Į labdaros valgyklas beldžiasi vis daugiau žmonių. Kai kuriose jų nemokamo maisto prašančių gyventojų padaugėjo iki 4 kartų. Ne viena labdaros organizacija jau ruošiasi didinti pajėgumus, kad galėtų pamaitinti skurstančiuosius, kurių artimiausioje ateityje gali dar padaugėti.

Prašosi pamaitinami

„Ir guluosi, ir keliuosi su galvos skausmu, kaip pamaitinti vargstančiuosius, kurių kasdien ateina vis daugiau“, – prisipažino Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė, kuriai už pagalbą ir atsidavimą nepritekliuje gyvenantiems ar kitaip kenčiantiems žmonėms šiemet buvo suteiktas „Lietuvos garbės“ apdovanojimas.

Tiek didesniuose, tiek mažesniuose miestuose padaugėjo žmonių, kurie beldžiasi į labdaros valgyklas ir prašosi pamaitinami. Daug gyventojų neteko darbo ir pajamų, vargsta daugiavaikės šeimos, karantino sąlygomis į paramos organizacijas kreiptis buvo priversti ir senoliai, iki tol apsieidavę be jų pagalbos.

Pasak „Maisto banko“, aptarnaujančio apie 600 Lietuvoje veikiančių labdaros organizacijų, vadovo Simono Gurevičiaus, pastaruoju metu kai kuriose labdaros valgyklose prašančiųjų maisto padaugėjo 3–4 kartus. „Šiuo metu ženkliai padaugėjo maisto stokojančių žmonių. Vis dažniau iš organizacijų girdime, kad jiems trūksta maisto“, – teigė labdaros ir paramos organizacijos vadovas.

Asociatyvi nuotr.

Ateina vis nauji

„Šis laikotarpis mums – didelis iššūkis. Daliai žmonių koronavirusas reiškia ne tik pavojų susirgti, bet ir atsiradusį galvosopį – ką šiandien valgyti, kaip pamaitinti šeimą? Su dideliu liūdesiu pastebime, kad pastaruoju metu pagalbos maistu prašo ne tik senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos – atsirado nemažai naujų asmenų, kurie dėl susiklosčiusios situacijos prarado darbus ir pajamas. Jie tiesiog negali išsimaitinti“, – apie užgriuvusiais problemas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo I.Zabulionytė.

Iš naujai į Panevėžio agentūrą „SOS vaikai“ besikreipiančių žmonių neprašoma jokių dokumentų – kaip ir įprastiems šios organizacijos lankytojams, jiems įteikiamas maisto davinys. Per karantiną labdaros valgykla į vidų nekviečia, tačiau savo globotinių nepalieka be šilto maisto.

„Teko persiorientuoti ir pagalbą planuoti kitaip. Pagamintą šiltą maistą sudedame į specialias dėžutes, sulaikančias šilumą. Kaskart reikia paruošti vis daugiau tokių porcijų. Kasdien ateina po 2–3 naujus žmones“, – teigė duonos kąsnio pristigusiais gyventojais besirūpinančios organizacijos vadovė.

Trūksta maisto

I.Zabulionytė neslėpė, jog tenka verstis per galvą, kad būtų kuo pamaitinti alkstančiuosius. „Paprastai tokiu laikotarpiu negendančių produktų pusei metų į priekį susirinkdavome per „Maisto banko“ akcijas. Šį pavasarį maisto dalinimas buvo atšauktas, todėl nelengvai verčiamės, nes maisto trūksta, ieškome papildomai. Ūkininkai padovanojo daržovių, parėmė verslininkai, bet ir jiems dabar sunku. Dar visa vasara prieš akis, kitas maisto dalinimas nusimato tik spalio mėnesį, neramu, kaip iki to išgyvensime“, – užgulę nauji rūpesčiai slegia Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovę.

Ši organizacija šiltą maistą dalija du kartus per savaitę. „Besibaigiančio galiojimo maistą iš „Maisto banko“ imame tik porą kartų per savaitę, susimažinome, nes reikia mokėti aptarnavimo mokestį. Visuomeninei organizacijai kiekvienas euras yra reikšmingas“, – aiškino panevėžietė.

Labdaros valgykla sriubų nepilsto, gamina sotų antrąjį patiekalą, kad alkanaujantys užtektinai pavalgytų. „Sriubos negaminame, nes ja per daug nepasisotinsi. Ruošiame antrąjį patiekalą, pavyzdžiui, kotletus su bulvių koše, salotomis. Porcijos didelės, galima ne kartą pavalgyti. Kartu įduodame ir sausą maisto davinį, kad būtų ką valgyti kitomis dienomis“, – nuoširdžiai žmonėmis rūpinasi I.Zabulionytė.

Padaugėjo iki trečdalio

Šakiuose įsikūrusios viešosios įstaigos „Namai visiems“ vadovė Giedrė Šedbarienė tvirtino, kad ir pas juos kreipiasi daugiau žmonių. „Antplūdžio nėra, bet srautas išaugo – gal iki trečdalio daugiau. Iki pandemijos sulaukdavome apie 100 asmenų, dabar jų bus iki 130“, – pastebėjo pašnekovė.

Septintus metus veikianti įstaiga turi labdaros valgyklą, taip pat nemokamai siūlo drabužių, buities daiktų. Nuo metų pradžios organizacija teikia naują paslaugą – senyvo amžiaus ir invalidumą turintiems žmonėms savanoriai maistą išvežioja po namus.

„Per karantiną maistą duodame išsinešti, žmonės ateina su savo indeliais, taip pat vežame į namus. Be karštos sriubos, įteikiame ir kitų maisto produktų – duonos, pieno, mėsos gaminių – paketus. Maistą ruošiame kiekvieną darbo dieną“, – aiškino G.Šedbarienė.

Daugiausia labdaringam maitinimui reikiamų produktų įstaigai teikia „Maisto bankas“, jų taip pat gaunama iš vietos prekybos tinklų. Šakių krašte gausu stiprių ūkininkų, kurie remia bulvėmis, daržovėmis. Šiemet augintojų sandėliuose susikaupė daug neeksportuotų ir vietos rinkoje nerealizuotų daržovių, tad ir labdarai siūloma daugiau. Problema ta, kad kaip ir kitos labdaros organizacijos, Šakiuose įsikūrusi viešoji įstaiga neturi galimybių sutalpinti didesnių kiekių produkcijos.

Įstaigą „Namai visiems“ lanko socialinę atskirtį patiriantys asmenys – daugiavaikės šeimos, vienišos mamos, senoliai, invalidumą turintys asmenys, bedarbiai. Pastarųjų, kaip žinia, pastaraisiais mėnesiais ženkliai padaugėjo. Ne visi jie, žinoma, lieka be duonos kąsnio, tačiau daliai tenka prašytis maitinimo.

Viešosios įstaigos vadovė pastebėjo, kad tarp naujų paslaugų gavėjų atsirado senolių, kuriems anksčiau tokios pagalbos nereikėjo. Iki karantino jie patys judėdavo ir apsirūpindavo maistu, o dabar jie vieni užsidarę namuose.

Didins paslaugų apimtis

Labdaros ir paramos organizacijos ruošiasi sulaukti dar daugiau prašančiųjų maisto. „Jaučiu, kad

ateis dar daugiau žmonių. Mieste yra tik dvi labdaros valgyklos – „Betliejaus“ ir mūsų“, – sakė Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė I.Zabulionytė.

Viešoji įstaiga „Namai visiems“ jau planuoja didinti teikiamų paslaugų apimtis. „Matydami besikreipiančiųjų skaičių, manome, kad paramos labiau reikės dar kurį laiką, kol viskas stabilizuosis. Tad mes nusiteikę dirbti daugiau“, – savo planais pasidalijo G.Šedbarienė.

Ragina nekartoti klaidų

Daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų kartu su mokslininkais kreipėsi į valstybės vadovus, ragindami padėti labiausiai nuo COVID-19 pandemijos padarinių nukentėsiantiems žmonėms. Kreipimosi autoriai ragina padėti ne tik verslui, bet ir individualiems asmenims, šeimoms bei nevyriausybiniam sektoriui, kuris padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – kitu atveju kartosis 2008–2009 m. ekonominės krizės scenarijus.

Kreipimesi įvardinti konkretūs siūlymai pajamų adekvatumui užtikrinti ir efektyvesniam socialinių paslaugų organizavimui: pakankamas lėšų numatymas socialinei apsaugai, nedarbo draudimo išmokų prailginimas, socialinių paslaugų nepertraukiamumas.

Primenama, kad 2008 m. dėl finansų krizės išaugus nedarbui, skurdui, o valstybei neužtikrinus adekvačių pajamų bei viešųjų paslaugų, per penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc. Menka valstybės pagalba pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms dešimtadaliu padidino absoliutų vaikų skurdą, kuris 2010 m. pasiekė 27,9 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad pandemijos pasekmės ekonomikai pagal blogiausią scenarijų gali būti didesnės nei prieš dešimtmetį įvykusios finansų krizės, ir bendrasis vidaus produktas gali susitraukti 20,8 proc. arba maždaug 5 proc. daugiau nei 2008–2009 m. Patyrus ekonominį nuosmukį, nedarbas gali išaugti iki 20 proc.

Valdžios sprendimai prieštaringi

Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė

Labdaringo maitinimo poreikis iš tikrųjų didėja, nes mažėja žmonių pajamos. Tai – pagrindinė priežastis, taip pat gali būti, kad kai kurie žmonės, kuriems ir anksčiau buvo sunkiau, bet nedrįso prašyti, dabar kreipiasi dėl maisto. Norisi tikėti, kad situacija gerės ir stabilizuosis, bet kurį laiką tai išliks. Svarbu, kaip valstybė atlieps į tokius poreikius.

Valdžia jau priėmė tam tikras priemones, jos gana skirtingos. Yra subsidijų paketas, kuriam skirta per 400 mln. eurų, atsirado darbo paieškos išmoka – 200 eurų mėnesiui, kurie pusmetį bus mokami darbo ieškančiam asmeniui, neturinčiam teisės į „Sodros“ išmoką. Tai geras sprendimas, nes, kaip rodo „Sodros“ analizė, tik trečdalis bedarbių gauna nedarbo išmokas. Ši parama turėtų šiek tiek padėti jiems išsilaikyti „virš vandens“. Aišku, tai nėra didelė suma. Gerai, kad atsirado palengvinimų socialinei paramai gauti, žmonėms bus mažiau biurokratinių kliūčių.

Neigiamai vertiname vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams. Vienu metu bus išdalinama beveik 200 mln. eurų – apie penktadalis viso socialinio paketo. Tai realiai nesukuria tvarios sistemos, nes pensijos yra skirtingo dydžio. Yra daugybė pensininkų, kurie gauna labai mažas pensijas, pavyzdžiui, 80 ar 150 eurų. Neįgalieji, kurie negali dirbti arba jų įsidarbinimo galimybės labai menkos, metų metais gauna mažas išmokas. Šią sistemą jau seniai reikėjo tvarkyti.

Analizė rodo, kad pagrindinės pažeidžiamos grupės bus jaunimas iki 24 metų ir priešpensinio amžiaus žmonės. Pastariesiems rekomenduojama neiti iš namų. Vadinasi, žmonių, kuriems per 60 metų, galimybės dirbti bus ribojamos. Ar jiems bus skiriama išankstinė pensija, ar nenukentės jų pajamos? Apskritai, kiek laiko jie bus įkalinti namuose? Vyriausybė rekomenduoja, o kai kurie verslininkai draudžia – parduotuvėse atsirado draudimų, kad tokiems asmenims negalima įeiti. Ar bus kuriamos geto sąlygos socialinėms grupėms?

Žinoma, reikia rūpintis sveikata ir žmones apsaugoti, bet ne mažiau svarbi ir jų psichinė sveikata, socialinis gyvenimas ir ekonomika. Dabar kyla daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų.