Derybose dėl koalicijos tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir socialdemokratų sutarties aptarta ir Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų perkėlimo į Kauną idėja. Pasak LVŽS vadovo Ramūno Karbauskio, koalicijos partneriai tokiai reformai neprieštaravo, taigi paskirtieji ministrai žinos, kad vienas iš pirmųjų jiems keliamų uždavinių – perkelti minėtas ministerijas į Kauną.

 Valdančiosios partijos vadovas viešai pareiškė, kad į ministerijų darbuotojų nenorą persikelti į Kauną nebus atsižvelgiama. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė jau dabar galintis pasiūlyti atlaisvintų pastatų ministerijoms įsikurti. Tai jau antras bandymas išjudinti Žemės ūkio ministerijos pamatus. Tokią reformą 2009-aisiais nesėkmingai bandęs atlikti tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pripažino patyręs stiprų tiek ministerijos tarnautojų, tiek su jais susijusio politikų klano pasipriešinimą.

„Valstiečių laikraštis“ už virtualaus apskritojo stalo susodino žemės ūkiui svarbių institucijų bei organizacijų vadovus, kurių nuomones naujoji Vyriausybė, prieš imdamasi reformų, turėtų itin atidžiai įvertinti.

Kaip vertinate ketinimą iš Vilniaus į Kauną perkelti dvi ministerijas?

Antanas Maziliauskas, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius: „Mes tikrai neišrastume dviračio – daugelis išsivysčiusių valstybių kaip tik taip ir elgiasi, nes valdžios koncentracija sostinėje yra atgyvenęs ir neracionalus požiūris.“

E. Makelis

Edvardas Makelis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius: „Dėl  informacinių technologijų pažangos jau dabar nelabai svarbu, o netolimoje ateityje ir visai nebus svarbu, kur ministerija įsikūrusi. Štai Estijoje valdžios decentralizacija jau vyksta. Estai Paskolų garantijų fondą iš sostinės perkėlė į geografiškai patogesnį Viljandį. Reforma pavyko, visi patenkinti. Taip gali būti ir Lietuvoje.“

J. Sviderskis

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius: „Svarių argumentų, pagrindžiančių Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų perkėlimą į Kauną, kol kas nemačiau. Teiginiai, kad tai daroma dėl Kaune įsikūrusių žemės ūkio mokymo įstaigų bei žemdirbių savivaldos, yra nerimti. Tokie veiksmai tikrai nesusiję su regionine plėtra.“

V. Juodsnukis

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas: „Pritariu ir galiu priminti, kad 2009-aisiais tokį pasiūlymą pirmasis pateikė K.Starkevičius, o ši idėja gimė būtent Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungoje. Mes tada atlikome savo narių apklausą ir išsiaiškinome, kad jie pritaria tokiai idėjai. Taip susiklostė, kad būtent Kauno regione ar šalia jo įsikūrusios pagrindinės žemės ūkio mokslo institucijos bei žemdirbių savivaldos organizacijos, todėl ir ministerijoms ši vieta būtų labiau tinkama.“

Danukas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius: „Norima Žemės ūkio ministeriją priartinti prie Kaune esančių žemės ūkio aukštųjų mokyklų? Bet juk tarp jų nėra tiesioginės priklausomybės. Dar daugiau klausimų kyla dėl Aplinkos ministerijos perkėlimo. Pasaulyje yra tokių pavyzdžių, tačiau asmeniškai šį ketinimą vertinu skeptiškai. Turėtų būti pateikti svarūs argumentai, konkretūs skaičiavimai.“

B. Žemaitis

Benjaminas Žemaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas: „Į Kauną perkeldama dvi ministerijas Vyriausybė nušautų du zuikius – tai būtų naudinga ne tik žemdirbiams, Kauno regione įsikūrusioms žemės ūkio mokslo įstaigoms, bet ir miestui. Tokie pat argumentai tinka ir kalbant apie Aplinkos ministerijos perkėlimą. Apskritai ministerijos turėtų būti arčiau vartotojų, ir valstybė turėtų to siekti. Svarbu ir piliečiams, juk didžiajai daliai Lietuvos piliečių dvi ministerijos priartėtų per 100 kilometrų.“

V. Juškienė

Violeta Juškienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto Baisiogaloje direktorė: „Mums gal būtų patogiau, jeigu ministerija įsikurtų Kaune, tačiau ar tokia reforma pasiteisintų, sunku pasakyti. Sakote, valdžia bus arčiau žmonių? Tačiau vargu ar daug ūkininkų savo problemas sprendžia tiesiogiai ministerijoje.“

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas: „Svarbu, kad sumanymas atsipirktų. Tačiau perkelti reikėtų ne vieną, bet abi ministrijas, nes dėl padidėjusio Europos Komisijos dėmesio augalų apsaugos priemonėms naudos gali duoti tik bendra Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų veikla. Jeigu nesusitarsime,  Lietuva ir toliau liks grūdų eksportuotoja, negamins didesnės pridėtinės vertės produktų.“

Minėtų ministerijų darbuotojai kritikuoja sumanymą, kai kurie jų nenorės dirbti Kaune, taigi ar turėsime kuo juos pakeisti?

 J.Talmantas: „Ar ne per daug valdininkus išlepinome? Turėtume padaryti išvadas iš ką tik pasibaigusių prezidento rinkimų JAV. Štai kas nutinka politikams, kurie nutolsta nuo paprastų žmonių problemų ir pradeda gyventi sau. Manau, apsamanojo ir mūsų valdžia Vilniuje. Jau reikėtų apsivalyti ir imtis konkrečių darbų.“

A.Maziliauskas: „Jeigu kai kuriems valdininkams nepatogu dirbti Kaune, tegul pasitraukia. Manau, darbo Vilniuje jie susiras, o kompetentingų ir šiuolaikiškai dirbančių tarnautojų labai greitai užaugintume ir Kaune – ASU pasirengęs pagelbėti.“

B.Žemaitis: „Kaip verslininkas aš svarstau pragmatiškai – sprendimas pirmiausia turi būti naudingas vartotojams, piliečiams, o tarnautojai yra vykdytojai. Kita vertus, gal Vilniaus centras lengviau atsikvėptų, mažiau būtų transporto spūsčių?“

V.Juodsnukis: „Valdininkų pasipriešinimas bus itin stiprus, nes ministrijose susidarė dinastinių biurokratų grandinės. Būtų gera proga jas sutraukyti. Nusprendusiems pasitraukti darbuotojams valstybė sumokėtų išeitines kompensacijas, tačiau tokios išlaidos greitai atsipirktų. Mano manymu, prieš perkeliant minėtas ministerijas reikėtų jas sujungti. Tai labai svarbu žemdirbiams, nes dažniausiai rengiant dokumentus ES paramai gauti tenka klausimus derinti ne tik su Žemės ūkio, bet ir su Aplinkos ministerija. Toks sujungimas labai atitiktų naujos valdžios siekius taupyti lėšas.“

Per kiek laiko būtų įmanoma atlikti tokią reformą?

 A.Maziliauskas: „Tokie sprendimai įgyvendinami ne per vieną dieną. Reikia parengti planą, numatyti visus niuansus. Jeigu šią idėją įgyvendintume per 3–5 metus,  niekam nekiltų didelių problemų. O ministerijai Kaune vietos surastume nesunkiai.“

E.Makelis: „Nereikia klaidingai manyti, kad naujoji Vyriausybė iš karto imsis radikalių pertvarkų. Jeigu tikrai bus pasiryžta ministerijas perkelti, tai, tikiuosi, tokiems darbams bus tinkamai pasirengta. Jeigu būtų dirbama neapgalvojus,  neabejotinai kiltų nesklandumų ir tokiu atveju padėtis tik pablogėtų. Pavyzdžiui, Nikitos Chruščiovo laikais Žemės ūkio ministeriją bandyta suskaidyti į augalininkystės ir gyvulininkystės dalis ir planuota ją perkelti į Dotnuvą bei Baisiogalą. Tačiau ir tada buvo ruošiamasi – Dotnuvoje valdininkams buvo pastatyti namai. Vienas tų įvykių liudininkas man pasakojo, kad NKVD daliniai per dvi paras nutiesė telefono ryšį tarp Dotnuvos ir Jonavos. Dabar padėtis pasikeitė, galime taikyti šiuolaikines technologijas.“

J.Talmantas: „Protingai dirbant būtų įmanoma tai atlikti per metus ar dvejus. Reikia parengti projektą ir laipsniškai perkelti abi ministerijas.“

Kokius įžvelgiate neigiamus ministerijų perkėlimo niuansus?

V.Juškienė: „Ne tik ministerijos vadovai, bet ir žemesnio rango tarnautojai dažnai turi dalyvauti Vyriausybės ar Seimo komitetų posėdžiuose, ką jau kalbėti apie ministerijai pavaldžias institucijas, todėl prieš priimant konkretų sprendimą gal vertėtų pasitarti ir su ministerijų tarnautojais. Plačiau naudoti naujausias informacines technologijas? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kol kas jos dar nepatikimos, paveda kaip tik tada, kai labiausiai reikia.“

J.Sviderskis: „Ministerijų valdymas ir vadyba būtų iš esmės paralyžiuoti. Turėtume nekontroliuojamą, neoperatyvią ir neefektyvią nuo aukščiausių valdžios institucijų atitrūkusią žemės ūkio valdymo sistemą. Žemės ūkio ministras, viceministrai ir departamentų direktoriai ministerijoje būtų labai reti svečiai, nes daug laiko praleistų automagistralėje tarp Kauno ir Vilniaus. Priminsiu, kad Vilniuje įsikūrusios ir kitos žemės ūkio įstaigos: Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir kt., kurių darbas itin glaudžiai susijęs su ministerija, todėl iškiltų komunikavimo problema. Be to, įgyvendintume svarbiausią biurokratų svajonę – galimybę atidėlioti sprendimų priėmimą teisinantis, kad didelę dalį darbo laiko tenka skirti kelionėms.“

D.Arlauskas: „Akivaizdu, kad padidės sąnaudos transportui, pablogės komunikacija, o juk nuolat primenama, kad ministerijos turėtų glaudžiau dirbti su Vyriausybe ir Seimu, taigi tarnautojams tektų daug keliauti. Šių problemų nekiltų, jeigu informacinė visuomenė būtų pasiekusi aukštą lygį. Nebent perkeliant ministerijas būtų keliamas būtent toks tikslas. Tada būtų galima, pavyzdžiui, ir Susisiekimo ministeriją perkelti į Klaipėdą.“

Gal turite alternatyvų naujos valdžios idėjai?

D.Arlauskas: „Pritariu, kad ministerijoms miesto centre ne vieta. Mes siūlome šalia Vilniaus suformuoti visų ar daugumos ministerijų kvartalą. Tai būtų racionalu visais atžvilgiais.“

B.Žemaitis: „Nors minėtoms ministerijoms tinkamiausia vieta Kaunas, tačiau ne mažiau tiktų ir šalies centre esantys Kėdainiai. Manęs neįtikina argumentai, kad perkeliamoms ministerijoms būtų sudėtinga dirbti nutolus nuo centrinės valdžios. Štai jums ir iššūkis siekti daugiau, t.y. taikyti naujausias elektronines technologijas, atsisakyti popierinių dokumentų.“