Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas sako, jog Seimui nustačius minimalias pieno supirkimo kainas, tai turės neigiamos įtakos didiesiems pieno gamintojams ir gali padidinti jų nuostolius.

„Žinokite, aš nustebęs, kad buvo priimtas įstatymas, nes teko kalbėti su kai kuriais politikais ir Žemės ūkio ministerijos žmonėmis. Mano giliu įsitikinimu, tas nieko neduos. Mes turime precedentą 2003 metais, kada buvo priimta 33 lietuviškų centų kaina už kilogramą pieno. Pieno perdirbėjai visiems mokėjo tokią kainą. Lygiai tas pats atsitiks ir dabar“, - BNS sakė Bronius Markauskas.

Anot jo, įstatymas turėtų būti naudingas smulkiesiems ūkininkams - jų gaminamo pieno kaina padidėtų iki minimalios, tačiau didžiųjų pieno ūkių parduodamo pieno kaina kristų, ir tai turėtų neigiamos finansinės įtakos šiems ūkiams.

„Tai visiškai ne tas, ko mes norime. Turėtų būti parengta formulė, kad 50 proc. geriamojo pieno kainos prekybos centre turėtų būti mokama ūkininkui - turės kainą pakelti mažiesiems. Piniginė yra viena, todėl pinigų daugiau neatsiras nuo to įstatymo. Lyg ir socialinė lygybė, bet galvojant apie tai, kad šiandien visi dirba nuostolingai, tai dar prekiniam ūkiui dar padidinus nuostolius, yra visiškas krachas“, - kalbėjo B.Markauskas

Seimo ketvirtadienį priimtu sprendimu minimalios kainos galiotų laikinai - nuo pataisų įsigaliojimo iki 2017 metų. Ūkio subjektų, perkančių- parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos įpareigoja pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus, o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno.

Pieno perdirbėjų teigimu, smulkiausi ūkiai už bazinių rodiklių pieną dabar gauna maždaug 120 eurų, stambieji - apie 200 eurų.

Naujas kainų reguliavimas turės esminių pasekmių pieno pramonei

Seimui nustačius minimalias pieno supirkimo kainas, pieno perdirbėjai sako, kad tai paskatins nebepirkti pieno iš kelias karves auginančiųjų bei turės esminių pasekmių visai pieno pramonei. Pasak Vilkyškių pieninės ir „Rokiškio sūrio“ vadovų, nauja tvarka pakenks ir smulkiesiems ūkininkams, ir perdirbėjams.

„Mus privers šiuo atveju Seimas nebepirkti pieno. Aišku, yra numatyta, prieš kiek laiko reikia perspėti ir nutraukti sutartis, bet mus privers nepirkti. (...) Tik dalis pieno yra iš to smulkaus, socialinio ūkio. Aš kalbu apie keletą karvių auginančius tiekėjus. Mes iš jų tiesiog negalėsime ekonomiškai tai daryti. O jei trūks pieno, tai atsivešime. Negalvoju, kad Lietuva uždraus įsivežti, kai vienas pagrindinių Europos Sąjungos postulatų yra laisvas prekių judėjimas“, - BNS sakė Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius.

Pasak jo, įstatymas pakenks smulkiesiems ūkininkams, nes iš jų nebeapsimokės pirkti pieno. Anot G.Bertašiaus, norint įsigyti pieno iš smulkaus ūkio, turinčio 2-3 karves, reikia rūpintis jo atvežimu, šaldymu, išlaikyti pieno surinkimo aikšteles. Tuo metu stambieji ūkininkai patys visu tuo pasirūpina, tad gauna aukštesnes kainas.

„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa BNS sakė sutinkantis, jog įstatymas skatins nepirkti pieno iš smulkiųjų ūkininkų, tačiau pakenks ir perdirbėjams.

„Tai gali atnešti neprognozuojamų ir tragiškų pasekmių visam pieno sektoriui tiek perdirbėjams, tiek žemdirbiams, o plačiau pakomentuoti galėsime, kai įsigilinsime labiau, nes tokių atvejų nėra buvę“, - BNS sakė D.Trumpa.

Seimo sprendimu minimalios kainos galiotų laikinai - nuo pataisų įsigaliojimo iki 2017 metų. Ūkio subjektų, perkančių- parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos įpareigoja pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus, o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno.

G.Bertašiaus teigimu, smulkiausi ūkiai už bazinių rodiklių pieną dabar gauna maždaug 120 eurų, stambieji - apie 200 eurų.

Š.Keserauskas: pieno kainų reguliavimas prieštarauja Konstitucijai ir konkurencijai

Seimo sprendimas nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas prieštarauja šalies Konstitucijai bei konkurencijos laisvei ir gali paskatinti perdirbėjus žaliavą pirkti iš užsienio, mano Konkurencijos tarybos vadovas. Pasak Šarūno Keserausko, norint padėti smulkiesiems ūkininkams, reikia skatinti juos kooperuotis, o ne reguliuoti kainas.

„Tai nedera su sąžiningos konkurencijos laisve. Yra Konstitucijoje įtvirtinta, kad Lietuvos valstybė yra rinkos ekonomika, kainų reguliavimas yra visiškai išimtiniais atvejais, šiuo atveju taip nėra ir nėra pagrįsta įstatymo lydimuosiuose dokumentuose. Jeigu kam Konstitucija nėra svarbus argumentas, tai toks įstatymo teigiamas poveikis abejotinas ir gali būti neigiamas. Kas iš to, jei bus minimalios kainos - pieno supirkėjai gali nepirkti pieno visai“, - BNS sakė Š.Keserauskas.

Pasak jo, įstatymas gali paskatinti pirkti pieną iš užsienio, be to, gali kilti pieno produktų kainos, o dėl to nukentėtų vartotojai.

„Įstatymas gali skatinti pieną pirkti iš užsienio, taip Lietuvos pieno pardavėjai liks apskritai be jokių pinigų. Kitas dalykas, jeigu pirkėjai pirks pieną už brangiau nei superka, jiems kaštai padidėja. Kaip jie tai kompensuos - jie gali sumažinti kainas tiems, kuriems iki šiol mokėjo daugiau, nes yra ūkininkų, kooperatyvų, kurie gauna daugiau, nei įstatymas numato. Kitas dalykas, galima pakelti pieno produktų kainas ir nukentės vartotojai“, - tikino Konkurencijos tarybos vadovas.

Š.Keserauskas BNS teigė, kad ūkiai turi būti skatinami kooperuotis, stambėti ir tokiu būdu gaminti geresnės kokybės pieną, už kurį gautų daugiau pinigų.

„Mes pasakėme, kad būdas sušvelninti krizės pasekmes ūkininkams - kooperacija ir efektyvumo didinimas. Nes tik efektyvesni, didesni ūkiai gali atlaikyti rinkos svyravimus. Rinkos svyravimai yra visose srityse natūralus dalykas, tik kai kitas verslas kenčia dėl rinkos cikliškumo, mes retai girdime prašymų gelbėti juos. Manau, atsakymas yra ne gelbėjime, o skatinime kooperuotis“, - teigė jis.

Seimas antradienį priėmė įstatymo aptaisas, kurios įsigaliotų nuo priėmimo ir galiotų iki 2017 metų. Ūkio subjektų, perkančių- parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos įpareigoja pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus, o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno.