Nors Lietuvoje bulves pasodinti žemdirbiai visuomet stengdavosi iki Motinos dienos, tačiau šiemet šie darbai dažname ūkyje nusikėlė gegužės mėnesio pradžiai ar net viduriui. Atšilimo sulaukę bulvių augintojai stengiasi šiuos darbus atlikti kuo greičiau, nes bulvės jau prašyte prašosi į žemę.

Optimaliausias laikas jau praėjo

Ilgametis agronomas Algirdas Jušinskas, dabar ūkininkaujantis Meškučių kaime (Marijampolės sav.), VL sakė, kad anksčiau darbštūs suvalkiečiai bulves stengdavosi pasodinti iki gegužės 1-osios, o tinginiai užtrukdavo iki gegužės 9-osios. Tačiau šiemet šio kaimiško patarimo pritaikyti negalėjo net darbščiausieji. Suvalkijoje dėl didelės drėgmės bulviasodis vėluoja ir „peršoko“ terminus. Mat jau seniai taip buvo, kad žemės ūkio technika gegužės pradžioje niekaip negalėtų įvažiuoti į laukus.

Agronomas priminė, kad kelerius paskutinius metus oro sąlygos leido žemdirbiams bulves sodinti net ir balandžio 15-ąją, ir tik šiemetis pavasaris, jo teigimu, toks labai keistas. „Net ir šiemet, galbūt, buvo galima pasodinti bulves balandžio viduryje. Jeigu kas sodina 1 ha arba net ir 5 ha, tai reikia kuo anksčiau sodinti. Geriau anksčiau, negu pavėluotai“, - patarimą davė A. Jušinskas.

Šiemet gegužės pirmosiomis dienomis A. Jušinskas teigė jautęs, kad bulviasodis „ant sodinimo ribos“ - pats laikas skubėti sodinti. „Bulves sodinti reikia tada, kada atsisėdus nuogu užpakaliu ant žemės nebūna tai vietai šalta. Basam einant, jeigu nešalta kojoms. Tada laikas sodinti bulves“, - liaudiškus patarimus dalijo specialistas.

Anot jo, jeigu norime bulves kasti prieš Jonines, nedidelį kiekį - vieną kašę bulvių – galime sodinti į vageles, gerai uždengtas papuvusiu mėšlo mulčiu. A. Jušinsko nuomone, į tokias mulčiumi papildytas vageles net ir šiemet buvo galima bulvių pasodinti balandžio 15-tą ar net dieną anksčiau. Ir viskas būtų buvę gerai. Dar galima agroplėvelę užmesti ant pasodintos vagos, tai būna sulaikoma šiluma.

„Dabar manau, kad jau nebus kažkokių katastrofų ir reikia visiems jau sodinti kuo greičiau, jeigu dar nepasodinę. Kai tik žemė ne per šlapia – ruoštis ir sodinti“, - kalbėjo pašnekovas.

Dabar – pats darbų įkarštis

Ūkininkas Giedrius Greičius iš Jurbarkų kaimo (Jurbarko r.) ankstyvąsias bulves po priedangomis šiemet pasodino balandžio 10 dieną. Jis prognozavo, kad vėluojantis vėlyvųjų bulvių sodinimas jo ūkyje turėtų būti baigtas iki gegužės 11 d. Bulvėms skyrė 20 ha žemės plotą. Ūkininko nuomone, profesionaliai užsiimant bulvininkystė Lietuvoje turi perspektyvą. Tačiau tuomet bulvių auginimas reikalauja daugiau technologinių –ekonominių žinių. Tą ir stengiasi daryti savame ūkyje.

Šiaulių rajono Poviliškių kaimo ūkininkas Edas Sasnauskas taip pat tikino, kad vėluojančiam bulviasodžiui trukdė šaltas oras, o labiausiai – drėgmė. „Ne ponas Dievas esu, kad galėčiau prognozuoti, kada pradėsime ir baigsime bulviasodį šiemet“, - atviravo ūkininkas, skaičiuodamas, kad per tris šeimos ūkius pasodins apie 250 ha bulvių.

Kaip ir kasmet augins maistines bulves bei skirtas sėklai. Ankstyvųjų maistinių bulvių veislių neaugina, neužsiima tuo, nes žemės šaltos ir šlapios, tai be reikalo nenori bulvių pūdyti. Užaugina tik ankstyvųjų bulvių sėklai. Pastarąsias jau ir pardavę, nes buvo nemenka paklausa. Ūkyje likę neparduotų tik vėlyvesniųjų sėklinių bulvių.

Pasak Šakių rajono Veršių kaimo ūkininkų Jono ir Vaidos Daugėlų, jie savame ūkyje maistinių bulvių plotų nei didins, nei mažins – išlaikys tą patį kiekį – 50 ha. Daugėlai planavo, kad bulviasodžio darbams, kurie pas juos vėluoja maždaug savaite, prireiks per 10 dienų.

J. Daugėla domėjosi, kaip sekasi kitiems Šakių krašto bulvių augintojams. Sakė girdėjęs, kad bulviasodis jau įpusėtas UAB „Šaka“, vienas kitas augintojas pasodinęs ankstyvųjų bulvių po priedangomis. Pagrindinis bulviasodis, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Šakių krašte, vėluoja, bet, pasak ūkininko, bulvės spės užaugti, pergyventi nėra dėl ko.

Mažėja bulvių augintojų

Alytaus krašto ūkininkas Juozas, anksčiau sodindavęs per 10 ha bulvių pardavimui, VL aiškino šiemet jau sodinsiąs bulves tik saviems poreikiams. Taip daro daugelis Dzūkijos ūkininkų, todėl šiame krašte bulvių augintojų, šią kultūrą auginančių pardavimui, nėra daug.

Tačiau tai dar nereiškia, kad dzūkai bulvių nemėgsta. Pasak kalbinto ūkininko, tiesiog labai jau mažėja gyventojų. „Čia visi kaimai ištisai kaip po XVII amžiaus maro“, - tikino Butrimonių seniūnijos ūkininkas.

Tokia situacija klostosi ne vien tik Dzūkijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Bulvėms auginti skirti plotai šalyje kasmet traukiasi, o per penkmetį sumažėjo bemaž ketvirtadaliu. Pernai bulvių pasėlių plotas Lietuvoje siekė 15,6 tūkst. hektarų, kai prieš penkerius metus – 21,4 tūkst. hektarų.

Bulves auginantys ūkininkai neslepia, jog kad šis verslas tampa grynesnis, rinkoje lieka stambiausi ir stipriausi. Anot Kėdainių rajono daržovių augintojo Sauliaus Dambrausko, labiausiai tai susiję su Rusijos rinkos uždarymu. Tačiau stambūs bulvių ūkiai savo ploto nemažina ir randa kur parduoti savo produkciją.

Žemė neturi būti šalta

Žemdirbiams specialistai pataria, kad geriausiai bulves sodinti tada, kai 10-20 cm gylyje dirva yra įšilusi iki 7-8 laipsnių. Tokia temperatūra paprastai būna tuomet, kai vidutinė paros temperatūra būna aukštesnė kaip 8 laipsniai šilumos. Sudaigintas bulves galima sodinti dirvai įšilus iki 5 laipsnių šilumos.

Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje yra balandžio trečioji ir gegužės pirmoji dekados. Šiaurės Lietuvoje sunkesnės dirvos įšyla vėliau, todėl čia bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje. Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus visais atvejais turi būti dirvos temperatūra.

Sodinant reikia žiūrėti, kad gumbai kuo mažiau daužytųsi, nes per žaizdas ar net nedidelius įdrėskimus patenka puvinių sukėlėjų, kurių gausu dirvoje, o puviniais užsikrėtę gumbai nesudygsta ir pasėliai išretėja.

Anksčiau pasodintų bulvių derlius būna didesnis, o gumbuose susikaupia daugiau krakmolo. Tačiau bulvėms anksti sudygus gali nušalti daigai. Bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta jau esant beveik dviem laipsniams šalčio. Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi bulvių daigai.

Pradėjus bulviasodį, visas bulves reikia pasodinti greitai. Optimalus bulvių sodinimo laikotarpis yra 7-9 dienos. Paprastai pirmiausia sodinamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo veislės, skirtos vartoti anksti, po to vėlyvesnės veislės. Sėkloms ankstyvąsias bulves galima sodinti ir vėliau, nes jų gumbai subręsta gana anksti.

Trūksta stabilumo

Martynas Laukaitis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas

Šiemet kol kas sunku įvardinti naujas tendencijas bulvininkystėje. Jos išlieka jau keletą metų panašios. Kaip kito bulvių plotai paaiškės jas pasodinus ir po to, kai ūkininkai deklaruos pasėlius. Dabar kaip tik yra pats geriausias laikas sodinti bulves. Ir jei orai pasitaisys, galima tikėtis gero derliaus. Bet tikėtis iš bulvininkystės kiek daugiau uždirbti galima tik investuojant į modernias saugyklas. Tačiau dėl smarkiai ,,šokinėjančių“ kainų verslui trūksta stabilumo.