Lietuva pasirinko du svarbiausius ginklus demografinei krizei suvaldyti ir „Sodrai“ išlaikyti – pensinio amžiaus vėlinimą ir būtinojo stažo senatvės pensijai gauti ilginimą. Kai kurie ekspertai perspėja, kad tokia kryptis gali smogti kitu lazdos galu – daugybė pagyvenusių žmonių neturės nei darbo, nei pensijų.

Neišvengiama būtinybė?

Senėjančiai Europai nieko kito nelieka, kaip ilginti pensinį amžių. Tuo keliu eina ir Lietuva. Po dešimties metų ir vyrai, ir moterys į pensiją galės išeiti sulaukę 65-erių. Dabar Seimas nutarė, kad nuo 30 iki 35 metų būtų didinamas ir būtinasis stažas visai senatvės pensijai gauti. Atitinkamai jis bus pradėtas didinti nuo 2018 m., kol 2027-aisiais pasieks 35 metus.

Ekspertai sutaria, kad pensinio amžiaus ilginimas – būtinybė, siekiant suvaldyti demografines problemas ir užtikrinti padoresnes pensijas. Tačiau jie perspėja, kad taikant išsivysčiusių šalių socialinės politikos modelį dabartinėmis Lietuvos sąlygomis, kai jau ne vienam per keturiasdešimt metų perkopusiam kvalifikuotam darbuotojui nelengva susirasti darbą, dalis pusamžių gyventojų gali patekti į pilkąją zoną – likti be darbo ir be pensijos.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, Ekonomikos fakulteto dėstytojas Teodoras Medaiskis įsitikinęs, kad pensinio amžiaus didinimas yra neišvengiama ir teisinga priemonė, kurios tikslas – išlaikyti geresnį dirbančiųjų ir pensininkų skaičiaus santykį. „Tokia yra demografinė situacija: jei ilgiau gyvename, ilgiau galime ir dirbti. Daugelyje ES ir kitų šalių 65 metų pensinis amžius jau įprastas. Ir tai – ne riba, jis ilginamas toliau. Jei mes to nedarytume, tektų mažinti pensijas“, – aiškino VU profesorius.

R. Dovydėno pieš.

Nauja sandara

„Jau dabar dauguma į pensiją išeinančių žmonių turi 37 metų darbo stažą. Juk jei žmogus dirba, tarkime, nuo 25-erių iki 65-erių, susidaro 40 metų. Taigi, toks reikalavimas yra normalus, be to, jis įsigalios ne rytoj, o pamažu ilgės per 10 metų“, – pabrėžė ekonomistas. Jis priminė, kad nuo 1994 m. įteisintas 15 metų minimalus darbo stažas, tiesa, jis užtikrina labai nedidelę senatvės pensiją.

Seimas taip pat įtvirtino naują pensijos struktūrą. Ji bus sudaryta iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių. Būtinasis darbo stažas bus reikalingas skaičiuojant bendrąją pensijos dalį, kurią numatoma finansuoti iš valstybės biudžeto, o individualioji dalis bus mokama iš „Sodros“ lėšų.

Rasti darbą labai sunku

Mokslininkų giriamas, o politikų noriai priimamas europietiškas pensijų modelis teoriškai lyg ir gražus. O praktiškai? Sekant jo pėdomis, reikia nepamiršti ir gyvenimo trukmės bei kitų socialinių rodiklių, su kuriais Lietuva velkasi ES uodegoje. Jei 65 metų į pensiją pasitraukęs vokietis ar prancūzas gali tikėtis išgyventi vidutiniškai dešimtmetį ir daugiau, ne vienam mūsų šalies vyrui, ypač gyvenančiam kaime, tikėtina, kad teks dirbti iki grabo lentos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė buvo 79 metai (kaime – 78 m.), o vyrų – 69 metai (kaime – 67 m.).

Kita problema: ar ilginant pensinį amžių visuomenėje, kur akis bado darbo rinkos grimasos, dar daugiau vyresnių žmonių neatsidurs socialiniame užribyje? T.Medaiskis sutiko, kad tai sukelia iššūkių užimtumo politikoje ir verčia laužyti darbdavių mentalitetą.

„Aišku, vyresniems žmonėms sunku rasti darbą. Ir tai lemia darbdavių sąmonės reikalas, valdžios politikos stoka. Jei nebus užimtumo garantijų, minimos priemonės bus beprasmiškos“, – pripažino pašnekovas. T.Medaiskis siūlytų vyresniems žmonėms suteikti galimybių dirbti ne visą darbo dieną, savo darbą derinti su jaunaisiais kolegomis, kuriems taip pat parankus dalinis užimtumas. Taip pat reikėtų svarstyti kitas paskatas, pavyzdžiui, socialinio draudimo įmokų sumažinimą, įdarbinant vyresnius darbuotojus. Aišku, tada jiems būtų mokama ir mažesnė pensija.

Ekonomistas įsitikinęs, kad, nepaisant realybės, jokiu būdu nereikia trauktis atgal ir mažinti pensinį amžių. „Kitos Baltijos šalys taip pat eina iki 65 metų pensinio amžiaus ribos. Tik dabartinė Lenkijos valdžia, atrodo, demonstravo ketinimus tai atšaukti. Jei tai padarytų, būtų klaida“, – mano profesorius.

Reikėtų mažinti krūvius

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus Zenono Javtoko, daugeliui žmonių pensinis amžius asocijuojasi su smagaus, įdomaus gyvenimo pabaiga. „Užsienyje ir Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad darbas pensijos metu, aktyvus socialinis gyvenimas, šeima yra labai svarbūs gerai gyvenimo kokybei, – sakė jis. – Nedarbas laikomas sveikatos rizikos veiksniu. Todėl darbas vyresniame amžiuje nekenkia sveikatai, tik krūviai turėtų būti mažesni kaip, tarkime, nepilnamečiams.“

Z.Javtokas patikino, kad vyresnio amžiaus žmonės nori ne išeiti į pensiją, bet gauti pensiją prie atlyginimo. Todėl pensinio amžiaus ilginti nereikėtų, o pensininkams siūlyti dirbti mažesniu krūviu, pavyzdžiui, 4 val. per dieną, kad kartu su pensija gautų tą patį atlygį. „Tada ir darbo rinka mažiau netektų patirties turinčių darbuotojų, ir pagal fizines jėgas dirbdami pensininkai būtų sveikesni, – sakė jis. – Tai būtų racionalus išteklių naudojimas, kad nedaugėtų išlaikytinių, visuomenei senstant ir jaunimui emigruojant.“

Z.Javtokas mano, kad valstybė gali daug prisidėti, gerindama vyresnių žmonių gyvenimo kokybę. „Dabar jiems tenka kovoti su diskriminacija darbe dėl amžiaus. O galėtų būti kuriamos jiems pritaikytos darbo vietos ir priemonės, pavyzdžiui, dirbant kompiuterine technika, pastatyti jiems didesnius monitorius ir klaviatūras su didesniais klavišais. Ar, tarkime, vietoje vienos kasininkės, dirbančios 8–12 val., įdarbinti 2–3 pensininkes, kurios, dirbdamos po 3–4 val., maloniai atliks tą patį darbą, o gal net ir geriau“, – svarstė Z.Javtokas.

Neefektyvi politika

Žmogus iki grabo lentos nori būti naudingas. Tai psichologės-psichoterapeutės Jurgos Dabkevičienės nuomonė. „Tik jį kamuoja nerimas: ar gebės įsilieti į darbo rinką, ar jį priims su tokia metų našta, – pripažino specialistė. – Mūsų valstybėje trūksta veiksmingos paramos apskritai žmogui, šeimoms, o ką jau kalbėti apie pagyvenusius... Socialinė politika visiškai nesėkminga, neefektyvi, todėl pensinio amžiaus ilginimas ir sukelia tokią audringą reakciją, nors tas dalykas savaime nėra blogas. Tik reikia numatyti taisykles, kas būtų, jei pagyvenęs žmogus susirgtų ar dar kas nors atsitiktų. Žmonės nori dirbti, tačiau jie nori būti užtikrinti, kad išgyvens, jei negalės dirbti.“

Ne pats darbas gąsdina žmogų, o socialinės politikos nebuvimas. Todėl, psichologės manymu, senatvė ir senėjimas apgaubti daugybe stereotipų. Senas – tai negražus, erzinantis aplinkinius, piktas, niekuo nesidomintis. „Ir pati aplinka, mūsų visuomenė nepalanki vyresniems žmonėms, – pasakojo J.Dabkevičienė. – Nedaug jaunesnių žmonių supranta natūralius senatvės pokyčius, geba juos priimti ir prisitaikyti, pavyzdžiui, normalu, kad senstant prastėja klausa. Seni žmonės neina ten, kur nesijaučia laukiami ir nesutinka bendraamžių. Gal todėl net ir miestų centruose, kavinėse labai retai išvysime pagyvenusių žmonių.“

Metai lemia ne viską

Kauno klinikinės ligoninės Geriatrijos klinikos gydytoja geriatrė profesorė Vita Lesauskaitė, kadaise pasirinkusi senatvės tyrinėjimų sritį, pripažino, kad žmonės gyvena vis ilgiau ir sulaukia ilgesnio darbingo amžiaus. O tuo, kad jis būtų kuo ilgiau darbingas ir nebūtų našta sau, visuomenė turi būti suinteresuota. Tačiau, pasak jos, orių darbo sąlygų dažnai neturi bet kokio amžiaus dirbantieji.

Pašnekovė nerekomenduoja apskritai vartoti žodžio „senas“: jį turi keisti „pagyvenęs, senyvas, vyresnio amžiaus“. „Galima sakyti, kad amžius darbui yra riba, – sakė profesorė. – Tačiau ji priklauso tiek nuo amžiaus, tiek nuo sveikatos būklės.“Anot jos, pagyvenęs žmogus darbą neretai atlieka kruopščiau. Galbūt senyvas žmogus drastiškų naujovių ir neišmoks, nebus labai spartus, tačiau tai, ką darė visą gyvenimą, jis atliks puikiai, neretai geriau nei jaunas kolega. Be to, pasak geriatrės, vyresni žmonės mažiau darbo laiko praleidžia dėl ligos, nes jaučia didesnę atsakomybę, saugo sveikatą ir moka „elgtis“ su savo negalavimais.

Kokiu keliu eina lenkai?

Lietuvos ambasados Lenkijoje antrasis sekretorius Minijus Samuila patvirtino, kad Lenkijos Seime yra įregistruotų įstatymų projektų, kuriuose numatyta reformuoti pensijų sistemą, taip pat nustatyti kitokį pensinį amžių. Iki 2013 m. Lenkijoje pensinis amžius moterims buvo 60 metų, vyrams – 65 metai. Šiuo metu Lenkijoje pensinis amžius priklauso nuo gimimo datos ir 2040 m. turėtų būti vienodas vyrams ir moterims – 67 metai.

M.Samuila pabrėžė, kad Lenkijoje galima gauti dalinę pensiją (50 proc.). Į ją dabar gali pretenduoti moterys, sulaukusios 62 metų ir turinčios 35 metų socialinio draudimo stažą, bei vyrai, kuriems yra sukakę 65 metai ir kurie turi 40 metų stažą. Norint gauti minimalią pensiją, būtina turėti 22 metų socialinio draudimo stažą moterims ir 25 metų stažą vyrams. Nuo 2022-ųjų šis stažas bus vienodas ir vyrams, ir moterims – 25 metai.

Tampa neįgaliaisiais

Romas Lazutka, ekonomistas, sociologas, VU profesorius

Ilgesnis darbo stažas nėra blogai, bet bėda, kai vyresni žmonės jo netenka arba darbo rinkoje diskriminuojami dėl amžiaus. Iš tikrųjų ką daryti darbą praradusiam penkiasdešimtmečiui, kuriam iki pensijos dar toli? Kad tokie gyventojai neliktų be pajamų, reikėtų juos labiau nei dabar remti bedarbių pašalpomis arba skatinti išankstinį išėjimą į pensiją.

Dar viena problema, į kurią dėmesį yra atkreipusios ir tarptautinės organizacijos, – vyresnių žmonių sveikatos būklė, sveikatos paslaugų prieinamumas, gyvenimo sąlygos. Nuo 1995 m., kai buvo pradėta vėlinti pensinį amžių, statistika buvo tokia: kiek mažėjo senatvės pensininkų, tiek daugėjo invalidumo pensininkų. Tokiu atveju pensijų sistema nieko nelaimi, nes vis tiek reikia mokėti pensijas, nesvarbu, kaip jos pavadintos.

Nelengva prisitaikyti

Gytis Darulis, Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas

Šiemet 55-erių ir vyresnių bedarbių skaičius tarp visų registruotų neturinčių darbo asmenų išaugo 2,1 proc. Tam įtakos turi šalies demografinė padėtis, senstanti visuomenė, greitai besikeičianti darbo rinka, darbo vietų modernizavimas. Vyresnio amžiaus asmenys rečiau investuoja į savo kompetencijų tobulinimą, jiems sunku adaptuotis besikeičiančioje aplinkoje, prireikus keisti profesiją ar lavinti darbo įgūdžius, jiems trūksta kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų žinių. Tai mažina jų konkurencingumą darbo rinkoje.

Jau pusantrų metų Lietuvos darbo birža įgyvendina projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, kurio tikslas – padėti jiems kelti kvalifikaciją, įgytų naujų profesinių gebėjimų ar patobulinti jau turimus. Daugiau kaip 7,4 tūkst. projekto dalyvių įgijo paklausias profesijas ir įsitvirtino darbo rinkoje.

Faktai

Lenkijoje minimali pensija – 198 eurai (880 zlotų) „popieriuje“. Vidutinė pensija, neatskaičius mokesčių, – apie 450 eurų (apie 2 tūkst. zlotų).

Lietuvoje valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija – 112 eurų. Vidutinė senatvės pensija – 255 eurai. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą – 266 eurai.

Per 2016 m. 1-ąjį pusmetį Lietuvos darbo biržoje užsiregistravo 17 tūkst. 55 metų ir vyresnių bedarbių – 13,8 proc. visų užsiregistravusių bedarbių. Per šį laiką 8,2 tūkst. jų įsidarbino, per 7 tūkst. dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

2015 m. įsidarbino apie 20 tūkst., aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo apie 12 tūkst. 55 metų ir vyresnių bedarbių.

2016 m. liepos 1 d. Lietuvos darbo biržoje registruota 31,7 tūkst. 55 metų ir vyresnių bedarbių – 23,8 proc. visų užsiregistravusių bedarbių. 2015 m. liepos 1 d. buvo registruota 33,2 tūkst. šios amžiaus grupės asmenų, t. y. apie 1,5 tūkst. daugiau.