Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Avinėli, pasipurtyk, trūksta 172 milijonų!

Štai ir pritvinko 2013-aisiais padarytos klaidos ar nesugebėjimo Briuselyje apginti savo šalies interesus pūlinys. Tiesa, žemės ūkio ministras jau nuo ankstyvo pavasario susitikimuose su ūkininkais kiekviena proga kalbėdavo apie praėjusios Vyriausybės paliktas finansines skyles. Viena didžiausių – ES paramos ūkininkaujantiesiems ekologiškai bei vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, stygius. Taigi kur surasime trūkstamus 172 milijonus eurų?

Derybininkų klaida

Kaip ir kodėl atsirado tokia didelė finansinė skylė ES paramos krepšyje? Priminsime, kad 2013-aisiais Europos Komisijai pristatydami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą Lietuvos atstovai apsidrausdami pateikė itin kuklią ekologinių plotų augimo prognozę. Briuselis, žinoma, spaudė, tačiau akivaizdu, kad ir lietuviams pritrūko stuburo tvirtumo, juo labiau kad statistikos duomenys jau rodė ekologinio ūkininkavimo plėtros augimą. Taip ir nutiko. Derybininkai pateikė informaciją, kad Lietuvoje bus ekologiškai ūkininkaujama 135 tūkst. ha, nors, pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko Sauliaus Daniulio, jau tada buvo žinoma, kad 2014-aisiais ekologiniai ūkiai išsiplės iki 168 tūkst. ha. Dėl šios klaidos paramos vokas ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams sumažėjo nuo 194 iki 150 mln. eurų. Be to, ir toliau sparčiai daugėjo norinčiųjų ūkininkauti ekologiškai. Šia galimybe susidomėjo ir garsioji „Agrowill Group“ su beveik 24 tūkst. ha ir 7 tūkst. galvijų. Iš viso 2015-aisiais ekologiniai ūkiai išsiplėtė iki 217 tūkst. ha.Tuometiniai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovai bandė tramdyti ekologinio ūkininkavimo plėtrą, atšaukė kai kurias palankias sąlygas, stabdė šaukimus. Apskaičiuotas fiksuotas išmokų dydis siekia 487 eurus už hektarą iki 200 ha. Už didesnius plotus išmoka mažinama 30 proc.

Paims ir perskirstys

Lengva pasakyti, sunku padaryti. Savo kišenėse laisvų milijonų neturime, o Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėms „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ įgyvendinti 2018–2020 m. iš viso trūksta 172 mln. eurų (35 ir 137 mln. eurų). Jeigu nėra laisvų, teks patampyti paklodę, t. y. atimti iš kieno nors dalį paramos. Šįmet nuspręsta pinigėlių ieškoti 2018 ir 2019-iesiems.

Už tiesiogines išmokas atsakingas naujasis ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas šią savaitę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos nariams pateikė pinigų paieškos planą.

Antanas Karbauskas

Žemės ūkio ministerija ieškojo visų įmanomų būdų. Galiausiai susitarėme su Finansų ministerija dėl 70 mln. eurų skyrimo iš valstybės biudžeto. Dar apie 50 mln. eurų per dvejus metus turėsime surasti perskirstydami paramos lėšas iš KPP I į II ramstį“, – atskleidė sumanymą A.Karbauskas.

Taip planuojama sukaupti apie 130 mln. eurų. O kur surasti dar 42 mln. eurų? Regis, niekas ir nesiruošia jų ieškoti.

Tai kompromisas. Daugiau sukaupti lėšų neįmanoma“, – sakė A.Karbauskas.

Jeigu sugebėsime šias lėšas paskirstyti efektyviai ir taupydami, gal užteks ir 130 mln. eurų“, – pritarė S.Daniulis.

Iš kiekvieno po 1–4 eurus

Imti visada lengviau nei atiduoti. Taigi, kaip toks perskirstymas palies ūkininkaujančiuosius ne ekologiškai? ŽŪR tarybos posėdyje A.Karbauskas į šį klausimą atsakė net jo nesulaukęs: „Pabandėme surasti optimalų variantą, todėl galiu nuraminti, kad net perskirstydami paramą išsaugosime tiesioginių išmokų augimą.“

Preliminariais skaičiavimais, 2018 m. vadinamasis tiesioginių išmokų (TI) vokas sumažės 3,4 proc., o 2019 m. – 6,45 proc., atitinkamai 17 ir 33 mln. eurų.Kai kam gali kilti klausimas: ar tikrai ūkininkai 2018–2019 m. TI gaus daugiau nei šįmet, nors iš bendro voko per dvejus metus bus paimta 50 mln. eurų? Taip, ir jokios apgaulės nėra. Juk buvo numatyta, kad TI kasmet bus didinamos po 8 mln. eurų, o dabar augimo sparta sumažės. Kaip tai palies kiekvieną ūkininką?

Jeigu palyginsime su 2017-aisiais, tai 2018-aisiais kiekvieno ūkininko pagrindinės išmokos vidutiniškai sumažės po 1–2 eurus už hektarą, o 2019-aisiais – po 3–4 eurus“, – paaiškino A.Karbauskas.

Beje, perskirstymas neturės įtakos išmokoms jauniesiems ūkininkams bei naujoms susietosios paramos schemoms už bulves sėklai, cukrinius runkelius bei javus.

Kodėl toks paskirstymas numatytas tik iki 2019-ųjų?

Perskirstyti lėšas tarp KPP ramsčių per 2014–2020-ųjų laikotarpį turime teisę tik vieną kartą, ir apie tai Europos komisiją turėsime informuoti iki rugpjūčio 1 dienos. 2020-ųjųneliečiame, nes dar niekas nežino, kokia paramos tvarka bus numatyta pasibaigus 2014–2020 metų laikotarpiui“, – aiškino A.Karbauskas.

Nepriimtini pasiūlymai

Kai kurie ŽŪR tarybos nariai nedrąsiai siūlė imtis radikalaus sprendimo – apskritai nutraukti paramą ūkininkaujantiesiems ekologiškai.

Lietuva turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų“, – nukirto radikalus laikinasis ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas prisipažino nesitikėjęs, kad kada nors teks dalį lėšų paimti iš I ramsčio: „Prieš kelerius metus svarstėme apie galimybę dalį lėšų perkelti iš II į I ramstį, o dabar esame priversti elgtis atvirkščiai.“

Ne paslaptis, kad dėl tokio sprendimo galime sulaukti ironiškų pastabų ir iš Europos Komisijos – štai jūs nuolat reikalaujate didesnių TI, tačiau didinamą dalį patys perskirstote.

Deja, buvusi Vyriausybė mums paliko pustuštę piniginę, o įsipareigojimų turime laikytis. Būta pasiūlymų ūkininkams didinti mokesčius, tada esą atsirastų papildomų lėšų, tačiau tokiam variantui mes nepritariame“, – teigė A.Stančikas.

Kiti šaltiniai

Tiek A.Stančikas, tiek ŽŪR tarybos nariai pabrėžė, kad ŽŪM ir jai pavaldžios institucijos turi griežtai kontroliuoti, kad skiriamos lėšos patektų pas tikrai ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus. „O ne pas imituojančius šį ūkininkavimo būdą“, – sakė A.Stančikas.

Tačiau LEŪA pirmininkas atkirto: „Nėra veiklos nevykdančių ekologinių ūkių, kaip ir nėra karvių neturinčių pienininkytės ūkių. Tačiau sutaupyti galime kitur. Pavyzdžiui, be reikalo nederlingų žemių išmokos skiriamos už pievų šienavimą, nes ši išmoka yra kompensuojamoji. Jeigu tik šienaujama žolė, o neužsiimama žemės ūkio gamyba, tai tokios išmokos yra neteisėtos – jas ir galėtume sutaupyti“, – siūlė S.Daniulis.

ŽŪR taryba svarstė ir LEŪA pasiūlymą peržiūrėti papildomas tiesiogines išmokas už pirmuosius 30 ha, tačiau dėl analizės trūkumo pasiūlymą atmetė. Be to, 2013–2016 m. statistikos duomenys rodo, kad išmoka už pirmuosius hektarus smulkiesiems ūkiams yra svarbi. Ja pasinaudoja vadinamieji sofos ūkininkai?

Žemės savininkai, kurie deklaruoja tik pievas ir neaugina gyvulių, tesudaro kelis procentus viso ploto, taigi dėl tokios smulkmenos ginčytis su Europos Komisija neverta“, – aiškino A.Karbauskas.

Apie įsipareigojimų vykdymą

Jūratė Dovydėbienė

Juratė Dovydėnienė, žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė

Negalima remti ūkių, kurie tik teoriškai yra ekologiniai, o iš tikrųjų tokios veiklos nevykdo. Štai kalbama, kad mes privalome vykdyti ES įsipareigojimus ir remti ekologiškai ūkininkaujančiuosius, tačiau ar mes taip pat nepažeidžiame įsipareigojimų paramą teikdami tiems, kurie patys nesilaiko reikalavimų? Neabejoju, kad sugriežtinę kontrolę sutaupytume dalį lėšų.

Nenašias žemes – miškams

Algis Gaižutis

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas

Blogai, kad išmokos ūkininkaujantiems ekologiškai susietos su plotu, nes deklaruojamų ekologinių plotų kasmet daugėja, taigi ir iš susiderėto bendro paramos voko išmokas tenka skirstyti į vis daugiau dalių. Gal ne visi, kurie deklaruoja, yra verti gauti išmokas? Kadangi idėja susieti išmokas su realizuojama produkcija ūkininkams nepriimtina, o VšĮ „Ekoagros“ griežčiau kontroliuoti nepajėgia ar tokia kontrolė per brangiai kainuoja, siūlau daugiau nenaudojamų nenašių žemių skirti miškams įveisti – tam skirta ir pinigų. Tokiu atveju šie sklypai būtų išbraukti iš žemės ūkio paskirties plotų ir už juos nebereikėtų skirti tiesioginių išmokų.

Grūdų augintojai nepritaria

Ignas jankauskas

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius

Jeigu lėšos bus perskirstytos, tai bus dar vienas įrodymas, kad žemdirbiai negali pasipriešinti stambioms korporacijoms.Kurioms? Visi žinome, tai – vieša paslaptis. Grūdų augintojai nepritaria tokiam sumanymui, nes mes nukentėsime daugiau nei kiti. Noriu pabrėžti, kad grūdų augintojai tiek pagal I, tiek pagal II KPP ramsčius yra ignoruojami, jie turi nuolat įdėti daug pastangų, kad jų nuomonė būtų išgirsta. Mes nereikalaujame, kas mums nepriklauso, tačiau turime teisę reikalauti, kad pagal II ramstį turėtume galimybę nors minimaliai pasinaudoti ES parama.

Faktai

  • Lietuvoje ekologiniai pasėliai sudaro 8–9 proc. visų deklaruojamų pasėlių. Latviai, estai jų turi 15–16 proc.
  • Nyderlandai jau pernai atsisakė išmokų už ekologinius plotus, nusprendę, kad ūkiai turi išsilaikyti iš realizacijos pajamų. Jie remia ūkius kitaip.
  • Pagal KPP 2007–2013 m. priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėta beveik 166 mln. eurų.
  • Pagal KPP 2014–2020 m. priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ šiuo metu jau išmokėta daugiau kaip 47 mln. eurų.
  • Iki 2016 m. pabaigos pagal minėtąsias priemones iš viso buvo pateikta 6 131 paramos paraiška.
  • Ekologinio ūkininkavimo lyderis Lietuvoje akivaizdžiai yra augalininkystės sektorius. Šiuo metu ekologinė augalininkystė plėtojama daugiau kaip 225 tūkst. ha.

Rekomenduojami video