Aplinkosaugininkai, žemdirbiams pažadėję suvaldyti Vidurio Lietuvoje gausėjančią ir pasėlius trypiančiąstumbrų populiaciją, susidūrė su nemažais iššūkiais. Žemaitijoje europinės paramos lėšomis yra įrengti aptvarai, tačiau į juos neperkeltas nė vienas laisvėje gyvenantis stumbras. stumbro apsaugos plane yra numatyta galimybė pasenusius, sergančius stumbrus išimti iš gamtos, kitaip tariant – sumedžioti. Dėl to Aplinkos ministerijai (AM) teko diskutuotiBriuselyje, tačiau Europos Komisija (EK)pažeidimų neįžvelgė.Vis dėlto masinė šių galiūnų medžioklė neplanuojama.
Žala padvigubėjo
Lietuva didžiuojasi pasaulio mastu saugomais stumbrais. Tačiau šiais girių galiūnais nebesidžiaugia Kėdainių ir Panevėžio rajonų, kur telkiasi jų populiacija, žemdirbiai.Ūkininkai skundžiais, kad laisvėje gyvenantys stumbrai pridarovis daugiau žalos.AM duomenimis, Panevėžio ir Kėdainių rajonuose laisvėje gyvena mažiausiai 180 stumbrų. Dauguma jų – apie 150 – telkiasi Kėdainių krašte. Anot žemdirbių, kai tokia didžiulė banda pasivaikšto po pasėlius, derliaus beveik nelieka.
AM suskaičiavo, kad pernai stumbrų padaryta žala ūkininkų pasėliams sudarė beveik 99 tūkst. eurų – beveik dvigubai daugiau nei buvo nustatyta 2015-aisiais. Didžioji dauguma kompensacijų (92 tūkst. eurų) atiteks Kėdainių rajono ūkininkams.
Anot aplinkosaugininkų, pastaraisiais metais laisvėje gyvenančių stumbrų ėmė stipriai gausėti, todėl valstybei tenka mokėti daugiau kompensacijų. Vien2015-aisiais laisvėje buvo atvesta 40 jauniklių. Manoma, kad į Lietuvoje gyvenančių stumbrų bandą atklydo patinas iš Belovežo girios, tai ir turėjo įtakos mūsiškių galiūnų populiacijos protrūkiui.
Medžioti nedraudžia
Tačiau ministerija gerų žinių ūkininkams kol kas neturi.
AM Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė sakė, kad dėl Stumbro apsaugos plane numatytos galimybės pasenusius ir ligotus stumbrus paimti iš gamtos pernai spalio pabaigoje teko aiškintis EK. Aplinkosaugininkų ketinimus leisti medžioti stumbrus EK apskundė nevyriausybinė organizacija „Baltijos vilkas“.
„Europos Komisija pakvietė mus pokalbio. Išsiaiškinome, kad neplanuojame nieko neleistino. Išimtiniais atvejais stumbrus galima paimti iš gamtos. Mūsų numatyti atvejai neprieštarauja atitinkamai ES direktyvai“, – aiškino AM atstovė. Anot L.Čaplikaitės-Denisovienės, yra leidžiama stumbrus medžioti švietimo ir mokslo tikslais, taip pat jei jie daro žalą žemės ūkiui, miškams. 2014 metais Aplinkos apsaugos agentūra išdavė du leidimus stumbrams sumedžioti. Šios medžioklės leistos mokslo tikslais. Šiemet tokių medžioklių kol kas neplanuojama.
„Tokią iniciatyvą turėtų parodyti žemės ūkio ar miškų sektorius, savivaldybės, medžiotojai. Aišku, ir esant tokiems pagrįstiems prašymams aukščiausi vadovai nelabai nori palaiminti leidimus medžioti stumbrus, nes dalis visuomenės tai priima gana nepalankiai, tam priešinasi nevyriausybinės organizacijos“, – aiškino AM atstovė.