Kartą išgirdęs išskirtinį Arinos Borunovos balsą, jo nebepamirši. Kai ji uždainuoja, suvoki, kodėl muzika tokia paveiki ir jaudinanti. Dėl balso tembro dažnai lietuviškąja Janis Joplin ar Tina Turner vadinama atlikėja jaunystėje susišlavė visus įmanomus apdovanojimus, laimėjo ne vieną tarptautinį konkursą, o basakojės bliuzo dainininkės įvaizdis daugeliui ilgam išliko atmintyje. Pasaulinio lygio žvaigžde Arina gal ir netapo, tačiau šiandien ji trykšta geromis emocijomis. Atlikėja ir toliau dainuoja, moko tai daryti kitus ir... masažuoja. „Labai myliu gyvenimą“, – abejonių dėl savo laimės nepalieka ji.
Su muzika nuo pat gimimo
Rusų, ukrainiečių ir totorių kraujo turinčios dainininkės pažintis su muzika įvyko dar ankstyvoje vaikystėje. Iš dainingos giminės kilusi moteris iki šiol atsimena, kaip per šeimos susiėjimus užstalės dainos skambėdavo ne vienu, o keliais balsais. Kiek save pamena, dainuoti mėgo ir pati. Juk neatsitiktinai beveik visose išlikusiose darželio laikų nuotraukose tada dar maža mergaitė Arina deklamuoja arba dainuoja. „Iš tiesų, dainuodavau visur, kur tik galėdavau: ir vonioje, ir tualete, ir kitur“, – juokėsi bliuzo karaliene tituluojama atlikėja. Muzikos netrūko ir namuose, mat iš kiekvienos kelionės tėvai savo dukrai parveždavo po plokštelę.
„Vaikystę prisimenu tik šviesiomis ir gražiomis spalvomis. Augau mylinčioje, doroje, rūpestingoje šeimoje. Iki šiol toks šeimos modelis man atrodo patraukliausias. Visi buvo už vieną, o vienas už visus – kaip tikri muškietininkai. Šiandien tokių artimų santykių šeimose regiu vis rečiau. Ir tai liūdina“, – apie šeimą, kurioje augo, pasakojo Arina.
Bėgo iš namų, bet šunkelių išvengė
Paaugusi A.Borunova pradėjo lankyti muzikos mokyklą, į kurią, kaip prisipažino, vaikščiojo ne itin pareigingai. Nepaisant to, iki šiol jaučia, kiek daug naudingų žinių ten įgijo.
„Būdama paauglė esu prikrėtusi daugybę išdaigų, tačiau šunkeliais nenuėjau. Tiesa, pagundų buvo, bet nebuvau iš tų azartiškų patrakėlių, siekiančių viską išbandyti. Visada norėjau tvirtai stovėti ant žemės, matyt, buvau bailė“, – pasakojo dainininkė. Viena įsimintiniausių išdaigų – beveik mėnesį trukęs pabėgimas iš namų. „Tuo metu gyvenau pas draugę, kartu mokėmės dainas, šokius, paskui ėjome dainuoti į įvairius restoranėlius. Taip ne tik pasilinksmindavome, bet ir pinigų užsidirbdavome“, – linksmais prisiminimais dalijosi Arina.
Vis dėlto didžiausi įspūdžiai ir įdomiausios patirtys buvo dar priešaky. A.Borunovos muzikinė karjera prasidėjo 1989-aisiais, kai Arina tapo pirmojo Lietuvoje surengto ritmenbliuzo ir rokenrolo čempionato nugalėtoja.
Apdovanojimų lavina
Po laimėto čempionato muzikinė Arinos karjera įgavo sunkiai įsivaizduojamą pagreitį. Originalaus balso merginą iš karto pastebėjo patyrę rokeriai – grupė „Veto bank“, su kuria Arina dainavo 10 metų. Pažintis su „Veto bank“ nuspalvino ne tik karjerą, bet ir asmeninį Arinos gyvenimą, mat netrukus su grupės būgnininku Vytu Čeplinsku ji susilaukė sūnaus Martyno. Dar po metų, 1992-aisiais, basakojė atlikėja laimėjo pagrindinį prizą prestižiniame Jūrmalos festivalyje. Sėkmę jai atnešė Arūno Navadničėno daina „Rain Is Coming down“. Po metų ta pati daina pripažinimą pelnė tarptautiniame Sopoto festivalyje, dar vėliau – ir tarptautiniame Brašovo festivalyje.
Paskui pasipylė apdovanojimai Lietuvoje. Pirmą kartą surengtuose Lietuvos muzikiniuose apdovanojimuose „Bravo“ šou profesionalai Ariną pripažino geriausia 1993-iųjų vokaliste. Po metų tą pati titulą ji gavo iš „Radiocentro“ klausytojų tradiciniuose šios radijo stoties apdovanojimuose. Tuo pačiu atsilygino ir tuo metu populiarios radijo stoties „Ultra vires“ klausytojai. Gerbėjai A.Borunovą pavadino Lietuvos bliuzo karaliene. Šis titulas atlikėją lydi iki šiol.
„Kiekviena patirtis, kiekvienas apdovanojimas turi savo prisiminimus, išgyvenimus, baimes. Tačiau tą intensyvų laiką prisimenu kaip labai gerą ir įdomų“, – sakė Arina.
Sūnus – didžiausia dovana
Meilė, kūryba ir motinystė Ariną lydėjo lygiagrečiai. Ir, pasak jos, sūnaus gimimas nekėlė jokių problemų ar rūpesčių. „Tada viskas vyko natūraliai. Abu su Vytu kartu koncertuodavome, todėl, kai tik galėdavome, sūnų veždavomės su savimi. Kitais atvejais padėdavo mano mama. Nežinau, gal šiandien vaiką auginčiau kitaip, bet tada viskas atrodė paprasta ir natūralu“, – pasakojo atlikėja. Ant scenos ji lipo beveik iki pat gimdymo, o po jo praėjus vos dviem mėnesiams vėl šypsodamasi stovėjo prieš minias klausytojų.
Šiandien Arinos sūnus jau suaugęs, sėkmingai gyvena ir dirba Anglijoje. Jį moteris neabejodama vadina didžiausia gyvenimo dovana ir nebeįsivaizduoja savęs be šios patirties. Augindama sūnų ji stengėsi jam įskiepyti pagrindines vertybes: meilę, atsakomybę, pagarbą kitiems, tradicijas. „Tiesą sakant, net nesupratau, kada sūnus išgyveno tą sudėtingąjį paauglystės etapą. Kartais pagalvoju, kad gal jo ir nebuvo? O gal tai ir buvo tas laikas, kai sūnus bambėdavo, viską geriau už visus žinojo, buvo maksimalistas? Tai tikriausiai būdinga visiems paaugliams. Gal tai buvo jo paauglystė?“ – svarstė dainininkė.
Nebijo mylėti
Jausmai ir meilė – nuolatiniai Arinos palydovai. „Kiekviena meilė – ir atradimai, ir nusivylimai. Sakoma, kad meilė suteikia sparnus. Taip ir yra. Meilė – tarsi savotiška kūrybos mūza. Tiesa, meilių neturi būti daug, jų ir nebuvo daug, bet kiekviena ši patirtis davė išminties, išmokė kažko naujo. Džiaugiuosi, kad esu jausminga, ir nebijau to. Baisu, kai nieko nejauti“, – neabejojo Arina.
Pozityvumu trykštanti moteris pripažino, kad myli gyvenimą tokį, koks jis yra. Juk taip smagu viskuo domėtis, kiekvieną dieną sužinoti kažką naujo. Nemėgsta tik pavydo ir pykčio. „Neturiu tam laiko. Nepatinka, kai žmonės skleidžia pyktį ar pavydą, tačiau tokių žmonių aplink ir nėra daug. Matyt, natūraliai taip išeina“, – sakė A.Borunova.
Nors skaudžių išgyvenimų Arinos gyvenime netrūko, jos akys žiba. Tačiau, kaip ir visiems žmonėms, pasitaiko ir juodų dienų. „Tada stengiuosi nekišti nosies iš namų, pabūti su savimi, išgyventi, nusiraminti, viską apgalvoti. O paskui vėl šypsodamasi atidarau duris“, – kalbėjo pašnekovė.
Tylos galia
Šiandien Arina ne tik dainuoja ir rengia koncertus, bet ir moko dainavimo subtilybių kitus, taip pat dirba masažiste. Pastaroji veikla – senos svajonės išsipildymas. „Jei nebūčiau dainininkė, tikrai būčiau kosmetologė. Man visada patiko grožio specialistų darbas, juk taip gera daryti žmogų gražesnį. Kai tik atsirado daugiau laiko, baigiau reikalingus mokslus ir dabar esu kosmetikė, masažistė ir estetikė“, – džiaugėsi A.Borunova.
Praeityje Arina išbandė ne vieną veiklą: buvo atidariusi savo vardo gėlių saloną, vėliau bandė atidaryti kepyklėlę. „Tada neturėjau jokios patirties, jokio supratimo apie verslą. Kilo idėja, ėmiau ir padariau. Todėl nieko ir neišėjo“, – linksmai apie naivius bandymus pasakojo dainininkė.
Įgimtas smalsumas ir drąsa Arinai leidžia mėgautis gyvenimu. Širdžiai miela veikla užsiimanti moteris turi ir daug pomėgių: mėgsta skaityti, žiūrėti kino filmus, gaminti maistą, susitikti su draugais. „Pomėgių trūkumu nesiskundžiu, tačiau labiausiai mėgstu tylą. Matyt, tai susiję su dainavimu. Būna, kad mokydama kitus dainuoti pati pradainuoju 7–8 valandas per dieną. Kai koncertuoju, krūvis balso stygoms taip pat būna milžiniškas, todėl reikia rasti laiko poilsiui ir tylai“, – sakė įsimintino tembro savininkė.
Jaudulys – nuolatinis palydovas
Šiuo metu gimtajame Kaune gyvenanti moteris dabartinį savo gyvenimo etapą vadina labai gražiu ir džiaugiasi, kad turi begalę veiklos. „Visiems linkiu turėti kuo daugiau įdomių užsiėmimų, nes tada ir padarai daug daugiau“, – sakė bliuzo karalienė.
Pastaruoju metu Arina intensyviai ruošiasi balandžio viduryje vyksiantiems jos ir gitaros virtuozo Martyno Kuliavo koncertams. Su juo Arina bendradarbiauja jau ne pirmą kartą. „Su Martynu bičiuliautis pradėjome dar praėjusiame amžiuje“, – juokėsi dainininkė. Šilti, jaukūs akustiniai koncertai Arinai arčiausiai širdies. Tiesa, ji prisipažino, kad jaudulys prieš koncertus su metais ir patirtimi nė kiek nesumažėjo. „Galiu patikinti, kad nepadeda nė 50 g brendžio. Jaudulio niekaip nenuraminsi, kiek tvirčiau jaustis padeda tik geras pasiruošimas. Svarbu apgalvoti viską: ir aprangą, ir repertuarą, net tai, ką kalbėsi tarp dainų“, – pasakojo atlikėja. Kita vertus, moteris tiki, kad nerimas ir emocijos yra neatsiejami nuo kūrybos. Juk tų, kurie nesijaudina, viduje tuščia ir nyku.