Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar žiemą mėsiniams galvijams reikalingi tvartai?

Žiemos sezonas – išbandymas ir ūkininkui, ir jo gyvulių bandai. Iki 15 laipsnių šalčio nukrintanti oro temperatūra mėsiniams galvijams nepavojinga. Tereikia pasirūpinti gera vandens tiekimo sistema ir gausesniu pašarų kiekiu. Stingdantys šalčiai ūkiams gali pridaryti nuostolių, bet paprastai tokioms oro sąlygoms patyrę ūkininkai būna pasirengę.

Šaltis nepavojingas

Mėsiniai galvijai, laikomi lauke, prieš žiemą užsiaugina storą ir tankų kailį bei poodinį riebalų sluoksnį, kuris saugo nuo šalčio ir lietaus. Jiems patinka būti lauke. Taip gyvūnai laikomi daugelyje Vakarų Europos valstybių. Ne išimtis ir Lietuva. Net giliausią žiemą veterinarijos gydytojai ūkininkams nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose ar kitose laikymo vietose – galimybė pasivaikščioti turi teigiamos įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui. Svarbu nepamiršti, kad visada privalo būti užtikrinti ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimai. Mūsų klimatas žiemą atšiauresnis negu Vakarų valstybėse. Žiemą minusinė temperatūra išsilaiko ne vieną savaitę, todėl gyvūnai turi turėti galimybę pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų po įrengtomis stoginėmis.

Mėsiniai galvijai gali puikiai žiemoti laukuose, jiems tvartai nebūtini. Svarbiausia, kad gyvulys būtų pagirdytas, turėtų ėdalo ir būtų sausai pakreikta. Šalčių, kurie galėtų pakenkti galvijams, Lietuvoje nebūna, o 20 laipsnių šalčio temperatūra jiems nekenksminga. Kai kurie ūkininkai galvijus žiemą laiko tvartuose, bet dažniausiai lauke įrengiamos pašiūrės, kuriose banda glaudžiasi vėjuotą dieną. Patyrę ūkininkai šaltai žiemai deramai būna pasiruošę iš anksto – įrengia neužšąlančias girdyklas, sandarius tvartus. Galvijams labiausiai kenkia drėgmė ir vėjas.

Priebėgos

Keletas mėsinių galvijų laikymo, priežiūros ir šėrimo rekomendacijų, kuriomis vadovaujantis gyvulius žiemą galima laikyti lauke:

  • natūralūs miškai ir miško pakraščiai;
  • dirbtinės miško plantacijos prie žiemos ganyklos sienos;
  • pakrantės zonos (upių krantai) su natūraliu krūmu arba medžiu;
  • mobiliosios vėjui atsparios konstrukcijos;
  • nuolatinės vėjui atsparios konstrukcijos.

Kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo skersvėjų, stoginės turi būti trijų sienų ir turėti tik vieną atvirą angą gyvūnams patekti į vidų. Atvira anga turėtų būti atsukta į tą pusę, iš kurios nėra vyraujančių vėjų. Stoginėje turi būti sausa, gausiai pakreikta pakratais.

Kokybiškas pašaras

Labai svarbu, kad gyvūnai visada turėtų pakankamai kokybiško pašaro, kurį virškinant palaikoma nuolatinė gyvulio temperatūra. Žoliniai pašarai turi būti dedami į šėryklas, kad būtų apsaugoti nuo užteršimo. Ne mažiau svarbus ir vanduo. Jo žiemą, šeriant gyvūnus stambiaisiais pašarais, sunaudojama gerokai daugiau. Siekiant užtikrinti tinkamą gyvūnų girdymą žiemą, geriausia įrengti specialias neužšąlančias girdyklas.

Reikia gyvūnus apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Jei yra sergančių, juos būtina atskirti. Rekomenduojama kiekvieną dieną apžiūrėti aptvarų būklę, naudojamą automatinę ir mechaninę įrangą. Aptvaruose, kuriuose laikomi gyvūnai, neturi būti pašalinių daiktų, galinčių sužeisti gyvūnus. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad žiemą laikant galvijus lauke tikėtini ekonominiai nuostoliai – gyvūnai auga lėčiau, suėda daugiau pašarų, nes su jais gaunama energija yra sunaudojama kūno temperatūrai palaikyti. Todėl rekomenduojama šaltuoju metų laiku gyvūnus šerti gausiau ir įvairesniu pašaru, rinktis didesnės energetinės vertės ėdesį.

Kad peržiemotų

Kad mėsiniai galvijai atlaikytų šaltas oro sąlygas, jie turi būti tinkamai pasiruošę.

  1. Galvijai turi būti aprūpinti subalansuotu racionu, prieš ir iš karto po nujunkymo sudaroma kokybiška visavertė dieta, kad jie „įeitų“ į žiemos periodą, kūno riebalų koeficientas būtų 5–6 ir didesnis. Taip pat turi būti užtikrintas pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis, kad augtų geras, storas riebalinis sluoksnis.
  2. Būtina galvijus aprūpinti pakankamu pašaro kiekiu visą žiemos sezoną ir papildomu energijos šaltiniu – stipraus šalčio ar kito blogo oro laikotarpiu.
  3. Reikia įrengti neužšąlančias girdyklas toms karvėms ir jauniems gyvuliams, kurie neės sniego. Viena iš galimybių gali būti mechaninė žiemos girdykla su „nosies siurbliu“.
  4. Parinkti ir paruošti tas žiemines ganyklas, kuriose būtų kuo mažiau įvairių nešvarumų.
  5. Pasirūpinti, kad galvijai turėtų užuovėją nuo vėjo (gali būti natūrali ar dirbtinė), o vietose, kuriose yra daug sniego, – statyti apsaugas (panašias kaip nuo vėjo).
  6. Užtikrinti, kad galvijai turėtų sausų pakratų.

Žinoma, gamta kartais pateikia įvairių išbandymų (labai dideli šalčiai, stiprūs vėjai ar pūgos), kartais galvijai tokiomis sąlygomis gali ir neišgyventi, todėl vertėtų pasirūpinti savo bandos saugumu ir turėti atsarginį planą.

Galvijai taip pat turi būti tinkamai paruošti atlaikyti skirtingas oro sąlygas – silpni, ligoti gyvuliai neturėtų būti ganomi ekstremaliomis lauko sąlygomis. Prieš žiemą galvijai turėtų būti gerai įmitę, nes tik tuomet jie galės ėsti ir priaugti svorio, o ne ėsti, kad palaikytų kūno temperatūrą ir sušiltų.

Suprantama, kad oro sąlygos nuo mūsų nepriklauso, bet gyvulininkystės ūkio šeimininkas gali pagerinti rezultatus prieš žiemą iš bandos atrinkęs tik tuos gyvulius, kurie galėtų ištverti šalčius.

 

Laura Jodokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistė

 

Rekomenduojami video