Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dėl klimato atšilimo galvas skaudės ir žemdirbiams

Manoma, kad žemės ūkis daro didžiausią įtaką klimato atšilimui, kita vertus, klimato atšilimas žemės ūkiui žada daugiausia nuostolių.

Diskusijos apie klimato atšilimo grėsmę pavojingai vėluoja, tačiau dar ne beviltiškai. Mokslininkų teigimu, dabartinėmis galimybėmis klimato atšilimo, deja, sustabdyti neįmanoma, todėl lieka jį pristabdyti, prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir tikėtis, kad šią užduotį atliks būsimos kartos. Akivaizdu, kad klimato atšilimas skaudžiai palies žemės ūkį, ir šis procesas jau prasidėjo, o jaunesni ūkininkai skins pirmuosius šių pokyčių vaisius. Taigi, ką mums reikia žinoti ir kaip ruoštis neišvengiamai ateičiai?

Dar viena našta

Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas: „Dėl klimato atšilimo ES žada imtis radikalių žemės ūkiui nepalankių veiksmų. Mano žiniomis, vien dėl klimato atšilimo Europos Komisija nuo 2020-ųjų planuoja reikalauti, kad valstybės iki 30 proc. sumažintų gyvulininkystės sektorių. Susidaro įspūdis, kad didžiąją naštos dalį dėl klimato atšilimo problemų ketinama perkelti žemės ūkiui. Ar tai teisinga? Deja, Lietuvoje apie šiuos pasikeitimus niekas nekalba – šis apskritasis stalas yra bene pirmas.“

Stasilė Znutienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja: „2015 m. gruodžio mėnesį 195 šalys Paryžiuje patvirtino susitarimą dėl šiltnamio dujų mažinimo tikslų, numatė įgyvendinimo priemones, pradedant 2021-aisiais. Bus keliami reikalavimai investuoti į mažo anglies dvideginio kiekio technologijas, pamažu atsisakant iškastinio kuro ir pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.“

Violeta Juškienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto direktorė: „Visuomenė mano, kad būtent gyvulininkystė yra didžiausia gamtos teršėja, tačiau iš tikrųjų gamtą labiau teršia augalininkystės sektorius, kalbant apie anglies dvideginio ekvivalentą. Kita vertus, Paryžiaus susitarime numatytus planus Lietuva su kaupu jau įvykdė, nes gyvulininkystė nuo 1990 m. susitraukė per 40 proc., deja, skaičiavimai atliekami nuo 2005-ųjų.“

Mitai ir jų paneigimas

Mindaugas Maciulevičius, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys: „Manau, Lietuva yra viena iš mažiausiai teršiančių šalių. Daugelis keikė vadinamąją nitratų direktyvą. Briuselis privertė statyti mėšlides. Pasistatėme ir aplenkėme kitas šalis. Daugeliui reikės jas statyti, taigi konkurencinėje kovoje būsime pranašesni. Uždengę mėšlides galėsime, pavyzdžiui, gaminti biodujas.“

Rimantas Budrys, prof., VšĮ Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius: „Stebina planai dėl klimato atšilimo mažinti auginamų galvijų skaičių, nes daugiau galime pasiekti naudodami šiuolaikines biotechnologijas. Pavyzdžiui, amoniako išsiskyrimą galime nesunkiai reguliuoti iki 70 proc. Apskritai gyvulius galime auginti bekvapėje aplinkoje, bet tai, žinoma, šiek tiek kainuoja. Kitas niuansas – džiaugiamasi, kad gyvulininkystės ūkiai įsirengia uždaras mėšlides, ir manoma, kad taip bus išspręsta šiltnamių efekto problema. Nieko panašaus! Pasakysiu skaudžią tiesą – anksčiau ar vėliau srutas juk reikės išlaistyti laukuose ir tada mes tiek pat amoniako išmesime į atmosferą. Tačiau yra dešimtys palyginti nedaug kainuojančių technologinių, cheminių ir biologinių būdų, ir juos Lietuvos mokslininkai gali pasiūlyti. Yra ir daugiau taisytinų dalykų. Pavyzdžiui, visada stebėjausi pasiūlymais deginti šiaudus, esą toks biokuras mums padės sutaupyti. Tačiau pagal kaloringumą šiaudus naudoti yra tris kartus brangiau nei naudoti gamtines dujas.“

Finansavimas ir galimybės

Vygantas Katkevičius, Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius: „Pastaraisiais metais į žemės ūkį investuota daug labai daug lėšų, taip pat ir į vadinamąją nitratų direktyvą, o tai susiję su klimato kaita. Naujuoju laikotarpiu apie 30 proc., t. y. per 700 mln. eurų, investicijų bus susijusios su klimato kaitos klausimais, o dar neužmirškime žalinimo reikalavimų. Nė vienas sektorius tiek lėšų neskiria šiam klausimui. Kita vertus, dėl klimato kaitos Lietuvos žemės ūkio padėtis ne tik blogėja, bet ir gerėja. Pasaulinėje rinkoje maisto produktų poreikis tik augs, todėl turime išlaikyti gamybos augimo potencialą, žinoma, nekenkdami gamtai. Taigi pritariu prof. R.Budriui, kad reikia naudoti naujas technologijas, o ne mažinti gyvulių skaičių.“

Marius Brazlauskas, AB „Achema“ Ekologijos tarnybos vadovas: „Trąšas gaminanti „Achema“ yra įtraukta į šiltnamio dujų prekybos sistemą, viskas reglamentuota, todėl neturime galimybių pasirinkti. Kita vertus, neretai girdime raginimų, kad siekiantys mažinti šiltnamio efektą ūkininkai turėtų mažiau naudoti trąšų. Nesutinku. Aš siūlyčiau pirmiausia išmokti trąšas naudoti efektyviai, naudoti tada, kai reikia, ir tiek, kiek reikia. Mes ir taip neišnaudojame visų gamybos pajėgumų.“

Zigmas Medingis, Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas: „Prancūzija atliko tyrimus, pasirinko dešimtis priemonių, kurios padeda efektyviausiai spręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų problemas. Lietuvoje tokie tyrimai dar neatlikti. Išskirčiau keturias grupes priemonių: sintetinių trąšų naudojimo mažinimas, anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje, mėšlo ir kitų organinių medžiagų panaudojimas energijos gamybai bei gyvulių pašarų sudėties keitimas. Pastarasis būdas yra brangiausias iš minėtų. Todėl prancūzai siūlo atlikti dalinius pakeitimus, pavyzdžiui, baltyminius augalus arba angliavandenius pakeisti augaliniais riebalais ir taip pagerinti gyvulių išskiriamų dujų kokybę, t. y. sumažinti metano ir sieros junginių išsiskyrimą.“

Klimato atšilimo poveikis

Vlada Vitunskienė, Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto prof.: „Pagrindiniai teršėjai žemės ūkyje yra metano dujas išskiriantys atrajojantys galvijai. Paradoksalu, bet, kalbant apie klimato atšilimo reikalus, vis dažniau patariama vartotojams nuo galvijienos ir avienos pereiti prie kiaulienos ir paukštienos. Kaip padidinti žemės ūkio atsparumą klimato kaitai? Klimato atšilimas daro didelę įtaką žemės ūkio produktų kainų svyravimui ir pirmiausia augalininkystei. Kaip prisitaikyti? Ateityje reikės didesnio ūkių diversifikavimo, patartina rinktis šakas, kuriose supirkimo kainos kinta skirtingai.“

Violeta Juškienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto direktorė: „Koks klimato atšilimo poveikis gyvulininkystei? Temperatūrai pakilus nuo 16 iki 32 laipsnių Celsijaus, gyvulys sunaudoja apie 18 proc. mažiau pašarų, o primilžis gali kristi net 32 proc. Kitas niuansas – didėja vandens sunaudojimas. Esant 10 laipsnių Celsijaus, galvijas sausos medžiagos kilogramui suvartoja 3 kg vandens, esant 30 laipsnių temperatūrai – jau 8 kg, o esant 35 laipsnių temperatūrai – net 14 kg vandens.“

Augintojų priekaištai aplinkosaugininkams

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius: „Štai aplinkosaugininkai apgailestauja, kad Amerikoje buvo išnaikinta per 60 mln. bizonų, o dabar tie patys aplinkosaugininkai jau priekaištauja, kad auginama keliasdešimt tūkstančių mėsinių galvijų. Kažkas čia nesuderinta. Apskritai Aplinkos ministerija labiau domisi globaliomis klimato atšilimo problemomis, o smūgiuoja kažkodėl tik Lietuvos ūkininkams, tarsi mes būtume didžiausi teršėjai planetoje. O juk mes dar turime konkuruoti su gerokai labiau aplinką teršiančių šalių ūkininkais. Pasigendu konstruktyvaus bendradarbiavimo – yra tik reikalavimai, ir dar nepamatuoti. O kodėl derybininkai Briuselyje nuolankiai sutiko taikyti mums labai nepalankius skaičiavimus pagal 2005 m. rezultatus? Apskritai aš netikiu, kad Aplinkos ministerijos tarnautojai iš tikrųjų Briuselyje gina Lietuvos interesus. Įtariu, kad jie nežino gamybos niuansų.“

Vilma Živatkauskienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė: „Blogai, kai reikalavimai kuriami nepasitarus su žemdirbiais. Be to, reikia atlikti išsamius mokslinius tyrimus ir tik tada priimti sprendimus. Kitaip priimti sprendimai vieną sritį gerins, o kitą žlugdys.“

Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas: „Pasigendu modelio, kaip turės elgtis žemės ūkis, kuria kryptimi eiti. Aplinkosauga neturėtų stabdyti jo vystymosi, nes pasaulinėje rinkoje maisto produktų poreikis augs. Labiau reikia remtis ne draudimais, o mokslininkų pasiūlymais. Pavyzdžiui, per pastaruosius 30 metų vien mokslininkų dėka broileriai užauginami dvigubai greičiau. O juk tai reiškia, kad tvartus reikia šildyti jau ne 70, o 35 dienas, taigi sumažėjo tarša ir pašarų sąnaudos, perpus sumažėjo ir atliekų. Tai pasiekta tik padedant mokslininkams.“

Rekomenduojami video