Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bylinėjimasis su bankininkais – be rezultatų

Vilniaus apygardos teismas tenkino „Snoro“ bankroto administratoriaus „Valnetas“ prašymą dėl buvusių bankrutavusio banko vadovų ir savininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo lėšų bei sąskaitų arešto Šveicarijos bankuose.

Areštavo sąskaitas

Teismas nutarė iš R. Baranausko areštuoti beveik 70 mln., o iš V. Antonovo – daugiau nei 338 mln. eurų. Taip pat solidariai iš jų abiejų areštuota daugiau nei 92 mln. eurų. Nutarta areštuoti ir atsakovų sąskaitas, esančias Šveicarijos bankuose. Teismo teigimu, prašymas buvo pateiktas dėl to, kad būtų galima nagrinėti „Snoro“ bankroto administratoriaus iškeltą bylą prieš R. Baranauską ir V. Antonovą, kurioje bankas bando prisiteisti iš pastarųjų daugiau nei 500 mln. eurų.

„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta tų pačių metų gruodžio 7 dieną. R. Baranauskas ir V. Antonovas buvo pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, o R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Kadangi tomis dienomis bankų savininkų Lietuvoje jau nebuvo, Generalinė prokuratūra pateikė Europos arešto orderį dėl V. Antonovo ir R. Baranausko suėmimo.

Su milijonais neprapulsi

Po to, kai V. Antonovas ir R. Baranauskas buvo sulaikyti Londone, tuometis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad „Snoro“ savininkai banko indėlininkų pinigais finansavo kitus verslus, kuriuos valdė jų patikėtiniai. Vėliau ėmė aiškėti, kad „Snoro“ turtas buvo naudojamas kaip užstatas paskoloms gauti. Teisiamųjų perdavimo Lietuvai klausimą sprendžiančiame Londono teisme Lietuvos interesams atstovaujantis Džonas Hardis teigė, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas iš „Snoro“ į Šveicarijos bankus iš viso perpumpavo 1,7 mlrd. litų. Visi jie atgulė asmeninėse partnerių sąskaitose.

Bylos duomenimis, nuo 2008 metų vidurio V. Antonovas ir R. Baranauskas atliko keliasdešimt pervedimų į savo asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose. Pervedimų sumos svyravo nuo 10 iki 74 mln. eurų. Paskutinis pervedimas atliktas 2011 metų vasarą. D. Hardis tikino, kad ši vagystė galutinai sugriovė „Snorą“.

Didžiosios Britanijos teismai užpernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir kitą buvusį „Snoro“ akcininką R. Baranauską išduoti Lietuvai. „Snoro“ vadų teisinė epopėja Londone užtruko beveik keturis metus. Sulaikyti jie netrukus buvo paleisti sumokėjus už V. Antonovą 60 000, o R. Baranauską 160 000 svarų. Jie taip pat buvo įpareigoti kasdien registruotis Bromley policijos stotyje Kento grafystėje. Tuo metu buvo manoma, kad ekstradicijos procedūra gali užtrukti 60-90 dienų. Taip gal ir būtų buvę, jei bankininkai būtų sutikę savo noru grįžti į Lietuvą, tačiau jie sakėsi esantys nekalti ir bylinėjimasi užtęsė net kelerius metus. O kai jau visos bylinėjimosi galimybės buvo išsemtos ir Londono Aukščiausiasis teismas pripažino, kad bankininkai turi būti išduoti Lietuvai, pastarųjų pėdos Didžiojoje Britanijoje jau buvo ataušusios.

Jungtinės Karalystės Karūnos prokuratūra pranešė Lietuvai, kad negali atsakyti, kur yra įtariamieji R. Baranauskas ir V. Antonovas.

Suteikė prieglobstį

Po kurio laiko jų pėdsakai aptikti Maskvoje. 2016 metais Lietuvos prokurorai Rusijos institucijoms išsiuntė teisinės pagalbos prašymus išduoti R. Baranauską ir Rusijos pilietį V. Antonovą Lietuvai.

Šių metų pradžioje Rusija pranešė, jog R. Baranauskui suteiktas prieglobstis, todėl Lietuvai jis nebus išduotas, o savo šalies piliečių Rusija apskritai neišduoda. Tad Lietuvos užsienio reikalų ministerijai beliko tik pareikšti susirūpinimą dėl tokio Rusijos sprendimo. „Užsienio reikalų ministerija pabrėžia apgailestaujanti, kad Rusijos institucijos eilinį kartą atsisakė bendradarbiauti su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, tiriant šią ir kitas rezonansines baudžiamąsias bylas, nepaisant Lietuvos institucijų pateiktų teisinės pagalbos prašymų“, – rašoma URM pranešime spaudai.

Byla prieš Lietuvą

Abu bankininkai, žinodami, kad Rusija jų neišduos, dabar jau nebesislapsto. R. Baranauskas Maskvoje turi biurą, užsiima konsultacijomis ir rengia ieškinį prieš Lietuvą. Jis sieks įrodyti, kad ir banko „Snoras“ nacionalizavimas, ir jo paties turto areštas buvo neteisėtas.

Jo kolega V. Antonovas su Lietuva jau bandė bylinėtis. Teisingumo ministerija pernai rugpjūčio 12 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V. Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs banko akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalavo iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių: 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai. Ministerija rugsėjo pabaigoje teismui pranešė, kad pagal Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir bylų nagrinėjimo ginčas nepriklauso šio teismo jurisdikcijai ir turėtų būti sprendžiamas Lietuvos teismuose arba tarptautiniame arbitraže. Lietuva byloje nedalyvavo – pasinaudojo valstybės imunitetu, kurį garantuoja tarptautinė teisė. Lietuvos vyriausybė laikėsi pozicijos, kad Maskvos arbitražas neturi jurisdikcijos nagrinėti šios bylos. Taip nusprendė ir Maskvos arbitražas – nutraukė V. Antonovo inicijuotą bylą prieš Lietuvą.

Įstatymo pataisos

Lietuvos teisėsauga norėtų abu buvusius bankininkus teisti dėl didelės vertės turto iššvaistymo. Tačiau pagal dabartinius įstatymus ikiteisminį tyrimą už akių įtariamajam nedalyvaujant galima vykdyti tik prieš teisingumo vengiančius užsieniečius, pabėgusius iš Lietuvos ir tik už tarptautinio pobūdžio nusikaltimus, tokius kaip terorizmas, genocidas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas. O štai teisti R. Baranausko ir V. Antonovo nėra jokių galimybių. Jos gali atsirasti, kai Seimas priims prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas įstatymo pataisas. Prezidentė siūlo leisti vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių dėl visų nusikaltimų, padariusių didelę žalą valstybei ar asmeniui. Seimo nariai projektui po pateikimo pritarė bendru sutarimu. Toliau jį svarstys parlamentiniai komitetai.

Pristatydama projektą prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė teigė, kad kiekvienu atveju sprendimą dėl to, ar yra pagrindas vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių, priimtų prokuroras. Ji pabrėžė, kad tokie atvejai bus išimtiniai, kai įtariamasis slepiasi užsienio valstybėje, piktybiškai vengia dalyvauti baudžiamajame procese, o užsienio valstybė, kurioje jis yra, nebendradarbiauja su Lietuva. Priėmus šias pataisas, teoriškai teismui už akių galėtų būti perduotos nuo Lietuvos teisėtvarkos besislapstančių buvusių bankininkų R. Baranausko, V. Antonovo ir buvusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo bylos.

Skolingas ir latviams

Beje, V. Antonovas Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas 12 mėnesių kalėjimo. Pernai gegužę Londono Aukštasis teisingumo teismas pripažino jį kaltu dėl daugiamilijoninių nuostolių komerciniame banke „Latvijas Krajbanka“. Kaip žinia, Latvijos bankų priežiūros institucijos „Krajbanka“ veiklą sustabdė paaiškėjus, jog banke trūksta 167 mln. latų. Tai atsitiko praėjus šešioms dienoms po „Snoro“ veiklos sustabdymo. Rygos teismas „Latvijas Krajbanka“ nemokiu paskelbė 2011 metų gruodžio 23-ąją. Banko nemokumo administratoriumi buvo paskirta audito įmonė „KPMG Baltics“. 2012 metų gegužės 8-ąją teismas nurodė pradėti banko bankroto procedūras.

Šeštas pagal dydį šioje šalyje bankas priklausė V. Antonovui. 68 procentai „Latvijas Krajbanka“ akcijų priklausė „Snorui“.

Londono Aukštojo teisingumo teismo nuosprendyje teigiama, kad bankui padaryta 60,5 milijono eurų ir 30,8 milijono JAV dolerių siekiantys nuostoliai. 2014 metų birželį ir liepą „Latvijas Krajbanka“ bankroto administratorius kompanija „KPMG Baltics“ banko vardu pateikė du civilinius ieškinius prieš V. Antonovą, kuriuose reikalavo kompensuoti bankui aštuoniais sandoriais padarytus nuostolius. Ieškinio pareiškime nurodoma, kad dėl V. Antonovo veiksmų ir įtakos bankas sudarė minėtus sandorius, kurie prieštaravo banko interesams. Abu ieškiniai, vėliau sujungti į vieną, buvo pateikti Anglijoje, nes V. Antonovas tuo metu buvo jos jurisdikcijoje. Pavyzdžiui, buvo įrodyta, kad „Latvijas Krajbanka“ 2008 metų birželį suteikė 10 mln. JAV dolerių paskolą tuometiniam Rusijos liberaldemokratų parlamentarui Denisui Davitiašviliui. Tai prieštaravo banko interesams ir galėjo būti įgyvendinta tik per D. Davitiašvilio ryšius su V. Antonovu, teigiama byloje. Paskola buvo negrąžinta, o saugumo priemonės pasirodė esančios bevertės. Tokių epizodų „Latvijas Krajbanka“ byloje ne vienas.

Anglijos teismas įpareigojo V. Antonovą grąžinti iššvaistytus pinigus ir dar skyrė jam 12 mėnesių kalėjimo už teismo negerbimą, tačiau už grotų jo taip ir nepasodino, nes nuosprendžio priėmimo metu V. Antonovas su savo partneriu R. Baranausku jau buvo Rusijoje.

 

Petras IVANAUSKAS

Rekomenduojami video