Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Buvę miestiečiai sukūrė tvarkingą natūrinį ūkį

Prieš 24 metus šiauliečiai Violeta ir Romas Lušai nutarė pabėgti iš miesto, įsikurti didelėje sodyboje, savo poreikiams užsiauginti sveikų produktų. Tad Šiaulių r. Kužių miestelio pakraštyje nusipirko erdvų gyvenamąjį namą, patys jį įrengė, sutvarkė sodybos aplinką, pasodino medžių, gėlių jūrą, baseinėlį papuošė įvairių formų rieduliais. Romas paveldėjo kelis hektarus senelio turėtos žemės, tad prasidėjo Lušų ūkininkavimo era.  

Abu Lušai daugelį metų gyveno ir dirbo Šiauliuose, užaugino du sūnus, vienas jų įsikūrė Vilniuje, o kitas džiaugiasi geru gyvenimu Švedijoje. Violeta yra tiksliųjų mokslų specialistė, ji tuomečiame Šiaulių mėsos kombinate dirbo buhaltere, Romas – nagingas žmogus, žinomas automobilių remontininkas, restauruoja senovines mašinas, sugeba suremontuoti avarijose sudaužytus automobilius. Tam darbui dabar jau trūksta laiko.

Jau trečią dešimtmetį Lušai mėgaujasi gyvenimu ramiame Kužių miestelyje. Gyvena miestelio pakraštyje, tylioje gatvelėje. Netoli namų yra jų nuosavos žemės nedideli plotai. Natūrinio ūkio šeimininkė V. Lušienė pasakojo, kad viską, ką užaugina savo nedidelėse valdose, skiria savo šeimos poreikiams, maisto produktų užtenka ir Vilniuje gyvenančio sūnaus šeimynai. Savo mažame ūkyje dirba abu su vyru. Darbų daug – tik spėk suktis. Žemei dirbti, derliui nuimti turi reikalingos technikos. ,,Dabar kaime nerasi žmonių, kuriuos galima būtų pasamdyti padirbėti ūkyje. Tie, kurie gauna pašalpų, sunkesnio darbo dirbti nenori, jie įpratę gyventi lengvai, tuščiai stumdo laiką, yra mokesčių mokėtojų išlaikytiniai, ir tiek“, – apie kaimo realijas kalbėjo R. Lušas.

Sutuoktiniai nesiskundžia pasirinktu gyvenimo būdu: jie dirba savo žemę, turi daug veiklos, užaugina įvairių sodo ir daržo gėrybių, laiko gyvulių, gali grožėtis visais metų laikais, džiaugtis savo pasodintais medžiais, gėlynais, o koks smagumas, kai vasarą žiedus išskleidžia daugybė Violetos auginamų gėlių, čia pat dūzgia bitės. Sode po obelimis stovi šeši bičių aviliai. Violeta yra bitininkė mėgėja. Lušų sodyba gana didelė: grožiui kurti, aplinkai tvarkyti irgi reikia skirti daug laiko. Sodybos šeimininkas Romas iš įdomesnių formų lauko riedulių ir metalo sukūrė įvairių kompozicijų aplinkai papuošti, prie baseinėlio iš akmenų padarė originalų alpinariumą. Darbštūs žmonės viską spėja laiku padaryti.

Sveiki produktai – šeimos poreikiams

Į Kužius mus atviliojo senelių žemė, sako R. Lušas. Jis paveldėjo dalį savo senelio turėtos žemės. Nutarė įkurti ūkį. Ūkininkauti mokėsi iš knygų, pravertė specialistų patarimai. Lušų valdos nedidelės: šeima deklaruoja tik kelis hektarus žemės. Beveik visi turimos žemės plotai yra skirti pievoms ir ganykloms. Bulvėms ir daržovėms auginti palieka tik po kelis arus.

Lušai laiko nemažai įvairių gyvulių: turi džersių veislės nestambią melžiamą karvę Goją, iš penkiolikos ožkų tvarte dabar likusios tik dvi gražuolės – Taškė ir Dryžė, – o kitas pardavė, mėsai augina du avinus. Malonus rūpestis ir kartu džiaugsmas – iš buteliuko pienu girdomi jau mėnesio amžiaus ėriukai, kuriuos padovanojo viena ūkininkė. Tų ėriukų nepripažino ėriavedė, todėl nuo pat pirmos dienos mažutėlius ėriukus Lušai karvės pienu girdė penkis kartus per dieną, dabar jau paaugo, yra keturių savaičių, užtenka juos pagirdyti ir tris kartus per dieną. Garde kriuksi didelis bekonas. Atskira ūkinio pastato dalis skirta paukščiams – vištoms, antims.

Violeta vaizdingai pasakojo apie spalvingus tvarto ,,gyventojus“: visi jų auginami gyvuliai yra prieraišūs, jaukūs, šeriami kokybiškais pašarais, visiems reikia skirti daug dėmesio, tik įėjusius į tvartą savo šeimininkus jie šokinėdami visada pasitinka savo skardžiais balsais. Bene įspūdingiausi augintiniai yra keturi skirtingų veislių šunys: didžiulė Kvantilina, nedideli, bet vikrūs Brendis, Tigrė ir Bitė. Jie laikomi namo viduje, yra ištikimi šeimininkų draugai. Sodybos sargas – išgelbėtas didelis šuo Bimas.

Gražuolė piendavė Goja

Smagu buvo stebėti, kaip Violeta glostė savo numylėtinę piendavę Goją. Nedidelio ūkio šeimininkė pasakojo, kad tokių karvių Lietuvoje kol kas laikoma palyginti nedaug. Tai – džersių veislės piendavė, nestambi, nesveria nė 400 kilogramų, suėda mažai pašaro, bet duoda daug kokybiško ir riebaus pieno. Goja yra pirmavedė, prieš mėnesį atsivedė veršiuką. Per dieną duoda 20 litrų pieno. Pasak Violetos, gražuolės piendavės Gojos pienas yra išskirtinio skonio, gana riebus – 5,63 proc. riebumo, – turi daug baltymų, be to, ir grietinė, ir sviestas gardus, itin malonaus skonio, skanūs gaminami varškės sūriai. Anksčiau Lušai laikė karvę, kuri kasdien duodavo po 36 litrus pieno. Neturėjo kur dėti tiek daug pieno, todėl didžiulę karvę pardavė. Tik liko gražios jos nuotraukos, darytos žydinčioje pievoje. Iš gardaus Gojos pieno Violeta darys kelių rūšių fermentinių sūrių. Ji yra baigusi specialius sūrių gamybos kursus, be to, jau turi įgijusi patirties, mat iš ožkų pieno yra pagaminusi daug sūrių.

Ne tik sūriai, bet ir naminė duona gardi

Nors dabar ir kalendorinė žiema, tačiau sode žaliuoja veja, netoli medinės pavėsinės, prie baseinėlio, žaliuoja ir dekoratyviniai augalai. Į pavasariu kvepiantį sodą Violeta išvedė dvi gražuoles ožkas – Dryžę ir Taškę. Nė per žingsnį jos nesitraukė nuo šeimininkės. Jauniklė ožka dabar kasdien duoda po 2,5 litro pieno. Pienas skanus, sveikas, riebus. Anksčiau Violeta laikė 15 ožkų. Kai kurios iš jų davė labai daug pieno – kasdien po 6 litrus. Šeimininkė iš to pieno gamino įvairių rūšių brandintų sūrių. Šeimyna nebespėjo suvalgyti Violetos padarytų sūrių, todėl dalį jų ir parduodavo. Dėl gardžių, kokybiškų sūrių žmonės nuolat teiraujasi, tačiau dabar – ramusis periodas, kiek vėliau Violeta vėl žada gaminti jų įvairių rūšių. Šį kartą bus nauja fermentinių ir varškės sūrių serija iš karvės pieno Ji jau pabandė ir žino, kad sūriai, pagaminti iš gardaus Gojos pieno, bus tikras delikatesas. Darbšti ir greita Violeta yra puiki kulinarė, šeimynai kepa ruginę duoną, į kurią deda medaus. Vyras gyrė jos skanius pyragus, gardžias dešras, kitus mėsos patiekalus. ,,Mūsų stalo produktai – tik natūralūs: ką patys užauginame, ką patys pagaminame, tą ir valgome, anūkus ir draugus pavaišiname, sūnaus šeimą aprūpiname produktais iš savo nedidelio ūkio. Visiems tų gėrybių užtenka, tik kad Dievas stiprybės ir jėgų mums kuo daugiau suteiktų“, – raikydama naminę duoną kalbėjo nedidelio ūkio šeimininkė V. Lušienė.

Šeimininkai jau gyvena naujojo ūkinio sezono nuotaikomis. Vėl prasidės žemės darbai, gyvulius reiks išleisti į ganyklą, vėl sužydės gėlynai, vasarą daug darbų šiltnamyje, reikia prižiūrėti sodybos aplinką. ,,Mes turime daug veiklos visus metus, džiaugiamės, kad yra nuosavos žemės ir galime patys tą žemę dirbti, auginame bulvių, daržovių, laikome gyvulių. Nuolat galime grožėtis gamta, kvėpuojame grynu oru. Tai – kaimo privalumai. Vasarą pasižiūrime pro langą ir matome – čia pat ganykloje ganosi mūsų ožkos, avys, mūsų karvytė. Nenorėtume sugrįžti gyventi į miestą“, – optimistiškai nusiteikę nedidelio ūkio šeimininkai Lušai.

Aldona SIREIKIENĖ

Rekomenduojami video