo. „Lietuvoje informacinių technologijų specialistai turi iš ko rinktis. Kalbos, kad pakaks kompiuterius su laidais pervežti iš vietos į vietą, – absurdas. Sistemą prižiūrintys žmonės budi visą parą, jie bet kada pasiruošę spręsti kylančias problemas. Jeigu jų atsisakysime, gal šiek tiek ir sutaupysime, bet nuo to nei gydymo įstaigoms, nei pacientams patogiau nebus“, – aiškino jis.

Tokiam požiūriui pritarė ir sistemą diegusios estiško kapitalo bendrovės „Nortal“ projektų vadovas Andrius Šimėnas. Bendrovė diegė 7 iš 29 informacinių sistemų Lietuvoje. „Be abejo, nebus taip, kad bus perkelti tik laidai ir kompiuteriai. Vargu ar valstybė čia sutaupys – tai tik sustabdys sistemą ir jai pakenks“, – įsitikinęs jis.

„Valstiečių laikraščio“ kalbintų informacinių technologijų specialistų nuomone, sumanymas perduoti e.sveikatos sistemos valdymo funkcijas kitai įstaigai primena norą iš vieno šeimininko kitam perkelti sistemos palaikymui bei inovacijoms skirtus pinigus, bet ne siekį kažką sutaupyti. Ką jau kalbėti apie tai, kad ir pats perkėlimas kainuos nemažus pinigus.

Interesų konfliktai

Kyla klausimas, kas iš trečiųjų šalių gali būti suinteresuotas, kad iš vienos įstaigos kitai būtų perkeltos jau veikiančios sistemos valdymo funkcijos. Projektą kuruoja viceministrė Kristina Garuolienė, dėl kurios jau yra pasisakiusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Dar balandžio mėnesį VTEK yra rekomendavusi apskritai keisti jos atsakomybės sritį, nes artimas K.Garuolienės giminaitis dirba vaistus gaminančioje bendrovėje „Johnson & Johnson“, o vyro brolio žmona – farmacijos bendrovėje „Olainfarm“.

A.Veryga tikino problemos nematąs. „Tikrai ne viceministrė inicijavo perkėlimą. Tai yra Vyriausybės sprendimas. Aš apie jokius interesus nežinau“, – teigė sveikatos ministras.

RC vadovo konkursą laimėjęs, bet dėl neaiškių priežasčių vis direktoriumi nepaskiriamas A.Bagdonavičius atkreipė dėmesį ir į dar kai kurias keistenybes. „Stebina tai, kad šiuo metu visiems parūpo tik centrinė sistema (ESPBI), nors daugiausia problemų kelia regioninės sistemos. Gydymo įstaigos iš viso neturi kompetentingų informacinių technologijų specialistų ir nežino, ką reikės daryti pasibaigus garantiniam periodui. Nors mes nesame šitų sistemų tvarkytojai, tačiau siekdami bendro tikslo konsultuojame ir šit sistemų veikimo klausimais“, – aiškino jis.

ESPBI buvo paskutinis sveikatos informacinių technologijų projektas ir jam jau trūko pinigų. „Mūsų infrastruktūra ir resursai sudarė reikšmingą projekto dalį. Vien techninės infrastruktūros vertė siekė beveik 3 mln. (iš viso projektams buvo skirta 5,6 mln. eurų ES lėšų), panaudojome mūsų turimą kibernetinio saugumo sistemą, todėl jos nereikėjo pirkti atskirai ir t.t.“ – pasakojo A.Bagdonavičius.

Sveikatos apsaugos ministerija ir VLK savo paties sumanytos pertvarkos analizę sako atliksianti iki šių metų rugsėjo vidurio. O jau kitų metų viduryje tikimasi, kad žmonės pajus naudą, nes gydymo įstaigos bus skatinamos masiškai jungtis prie sistemos. Tiesa, apie skatinimo mechanizmus, nenorinčiųjų prisijungti atsakomybę ir realius skaičius ministerija nekalba.

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, pats Vyriausybės sprendimas dėl sistemos administravimo perkėlimo VLK buvo priimtas labai keistu būdu – protokoliniu nutarimu, pasitelkus telefoninę apklausą. Istorija mena atvejį, kai dar Nepriklausomybės aušroje, 1992-aisias, mėginta protokoliniu nutarimu, parlamente nesant kvorumo, referendumui teikti Konstitucijos projektą.

Matyt, kažkam labai skubiai reikia e.sveikatos sistemos, nes ministras A.Veryga jau pasirašė įsakymą dėl „Naujųjų Vasiukų“ diegimo programos. Jame nurodoma įsteigti e.sveikatos sistemos strateginio valdymo organizacinį vienetą – e. sveikatos valdybą; taip pat e.sveikatos padalinį ir vyriausiojo e.sveikatos architekto pareigybę. Procesas pajudėjo, juo labiau kad planuojamas ketvirtas e.sveikatos įgyvendinimo etapas, kuris pareikalaus daugiau kaip 28 mln. eurų. Galbūt būtent čia ir yra atsakymas, kodėl A.Veryga užsimojo „nusavinti“ e.sveikatą?

Rekomenduojami video