Dažnai susikaupia netinkamų žmonių maistui ar perdirbamajai pramonei bulvių. Jas galima sušerti galvijams. Palyginti su grūdais, bulvių maistinė vertė yra mažesnė, tačiau dėl didelio energijos ir santykinai nemažo skaidulų kiekio jomis galima pakeisti kitus raciono pašarus.

Yra vitaminų

Bulvės priskiriamos sultingiesiems pašarams, užimantiems racione svarbią vietą tarp stambiųjų ir koncentruotųjų pašarų. Pagrindinė bulvių gumbų maisto medžiaga – krakmolas. Jo kiekis priklauso nuo veislės. Krakmolo ir spirito gamybai auginamų veislių bulvės krakmolo turi daugiau, maistinės bulvės – mažiau. Sausųjų medžiagų kiekis gumbuose svyruoja nuo 18 iki 22 proc. Vidutiniai maisto medžiagų kiekiai žaliose bulvėse (kg sausųjų medžiagų): 59 g žalių pelenų, 96 g žalių baltymų, 4 g žalių riebalų, 27 g žalios ląstelienos, 814 g neazotinių ekstraktinių medžiagų, 710 g krakmolo ir 31 g cukraus.

Bulvių baltymai yra vertingi dėl didelio kiekio nepakeičiamų aminorūgščių (lizino, metionino, cistino). Bulvėse taip pat yra mineralinių medžiagų, makroelementų (kg sausųjų medžiagų): fosforo (2,5 g), kalcio (0,5 g), natrio (0,5 g) ir kalio (22 g). Didelis kalio kiekis vertinamas neigiamai – dėl jo pertekliaus racione pasisavinama mažiau magnio, todėl karvės gali susirgti tetanija. Iš mikroelementų yra geležies – 45 mg kg sausųjų medžiagų. Bulvėse taip pat yra vitamino C – iki 1 g kg sausųjų medžiagų, nedidelis kiekis vitaminų K ir B (išskyrus vitaminą B12).

Žalios sveikesnės

Palyginti su grūdais, bulvių maistinė vertė yra mažesnė, tačiau dėl didelio energijos ir santykinai nemažo skaidulų kiekio bulvėmis galima pakeisti kitus raciono pašarus. Pavyzdžiui, 3–4 kg bulvių pagal energinę vertę prilygsta 1 kg miežių grūdų, tačiau šerti šakniagumbiais yra pigiau.

Bulves galvijams rekomenduojama sušerti žalias, nes virtos didina prieskrandžio acidozės riziką. Galvijai bulves ėda labai noriai, todėl būtina stebėti, kad nepaspringtų. Pieninėms karvėms per dieną galima duoti iki 12 kg žalių nesmulkintų bulvių, penimiems galvijams (daugiau kaip 200 kg kūno masės, kad neužsikimštų stemplė) – iki 2,5 kg šimtui kg kūno masės. Vokietijos ekspertai teigia, kad, įpratusios prie naujo pašaro, didelio produktyvumo karvės per dieną gali suėsti iki 10–15 kg šviežių bulvių, mėsiniai galvijai – iki 3,5 kg/100 kg kūno masės. Nedidelio pieningumo ar užtrūkusioms karvėms bulvių duodama ribotai, nes didelis jų kiekis racione lemia riebalinę kepenų degeneraciją.

Pratinti pamažu

Bulvėse yra ir neigiamai mitybą veikiančių medžiagų, ypač solanino. Jo šviežiose bulvėse būna apie 100–500 mg kg sausųjų medžiagų. Dėl saulės šviesos pažaliavusiose ir sudygusiose bulvėse jo kiekis gali siekti iki 2,5 g kg sausųjų medžiagų, todėl jos yra netinkamos pašarui. Ypač didelė solanino koncentracija yra bulvių daiguose (iki 13–34 g kg sausųjų medžiagų), todėl juos būtina nuskabyti. Bulves šutinant solaninas beveik nesuyra. Solaninas, patekęs į organizmą, dirgina virškinamojo trakto gleivinę, todėl gali pasireikšti uždegimas. Rezorbavęsis į kraują jis sukelia eritrocitų hemolizę ir jaudrina centrinę nervų sistemą. Karvėms dažniausiai yra pažeidžiamas tešmuo. Ši ligos forma pasitaiko, kai apsinuodijimas būna lėtinis. Galvijų taip pat negalima šerti žemėtomis, sušalusiomis bulvėmis, bulvių krakmolo ir spirito gamybos šalutiniais produktais, pavyzdžiui, žlaugtais. Bulvių krakmolo vienas iš šalutinių produktų – bulvių minkštimas. Jo melžiamoms karvėms galima duoti ne daugiau kaip 25 kg per dieną, o penimiems galvijams – 20 kg. Žlaugtai yra greitai gendantys, todėl šeriami tik švieži. Žlaugtų davinys per dieną neturėtų būti didesnis kaip 35 kg per dieną melžiamoms karvėms, 12 kg – penimiems galvijams ir 5 kg – jauniems galvijams (daugiau nei vienų metų). Gyvulius prie žlaugtų reikia pratinti pamažu. Pieninėms karvėms žlaugtų duodama pamelžus, kad nepakistų pieno skonis.

Juozas Steponavičius

LŽŪKT gyvulininkystės specialistas

Naudota literatūra „Pašarai tradiciniai ir ekologiški“, „Gyvulių šėrimas“, „Veterinarijos gydytojo vadovas“