Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Apšvitos grėsmė kybo ir virš gyvūnų galvų

Astravo atominė elektrinė buvo paleista nepaisant visų Lietuvos pastangų stabdyti jos veiklą. Kadangi elektrinė buvo statoma nesilaikant aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų,mūsų valdžia ruošiasi galimai nelaimei elektrinėje – gyventojams išdalintos kalio jodido tabletės, nuolat primenama, ką reikėtų daryti įvykus avarijai. Deja, ūkininkams neaišku, ką nelaimės atveju daryti su pašarais, derliumiir ūkiniais gyvūnais, kad jie nenukentėtų.

Nukentėtų ir gyvuliai, ir derlius

Avarinės apšvitos pavojus būtų didesnis teritorijose, kurios yra arčiausiai Astravo AE. Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Genrik Kolendo tvirtina, jog per televiziją, radiją ir kitas žiniasklaidos priemones nuolat skelbiama, kaip reikia elgtis, jei įvyktų nelaimė Astravo AE, tačiau nė karto neteko išgirsti, ką ūkininkams daryti su gyvuliais, kaip juos apsaugoti nuo galimos apšvitos.

Genrik Kolendo

„Jei įvyktų avarija elektrinėje, prapultis būtų ir augalininkystei, ir gyvulininkystei. Tikriausiai nukentėtų ne tik arčiausiai sienos esantys rajonai, bet ir visa Lietuva. Juk kai įvyko avarija Černobylio atominėje elektrinėje, radioaktyvus debesis toli nuėjo – siekė Baltarusiją, Lietuvą ir kitas šalis“, –„Valstiečių laikraščiui“sakė G.Kolendo.

Pasak Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovo, ūkininkai neturi jokios informacijos, ką reikėtų daryti su ūkiniais gyvūnais, pašarais ir derliumi.„Kita vertus, ūkininkai nesureikšmina ir nekreipia daug dėmesio į įvairius perspėjimus apie galimas grėsmes. Ignalinos atominė elektrinė buvo netoli, dabar – Astravo. Jei įvyktų avarija, pražūtų viskas – ir derlius, ir galvijai, bet žmogus nieko nepadarys, nepriklausomai nuo to, ar žinos, kaip reikia elgtis“, – teigė G.Kolendo.

Nereikėtų net didesnės avarijos – neigiamas jonizuojančios spinduliuotės poveikis būtų ir atsiradus nedideliam techniniam gedimui. Pasak specialistų, radioaktyviosioms medžiagoms patekus į aplinką, nedidelis jų kiekis žmonių sveikatai žymios žalos nepadarytų, tačiau galėtų turėti ekonominių padarinių žemės ūkiui, nes būtų uždrausta vartoti kai kuriuos vietinius maisto produktus, auginamus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, apribota medžioklė ar žvejyba.

Užgožia kasdieniai rūpesčiai

Švenčionių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Darius Kavšinas„Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, jog per seniūnijas žmonėms buvo išdalintos kalio jodido tabletės, o daugiau informacijos, ką AE avarijos atveju reikėtų daryti su gyvuliais ir pašarais, niekas papildomai neteikia.

„Kiek spauda skelbia, tiek ir žinome. Nors yra teorinė nelaimės galimybė atominėje elektrinėje, niekas apie save nepagalvoja, kad taip gali būti. Žmonės apie tai nesišneka, nerimo dėl to nėra. Ūkininkai neturi kada nerimauti – rūpesčių jiems ir taip per akis, darbas darbą veja. Ganiava baigėsi, gyvulius į tvartus uždarom, avis kerpam – visais metų laikais darbo užtenka“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino D.Kavšinas.

Švenčionių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas mano, jog ūkininkams reikėtų suteikti daugiau informacijos.Tuo tarpu Vilniaus rajono ūkininkų organizacijos pirmininkas Jevgenij Baliul tvirtino, jog ūkininkams šiandien didesnė problema yra tai, kaip jie toliau gyvens, kokios bus išmokos kitiems metams, o ne svarstymai apie atominę elektrinę.

„Niekas nežino, kas gali įvykti. Ūkininkai neturi kada užsiimti fantazijomis. Pas mus daugiau nerimo yra dėl to, kad supirkėjai labai mažai moka už žemės ūkio produkciją – superka grūdus po 120–130 eurų už toną, o parduoda po 150–250 eurų. Va kur biznis – nereikia nei sėti, nei arti, tik supirk ir parduok. Yra 4 kategorijos grūdų, kad būtų galima geriau manipuliuoti ūkininkais ir kuo mažiau jiems sumokėti. Už pieną ir daržoves centus moka, trąšos brangsta, neaišku, kas bus su išmokomis. Štai kur problemos“, – tvirtino J.Baliul.

Ūkininkas puikiai prisimena avariją Černobylio atominėje elektrinėje – tądien jam gimė sūnus.„Po sprogimo Černobylyje yra patirties ir žinoma, ką reikia daryti. Valdžia turi būti pasiruošusi mobilizuoti žmones, vykdyti evakuaciją, jeigu taip atsitiktų. Visgi dabar realesnis pavojus – koronaviruso pandemija, jos pasekmės žemės ūkiui ir kitiems sektoriams. Svarbu, kas ūkininkų laukia pasikeitus valdžiai. Žmonės planuoja, ką sėti pavasarį, o jeigu pasikeis mokesčiai, dar kas nors pavasarį gali būti“, – teigė Vilniaus rajono ūkininkų organizacijos pirmininkas J.Baliul.

Parengtos rekomendacijos

Kaip informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė, VMVT yra parengusi rekomendacijas gyvūnų laikytojams radiologinės ar branduolinės avarijos atveju. Rekomendacijas galima rasti VMVT tinklalapyje.

Vienas iš patarimų – ganykliniu laikotarpiu sužinojus apie branduolinę avariją gyvulius privaloma pervaryti į tvartus, o visiems laikomiems lauke ūkiniams gyvūnams turi būti taikomas principas – į patalpas. Siekiant apsaugoti gyvulius nuo vidinio užteršimo radioaktyviomis medžiagomis, reikia neleisti, kad radioaktyvios medžiagos patektų į jų kvėpavimo organus ir virškinimo traktą. Dėl to radioaktyvių dulkių nusėdimo metu gyvuliai ir paukščiai turi būti uždaromi hermetiškose patalpose, šeriami švariais pašarais, girdomi neužterštu vandeniu.

Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog esant skirtingoms avarinėms situacijoms (įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai), taikomi ir kitokie apsaugomieji veiksmai. Pavyzdžiui, negalima tuo pačiu metu rekomenduoti žmonėms slėptis uždarose patalpose ir pervaryti gyvulius į tvartus arba evakuoti žmones, kai nebūtina. Nepagrįstas evakavimas gali padaryti daugiau žalos žmonių sveikatai, nei duoti naudos.

Atsižvelgiantį avarinės situacijos aplinkybes, meteorologines sąlygas, apsaugomųjų veiksmų taikymo kriterijus, taip pat kompetentingosioms institucijoms rekomendavus, apsaugomieji veiksmai taikomi pasirinktinai arba kompleksiškai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Cheminių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Pranas Drulia „Valstiečių laikraščiui“ teigė, jog mažai tikėtina, kad branduolinė avarija Astrave gyvūnams Lietuvos teritorijoje galėtų sukelti ūmų radiacinį sindromą (spindulinę ligą) ar radiacinius nudegimus, audinių pažeidimus, nes šie sveikatos pakenkimai atsiranda gavus tam tikras dideles slenkstines apšvistos dozes ir esant labai arti (AE aikštelėje ar iki 5 km už aikštelės) įvykusios avarijos vietos.

„Gyvuliams gavus dideles jonizuojančios spinduliuotės dozes, išsivysto bendras negalavimas, sutrinka viso organizmo procesai. Šis susirgimas vadinamas spinduline liga, kuri turi tris formas. Pirmojo laipsnio liga suserga ūkiniai gyvuliai, paveikti 1,5–2 sivertų (Sv) arba 150–200 rentgenų(R). Ši forma praeina gana lengvai. Paveikti 2–4 Sv, atitinkamai 200–400 R, suserga antrojo laipsnio vidutinio sunkumo liga. Didesnės kaip 4 Sv ar 400 R dozės sukelia sunkią ligos formą ir 2–4 parą kai kurie gyvuliai krinta. O kiti gavę tą pačią dozę išgyvena tik 2–3 savaites. Tokius gyvulius tektų utilizuoti“, – aiškino P.Drulia.

Valstybės ir savivaldybių institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju.

Verta žinoti

pareigūnai, atsižvelgdami į susidariusią situaciją, gali rekomenduoti gyventojams ne tik slėptis ar evakuotis, bet ir nesiartinti prie teritorijos,apie kurią informuota, kad dėl įvykusios branduolinės ar radiologinės avarijos yra padidėjusi jonizuojančioji spinduliuotė;

suvaryti netoli esančius ūkinius ir naminius gyvūnus į tvartus, pastatus;

kruopščiai nuprausti lauke buvusius naminius gyvūnus (kates, šunis);

uždaryti šiltnamius, uždengti šulinius;

vartoti tik tokį maistą ir gėrimus, kurie buvo sandariai įpakuoti;

nevartoti vietinių maisto produktų (uogų, vaisių, daržovių, žuvies, žvėrienos, pieno),kurie galėjo būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis;

negerti ir buitinėms reikmėms nevartoti vandens iš atvirųjų telkinių (šulinio);

vartoti kalio jodido tabletes;

naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones.

Daugiau informacijos galima rasti tinklalapiuose www.lt72.lt ir www.vmvt.lt

 

 

Rekomenduojami video