Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Braškė – dažno ūkio daržo karalienė

Stirniškių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Audrius Meseckas nesigaili pasirinkęs uogininkystės kryptį. Jo ūkiui žvelgti į ateitį lengviau, nes ūkį kuria ne vienas, o kartu su kitais Stirniškių krašto uogų augintojais. Tad ir rinkoje nepasimeta – šio krašto uogų augintojus vienija kol kas neformalus kooperatyvas, o jų produkcija žymima prekės ženklu „Stirniškių uogos“.

Semia vanduo

Anot uogų augintojo A.Mesecko, Stirniškiuose braškynai šiemet peržiemojo neblogai – juos dengė storas sniego sluoksnis, todėl uogienojai stipriai nenušalo. Ūkio savininkas kolegų braškynus vis palygina su savo šilauogynu ir daro išvadas.

„Palyginus šių ir praėjusių metų žiemas, temperatūrų skirtumas buvo akivaizdus. Pernykštė žiema įtakos neturėjo, o ši parodė savo veidą ir šaltis pažeidė jaunus ūglius bei iki rudens nespėjusias sumedėti šakeles. Braškėms praėjusi žiema daug įtakos neturėjo, nes jos buvo gana gausiai apsnigtos ir apsaugotos nuo įšalo. Šilauogėms daugiausia rizikos kelia pavasarinės šalnos, dėl kurių galima patirti didelių derliaus nuostolių. Pernai pavasarinės šalnos mano ūkio šilauogėms padarė gana daug žalos, o braškėms – mažiau. Reikia tikėtis, kad šiais metais šalnos bus mažesnės, o gal jų net nebus, kaip prognozuoja kai kurie sinoptikai“, – pernykštę ir šių metų žiemas bei pavasarius palygino uogų augintojas A.Meseckas.

Šį pavasarį, ūkininko pastebėjimu, braškynui yra iškilusi kita rimta problema – laukuose melioracijos sistemos nerenovuotos, senos, todėl laukų paviršiuje prisikaupė labai daug lietaus vandens, stebimas jo perteklius probleminėse vietose. Gerai tai, kad jokio laistymo pavasarį nebereikia. Tačiau viename braškyno kampe yra žemuma, todėl toje vietoje uogienojai jau užmirkę.

Uogų augintojas A.Meseckas su talkininke dukra.

„Stirniškių kaime prieš gerą savaitę tiek prilijo, kad vanduo žemumoje dar telkšo. Šilauogės pasodintos ant kalniuko, tai joms nebaisu, o braškių yra ir žemumoje. Užmirkimas, manau, tikrai pakenks būsimam braškių derliui. Atitinkamai didelis drėgmės kiekis lemia ir ligų riziką, viskas pasimatys vėliau“, – pastebėjo susirūpinęs ūkininkas.

Jis pasakojo, kad jų uogynai įsikūrę Stirniškių miško pakraštyje. Norint išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, uogynai yra aptverti, tad rizika minimali. Daugiausia žalos uogoms derėjimo metu pridaro paukščiai, nuo kurių apsisaugoti ateityje teks investuojant į technologinę įrangą bei priemones, kurios padeda atbaidyti paukščius ir taip apsaugoti derlių.

Derlius gerokai vėluos

Nors braškių plotai nėra dideli – užima 1,5 ha žemės, karalienėmis vadinamos uogos Stirniškiuose jau išsikovojusios palankią poziciją. Jų reikia tam, kad būtų platesnis siūlomų uogų asortimentas. „Kur stovėti su viena uogų rūšimi ir kur – su keliomis“, – aiškino A.Meseckas, minėdamas, kad siūlomų uogų asortimente būna gražus derinys – uogų trio (braškės, šilauogės ir avietės).

Tiesa, jo teigimu, šiemet asortimentą papildys „pirmūnė“ sausmedžio uoga, kuri šiuo metu pačiam žydėjimo gražume ir sunoks anksčiausiai iš visų. Pernai, sodinant „Frigo“ braškių daigus, kartu su kooperatyvo kolegomis stengėsi pasiplanuoti ir paskaičiuoti, kad braškių derlius sutaptų su šilauogių derliumi. Pernai tai pavyko – liepą skynė ir braškes, ir šilauoges. Kas laukia šiemet, dar sunku prognozuoti.

A.Meseckas pasakojo, kad jie turi tiek ankstyvų, tiek vidutinio ankstyvumo bei vėlyvų braškių. Visko po nedaug. Kada šiemet sunoks pirmosios braškės, ūkininkas teigė dar nežinąs, nes jų nokimą nutolino labai šaltas ir vėlyvas pavasaris. Dalis ankstyvųjų veislių braškių pavasarį buvo uždengtos agroplėvelės danga, tad ten tikisi šiek tiek ankstyvesnio derliaus.

Ūkininkas pastebi, kad prasidėjo pirmasis ankstyvųjų braškių žydėjimas, tad šiuo metu jaučiamas geriausias atsigavimas po šalto ir gana lietingo pavasario, o visų laukiama saulė ir šiluma pastarosiomis dienomis Suvalkijoje džiugina visus braškių augintojus.

Saulėta savaitės pradžia jau pažadino braškes žydėjimui.

Nemažai perdirbs

A.Meseckas savo ūkio pasiekimus vertina gana kukliai. „Mums dar toli iki kitų, dirbame tik keletą metų, todėl reikia įsivažiuoti. Pirkome techniką ir įrangą uogynų priežiūrai bei derliaus realizavimui, kas lemia mažesnes darbo sąnaudas ir įsiskaičiuoja į uogų savikainą, stengiamės investuoti, kad ateityje būtų lengviau. Dar reikia apsaugos nuo šalnų, labai daug investicijų. Manau, kad perspektyvus ūkis taps tada, kai bus pilnai sukurta infrastruktūra“, – planavo Vilkaviškio rajono uogų augintojas.

Jo teigimu, šią kryptį pasirinko neatsitiktinai. „Stirniškių uogų“ prekės ženklo sukūrimas prasidėjo nuo šilauogių plantacijos pasodinimo 2018 metais ir šiuo metu veikia kaip neformalus kelių uogininkystės ūkių kooperatyvas. Idėja buvo užauginti kokybiškas lietuviškas uogas ir jas pasiūlyti pirkėjams, mylintiems sveikas uogas.

„Pirkėjams reikia įvairovės, tad šiemet pardavimui turėsime šilauogių, braškių, aviečių ir sausmedžio uogų. Išrankūs pirkėjai nori naujovių, tad „Stirniškių uogos“ nuo 2020 metų uogas pradėjo liofilizuoti (džiovinti šaltyje) ir šiemet planuoja pasiūlyti įvairesnį liofilizuotos produkcijos pasirinkimą. Liofilizacija yra geriausiai vitaminus ir naudingas medžiagas išsaugantis džiovinimo būdas, tad ir uogų perdirbimo būdas pasirinktas kaip vienas iš geriausių“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo A.Meseckas.

Pasak ūkininko, neatsilikti nuo naujovių, pasisemti žinių ir pasidalinti gerąja patirtimi labai padeda kooperacija ir nišinės ūkininkų asociacijos. Nuo pat ūkio įkūrimo A.Meseckas priklauso Lietuvos uogų augintojų asociacijai (LUAA), su kuria kartu augo ir jo ūkis. „Šaltuoju metų laiku kartu su kitais LUAA nariais tobulėjame klausydami seminarų mums aktualiomis temomis. Pastarąją žiemą dėl karantino apribojimų visus gyvus susitikimus iš ūkių perkėlėme į virtualią aplinką. Esu gana aktyvus, laisvo laiko turiu nedaug, tad tokie pasikeitimai man tik į pliusą, užtenka į laukus pasiimti kompiuterį ir jau esu susitikime su kitais Lietuvos uogų augintojais. Tačiau dauguma augintojų laukia, kol baigsis karantino suvaržymai, tada bus galima organizuoti gyvus susitikimus. Tai, ką pamatai ir sužinai gyvai, atsiminsi daug ilgiau“, – įsitikinęs jis.

Blogiausia būtų šalnos

Tautvydas Gurskas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos prezidentas

Šiemetis pavasaris jau pavėlino ankstyvųjų braškių derlių. Motinos dienai po priedangomis šiltnamiuose paprastai jau turėdavome nunokusių braškių ir galėdavome jų parduoti, o šiemet, deja, dar nėra. Ne vienas mūsų asociacijos narys rodė, kad yra gal penkios raudonos braškės, skirtos mamai, bet nėra tiek, kiek tokiu metu būdavo ankstesniais pavasariais. Jų buvo ne kilogramai, o vienetai. Tai įrodo, kad pavasaris jau pavėlino pirmąjį braškių derlių. Pirmas derlius visada būna šiltnamiuose, kuriuos šiek tiek šildome. Dabar pašvietė saulutė, tai manau, kad jau kitą savaitę – nuo gegužės 17 dienos, pardavimui pirmųjų lietuviškų braškių turėtų būti. O ūkių laukuose, lysvėse sunokusias braškes rinkti galėsime dar ne greitai – čia teks kantriai luktelėti. Mažų mažiausiai tam prireiks mėnesio ar pusantro.

Be to, aš nežinau, ką dar išdarinės tas nenuspėjamas pavasaris. Juk praėjusiais ir 2019 metais balandžio pabaigoje turėjome per 20 laipsnių šilumos, tiktai buvo sausa. Šiemet sunku prognozuoti, bet pats blogiausias dalykas yra ne vėsus oras, o šalnos naktimis. Labai svarbu, kad jų nebūtų ir baigiantis šiam pavasariui. Šalnos gali visiškai nukąsti braškių derlių. Sakyčiau, derliaus pavėlavimas ne toks baisus, kaip šalnos, bet jau aišku, kad derlius tikrai vėluoja.

Šį sezoną atitinkamos ir mūsų braškių augintojų nuotaikos. Pirmiausia, sunkus, toks vėlyvas pavasaris, kitas dalykas – sudėtinga rasti darbuotojų, nes labai apribojo COVID-19 pandemija. Be to, mūsų potencialūs darbuotojai gyvena kaimuose ir gauna pašalpas, jie nenori eiti dirbti į braškių laukus. Sunku rasti, kas nudirbtų darbus. Galų gale visame pasaulyje gerokai pakilo trąšų kainos, tai braškės turės atitinkamai brangti, kitaip nebus. Kažkokio stebuklo neįvyks. Metai nelengvi, trąšos brango, sunku rasti pačios darbo jėgos, tad ir darbo užmokesčiai atitinkamai kyla.

Lietuvoje didėja braškių auginimo plotai ir mums džiugu, kad iš principo braškė yra uogų karalienė, viena iš TOP trejeto (braškė, avietė ir šilauogė). Lietuvoje braškių visą laiką užauginama per mažai. Dabar džiaugiuosi, kad jų atsiranda vis daugiau, ūkininkai pradėjo planuoti jų perdirbimą. Tą patį liofilizavimą, džiovinimą, apvilkimą šokoladu ir panašiai. Tai yra labai smagu, nes Lietuvoje galime auginti tikrai daug uogų ir tiekti jas vos ne visam pasauliui. Mūsų uogos yra kokybiškos, geros, todėl reikia džiaugtis, kad plečiasi jų plotai.

Mūsų šalies ūkiuose jau pritampa ir „Frigo“ braškių daigai – bandoma jais apsodinti vis didesnius plotus. Sodinant „Frigo“ daigus galima padaryti taip, kad braškių turėtume ir galėtume pasiūlyti rinkai tada, kai pas visus sodybose jos jau baigiasi. Tai reiškia, kad kai lysvėse bobutės braškių nebeturi, dėl „Frigo“ daigų mes, ūkininkai, galime jų pasiūlyti. Taip ir yra taikoma – derlių reikia turėti arba labai anksti, arba labai vėlai, kai jau niekas neturi, nes tada pačios geriausios kainos. Su „Frigo“ daigų pagalba galime sėkmingai sunokinti vėlyvas braškes. Mes, lietuviai, braškes savo ūkiuose stengiamės išlaikyti 2–3 metus, o danai, olandai, jeigu intensyvi uogininkystė, atnaujina kiekvienais metais ir dėl to nesuka sau galvos.

Skaičiai

Deklaruoti braškių auginimo plotai Lietuvoje (ha)

2017 m. 587,28 ha

2018 m. – 635,53 ha

2019 m. – 652,7 ha

2020 m. – 647,98 ha

Rekomenduojami video