Dr. Zita Žebrauskienė pedagoge dirba jau 45 metus. Į gyvenimą moteris išleido šešias akademines studentų grupes, o pirmoji jos laida – jau į pensiją išėję žmonės. Šiandien Zita vadovauja Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetui (TAU), kurio studentai – garbaus amžiaus smalsumo nestokojantys žmonės. „Darbas man yra šventė. Niekada nesibodėjau šia profesija, dirbu iš visos širdies“, – tikina TAU rektorė.

Nemėgsta bambėjimo

Iš Telšių kilusi, bet beveik visą gyvenimą Vilniuje gyvenanti Z.Žebrauskienė net būdama garbaus amžiaus sukasi it vijurkas. Nuo jos veido nė akimirksniui nedingsta šypsena, o bambeklių ji sako negalinti pakęsti. Vos susėdame pasikalbėti, Zita ėmė vardyti būsimus renginius, kuriuos pati kuruoja, jų datas ir kitas detales. Paklausta, kaip pavyksta nieko nepamiršti, Zita juokdamasi atšauna, kad skleroze neserga. Pozityvus požiūris į gyvenimą būdingas ir jos vadovaujamos įstaigos studentams – pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms.

„Jei esate linkęs tik skųstis ir bambėti, TAU jums ne vieta. Čia mes ne tik mokomės, dalijamės patirtimi, bet ir džiaugiamės gyvenimu, draugaujame, mylime, padedame vieni kitiems“, – apie netradicinę ugdymo įstaigą pasakoja Z.Žebrauskienė.

Pati su TAU ji susidūrė prieš kiek daugiau nei 20 metų, kai šviesaus atminimo kolegė Vanda Brimienė pakvietė dalyvauti tada dar ką tik įkurto universiteto posėdyje. „Tuo metu dirbau Edukologijos universitete, buvau Technologijų ugdymo katedros docentė. Atėjusi į TAU iš karto tapau Namų ūkio fakulteto dekane“, – prisimena moteris.

Mokytis niekada ne vėlu

Z.Žebrauskienė iki šiol atsimena pirmąjį savo studentų kursą šiame universitete. Klausytis jos dėstomo dalyko susirinko 70 moterų. Su jomis Zita pradėjo aktyviai puoselėti įvairias tradicijas, papročius.

„Pamenu, įėjusi į auditoriją išsigandau išvydusi tiek garbaus amžiaus moterų. Net paklausiau, ko jūs nežinote, juk tiek jau nugyventa, patirta, sužinota, išmokta. Tačiau kai surengėme pirmąjį renginį, šventėme Kūčias, pamačiau, kad dar labai daug ko nežinome. Į šventę moterys prisinešė savo gamintų patiekalų, tačiau mišrainės buvo sudėtos į popierinius pieno pakelius ir pan. Nežinojome, nei kaip serviruoti, nei kaip kultūringai aptarnauti. O pamatytumėte, kokie dabar yra mūsų renginiai! Per tuos metus kartelę iškėlėme labai aukštai“, – pasididžiavimo neslepia TAU rektorė.

Norinčiųjų sužinoti, išmokti namų ūkio paslapčių per universiteto gyvavimo metus taip pat padaugėjo – šiandien šį fakultetą lanko apie 150 moterų. Ko jos ten mokosi? „Mokomės visko: kaip patiekti maistą, kaip serviruoti stalą, kokiomis priemonėmis kuo efektyviau valyti, tvarkyti namus, dalijamės sodininkystės bei daržininkystės patirtimi ir paslaptimis, mokomės sveikos gyvensenos, mitybos ir t. t. Temos čia neišsemiamos“, – kalbėjo moteris.

Ir šoka, ir muziejus lanko

Kadangi Z.Žebrauskienė yra dėsčiusi ir jauniems, ir vyresniems, gali objektyviai palyginti skirtingų amžiaus grupių studentus. Pasak jos, TAU studentai vis nori įsiterpti, papildyti lektorių, jie dažnai neturi kantrybės išklausyti paskaitos tyliai. Tačiau širdį glosto, kad pasibaigus paskaitai jie nepuola iš auditorijos – kurį laiką čia lieka, diskutuoja, kalbasi.

Šiuo metu TAU veikia 13 fakultetų. „Pernai įsteigėme du naujus fakultetus – Informatikos ir Meninės saviraiškos. Abu labai paklausūs“, – džiaugiasi rektorė. Su informatikos paslaptimis pernai susipažino apie 90 klausytojų. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir Meninės raiškos fakultetas, kuriame senjorai ne tik dainuoja, bet ir vaidina spektakliuose, šoka linijinius šokius, balsu skaito poeziją ir prozą, dalyvauja koncertuose.

Vis dėlto gausiausią garbaus amžiaus žmonių būrį sutraukia Turizmo fakultetas. Jo studentai keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas šalis, renka įvairią informaciją ir pristato ją konferencijose bei seminaruose. Populiarus ir Kultūros fakultetas, kurio studentai laiką leidžia šalies muziejuose, o po šešerius metus trukusių studijų save drąsiai gali vadinti muziejų gidais.

Trūksta meilės ir dėmesio

Senjorų universitete vyksta ne tik paskaitos, bet ir galybė įvairiausių renginių, projektų, seminarų, konferencijų, švenčių. „Štai spalio 7–8 d. Visagine vyks jau antroji mūsų „Universiada“, kurioje septynių sporto šakų rungtyse varžysis senjorai iš visos Lietuvos. Čia vyks šaškių, šachmatų, krepšinio baudų mėtymo, smiginio, plaukimo ir kitokie turnyrai. Lapkritį luakia vokalinių ansamblių festivalis. Stengiamės kartu švęsti ir jubiliejus, Naujuosius metus, grupelėmis susirenkame ir vasarą – taip vieni kitų pasiilgstame“, – pasakoja Z.Žebrauskienė.

Anot jos, į TAU studentai ateina ne tiek įgyti žinių, kiek pabendrauti. Susirasti draugų ir bendraminčių senjorams yra daug svarbiau. Čia užsimezga ne tik nuoširdi draugystė, bet ir romantiški ryšiai, pasitaiko net pavydo scenų. Žmonės vieni kitais rūpinasi, kai suserga.

„Būna ir sunkių momentų, bet pas mus niekas nebamba ir nedejuoja, kad viskas blogai. Į gyvenimą žvelgiame pozityviai. Dažnai juokauju, kad pigiai kainuojame, nes rečiau einame į vaistines, poliklinikas. Laimingi ir užsiėmę žmonės yra sveikesni“, – neabejoja Zita.

Žinios senjorams tampa tik priemone tapti laimingiems ir reikalingiems. „Būdama edukologė, matau jų poreikius, todėl TAU svarbiausi yra trys principai: čia kiekvienas turi būti pastebėtas ir priimtas toks, koks yra, kiekvienas turi būti išklausytas ir išgirstas, kiekvienas turi būti labai mylimas, jaustis reikalingas. Jūs neįsivaizduojate, kiek žmonėms reikia meilės ir dėmesio“, – teigia rektorė.

Neįkainojama patirtis

TAU veikia ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Iš viso šalyje jų yra daugiau nei 50. 40 iš jų sujungti į Nacionalinę TAU asociaciją. „Visoje šalyje turime daugiau nei 10 tūkst. klausytojų. Esame niekam nepavaldūs, bet bendradarbiaujame su Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis. Lektoriai paskaitas skaito savo noru, už šį darbą jie negauna jokio atlygio. Tačiau laimės kupini veidai yra geriausias atlyginimas“, – apie savo vadovaujamą įstaigą pasakoja Z.Žebrauskienė.

Ji apgailestauja, kad šalyje vis dar gajus požiūris, jog vyresni žmonės niekam nebereikalingi. „TAU studentai yra stebėtinai motyvuoti. Kai kurie jų čia studentauja visus 20 metų. Yra ir tokių, kurie paskaitose būna nuo ryto iki vakaro“, – atskleidžia pašnekovė.

Nors darbo ir reikalų, kuriais reikia rūpintis būnant rektore, Zitai netrūksta, ši veikla jai labai miela. „Kai matau, kad mano darbas ir idėjos įgyja pavidalą ir prasmę, apima euforija. Senjorai nėra vargšai, kaip šalyje įprasta manyti. Mes esame tarsi išminties knygos, kuriose ne aprašyta, o išgyventa patirtis. Ir ji yra neįkainojama“, – pokalbį baigia rektorė.