Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Apeliuoja į prekybininkų sąžinę: būkite patriotai

Kol valstybė ruošiasi gelbėti verslą ir gyventojų pajamas, vietos gamintojus klupdo importas, plūstantis ir iš trečiųjų šalių. Paukštininkai šaukia SOS dėl lenkiškos paukštienos, kiaušinių iš Ukrainos, kur vištos auginamos ne pagal ES standartus. „Anksčiau nesiskųsdavome ir paremti neprašėme. Dabar lavina leidžiasi ant mūsų sektoriaus, be valdžios sprendimų gali ištikti katastrofa“, – perspėja paukštininkai.

Atgabeno didelę siuntą

Pigi lenkiška paukštiena – sena mūsų gamintojų rakštis. Pastaraisiais metais paukštininkus erzina ir ukrainietiški kiaušiniai, ant kurių pažymėta, kad vištos auginamos ne pagal ES standartus. Dabar, kai valstybės kovoja su koronavirusu COVID-19, uždaro sienas ir riboja judėjimą, į mūsų rinką plūsta dar daugiau ir vėl atpigusios paukštienos iš Lenkijos, kuri yra didžiausia paukštienos gamintoja ES. Paukštynams Velykas sugadino ir pigūs ukrainietiški kiaušiniai.

Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento Vytauto Tėvelio, kiaušinių sektorius prieš porą savaičių dar laikėsi be rimtesnių problemų. Bet iš Ukrainos atgabenus didelę kiaušinių, kurių vienas kainuoja 8 centus, siuntą, prekybos tinklai, konkuruodami tarpusavyje, ėmė numušinėti lietuviškų kiaušinių kainas. „Jeigu toks žaidimas užsibaigs po Velykų, šis sektorius pravingiuos. Bet jeigu užsitęs ilgiau, tada ir čia neišvengsime problemų“, – perspėjo jis.

V. Tėvelis

Prekybos apimtys sumažėjo

Žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų paukštynas“ direktorė Nijolė Kavaliauskienė patvirtino, kad paukštynams, gaminantiems kiaušinius, tikrai sunku, nes siekiant atitikti europinius standartus teko daug investuoti, o ES įsileidžia kiaušinius iš Ukrainos, kur vištos auginamos pagal kitus standartus.

„Kiaušiniai neužsilaiko, bet prekyba sumažėjusi. Gyvesnė prekyba tik vietinėse parduotuvėse. O į prekybos tinklus privežta pigių ukrainietiškų kiaušinių. Tai didelė problema. Mes su jais niekaip negalime konkuruoti – skirtingai nei mes, vištas jie gali šerti ir gyvūninės kilmės baltyminiais priedais, naudoti antibiotikus. Be to, ten pigesnės žaliavos, darbo jėga“, – aiškino ji.

Daug metų paukštininkystėje dirbanti moteris teigė, kad anksčiau šis sektorius buvo rentabilus, o dabar balansuoja ties išgyvenimo riba. „Pašarai, ypač baltyminiai priedai, brangsta, o kiaušinių kainos nedidėja. L kategorijos (didelių) fasuotų kiaušinių didmeninė kaina – po 6,9 cento už vienetą, M kategorijos (vidutinių) – po 6,3 cento“, – sakė paukštyno, kuriame kasmet surenkama apie 40 mln. kiaušinių, vadovė.

„Ginkūnų paukštynas“ daug investavo į pagerintus narvus, o apie 50 tūkst. dedeklių vištų jau laikomos laisvai. Šių vištų kiaušinai brangesni maždaug centu ir nėra labai paklausūs. „Vienodai šeriame ir pagerintuose narvuose, ir laisvai laikomas vištas. Labai stengiamės dėl kokybės, o žmonėms svarbu kaina“, – pastebėjo N.Kavaliauskienė.

Ties katastrofos riba

Paukštininkystės sektoriaus problemos buvo aptariamos Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. V.Tėvelis pabrėžė, kad paukštienos gamintojai – ties katastrofos riba. „Be valstybės finansinio įsikišimo, šis sektorius gali neišsilaikyti ir pasitraukti nuo arenos, jį atstatyti būtų žymiai brangiau“, – paukštynų, dėl karantino kaupiančių perteklinę produkciją, padėtį apibūdino paukštininkų asociacijos vadovas.

Lietuvos gamintojai į Vakarų Europą kasmet išveža po 45–50 tūkst. t paukštienos. Ji patekdavo ir į restoranus, valgyklas ir kt. Pasak V.Tėvelio, dėl koronaviruso užsidarius sienoms, ėmė kauptis nerealizuota produkcija – maždaug po 1 tūkst. t paukštienos per mėnesį. Reikia apyvartinių lėšų šiai mėsai išlaikyti.

„Negana to, pradeda labiau reikštis Lenkijos, iš kurios kas mėnesį pas mus įvežama po 2,5–3 tūkst. t 20 proc. pigesnės paukštienos, įtaka. Lenkijoje per pastarąsias savaites paukštiena atpigo jau apie 20 proc. Lietuvoje, mano žiniomis, per tą laiką šios produkcijos kainos nukrito apie 12 proc., vien kovą – 8 proc.“, – skaičiavo paukštininkams atstovaujančios organizacijos vadovas.

Jis pridūrė, kad paukštininkų padėtį sunkina dar viena aplinkybė – auga gamybos kaštai. Pašarų komponentai, ypač baltyminiai, pabrango nuo 180 iki 220 eurų už toną.

„Su prekybos tinklais reikėtų dirbti valstybės lygiu, kad jie pagaliau atsisuktų į patriotiškumą. Jeigu jie atsigręžtų į vietos gamintojus, daugelis problemų spręstųsi žymiai lengviau“, – konstatavo V.Tėvelis.

Prašo supirkti perteklių

Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas tvirtino, kad paukštininkai yra priversti prašyti valdžios pagalbos, nors iki tol niekada nesiskųsdavo ir neprašydavo paremti. „Šį kartą nuoširdžiausiai sakau, kad neišvairuosime. Esame ir augintojai, ir perdirbėjai – tai reiškia, kad mes prispausti tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Galėtume nusipirkti pigios žaliavos iš Lenkijos, bet turime skersti ir parduoti savo paukščius“, – teigė jis.

Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai superka Lietuvos ūkininkų auginamus paukščius. Kartu su pačių užaugintais, kasmet turima iki 47 mln. broilerių, kas mėnesį paskerdžiama apie 3,5 mln. vištų. „Paukščius palaikius tvarte penkiomis dienomis ilgiau, jų jau nebegalime skersti – technika neapdoroja tokio dydžio vištų. Gera idėja ir išeitis – supirkti perteklinę paukštieną. Esame pasiruošę parodyti, už kokias kainas vištieną parduodame, pagaminame, superkame iš vietos ūkininkų“, – atverti buhalteriją žadėjo paukštynų vadovas.

Lenkiškos produkcijos lavina

D.Gudačiauskas užsiminė, kad dėl lenkiškos produkcijos paukštienos perteklius vietos rinkoje jaučiamas jau bent dvejus pastaruosius metus. Jis tikino, kad, nepaisant to, kainų augintojams nemažino, nes siekiama strateginio bendradarbiavimo su ūkininkais.

„Juos suprantame, nes ir patys auginame bei esame ūkininkai. Tačiau dabar – tikra lenkų gamintojų invazija. Kai jų broilerio 1 kg gyvo svorio savikaina 68 centai, o mūsų – 82 centai, nieko negalime padaryti. Lenkai praktiškai nesustabdomi, nes jų perteklius 100 kartų didesnis negu mūsų. Ši lavina nužudys mūsų sektorių“, – konstatavo paukštynų vadovas.

Jis prašė, kad valstybė ūkininkams kompensuotų nuostolius, jeigu tektų mažinti paukščių supirkimo kainas. „Taip pat prašome tarpininkauti, kad bankai nestabdytų trumpalaikio finansavimo ir nekeltų palūkanų. O tokių ženklų jau yra, nes sektorius – rizikingas. Jie kels palūkanas arba mažins finansavimą. Reikia pagalbos, kad jie mūsų nesužlugdytų. Dabar labai svarbus greitis“, – pabrėžė D.Gudačiauskas.

Įvežta mažiau nei išvežta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pernai į Lietuvą įvežta beveik 25 tūkst. t paukštienos, iš jos 75 proc. (apie 18,5 tūkst. t) – lenkiška. Per 2020 m. pirmąjį ketvirtį lenkiškos paukštienos dalis padidėjo ir sudaro apie 80 proc. (6,3 tūkst. t) visos iš kitų ES šalių įvežtos paukštienos (7,9 tūkst. t). Iš Ukrainos paukštiena į Lietuvą neimportuojama.

Pasak VMVT atstovų, tikslių duomenų, kiek Lietuvos rinkoje parduodama ukrainietiškų kiaušinių, Statistikos departamentas neturi. Taip yra todėl, kad kiaušiniai į ES patenka daugiausia per Lenkijos pasienio veterinarijos postus, kuriuose įforminamos importo procedūros, ir tokios kiaušinių siuntos gali laisvai cirkuliuoti visoje ES teritorijoje.

Per Lietuvos pasienio veterinarijos postus kiaušinių iš Ukrainos neimportuojama. Į Lietuvos prekybos tinklus ukrainietiški kiaušiniai dažniausiai patenka perpakuoti iš Latvijos arba Lenkijos, todėl mūsų šalies statistikoje jie priskiriami įvežtiniams iš minėtų šalių.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. sausį į Lietuvą buvo įvežta 15,641 mln. vnt. kiaušinių – 14,15 proc. mažiau nei 2019 m. gruodį, tačiau 3,74 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia kiaušinių įvežama iš Latvijos (12,25 mln. vnt.) ir Lenkijos (2,15 mln. vnt.).

Lietuviškų kiaušinių eksportas 2020-ųjų sausį sudarė 34,163 mln. vnt. ir, palyginti su 2019 m. gruodžiu, padidėjo 23,59 proc., o, palyginti su 2019-ųjų sausiu, – 2,1 karto. Pagrindinės šalys, į kurias Lietuvos gamintojai pernai pardavė savo produkcijos, buvo Vokietija (9,635 mln. vnt.), Latvija (8,984 mln. vnt.), Lenkija (6,858 mln. vnt.), Estija (3,230 mln. vnt.) ir Olandija (2,084 mln. vnt.).

Ukrainai taiko išimtį

Kamilė Petškevičiūtė,

VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja-maisto produktų inspektorė

Pagal ES ir Ukrainos, kaip asocijuotos šalies, susitarimą, kiaušinių importui į ES yra suteiktos kvotos, kurių neviršijus kiaušinių importui nėra taikomi muitai. VMVT ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad kiaušiniai Ukrainoje gali būti gaminami paukštynuose, kuriuose neužtikrinami vištų dedeklių gerovės reikalavimai. ES skiria daug dėmesio gyvūnų gerovei užtikrinti, todėl, įgyvendinant ES teisės aktų reikalavimus, visoje ES, taip pat ir Lietuvoje, vištos dedeklės nuo 2012 m. auginamos pagerintuose narvuose. Šie reikalavimai Ukrainos gamintojams nėra privalomi, todėl vadovaudamasi 2008 m. birželio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 589/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl prekybos kiaušiniais standartų, 30 straipsniu, VMVT tiek iš įvežėjų Lietuvoje, tiek iš Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos pareikalavo užtikrinti, kad ukrainietiškų kiaušinių importuotojai pakuotes suženklintų papildoma informacija, kad vištų dedeklių auginimo būdas yra „ne EB standartas“.

Tuo siekiama suteikti informacijos Lietuvos vartotojams, kad kiaušiniai gali būti pagaminti neužtikrinant vištų dedeklių laikymo sąlygų, ir taip paskatinti labiau motyvuotą ir atsakingą produktų pasirinkimą. VMVT yra gavusi keletą vartotojų pranešimų dėl viename iš mūsų šalies prekybos tinklų parduodamų ukrainietiškų kiaušinių, kurių pakuočių ženklinimas klaidino vartotojus dėl vištų dedeklių laikymo būdo. Prekybos tinklui nurodyta pašalinti pažeidimą.

Šiuo metu Europos Komisija nėra priėmusi jokių pakeitimų dėl prekybos kiaušiniais su Ukraina, kad būtų atsižvelgiama ir į vištų dedeklių gerovės vertinimą. Ukrainai skirta kiaušinių importo į ES kvota 2019 metams – 2 400 tonų, o Lietuvos kiaušinių gamintojai eksportuoja apie 10 000 tonų kiaušinių.

Svarbu pabrėžti, kad VMVT vykdo nuolatinę kiaušinių kontrolę Lietuvos prekybos subjektuose. Yra vertinama ne tik ženklinimo informacija, bet ir atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įsitikinti, kad parduodamų kiaušinių sauga ir kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus.

Rekomenduojami video