Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Angliškas išėjimas

Gyvai aptarinėjamas ES ir Didžiosios Britanijos skyrybų sąlygų juodraštis Londone sukėlė tokių stiprių aistrų, kad pasitraukimas anglišku stiliumi – išeiti neatsisveikinus – ir toliau atrodo visai tikėtinas.

Svarsto apie pasitikėjimą

Šį sekmadienį Briuselyje vyksiančiame ES šalių vadovų susitikime planuojama pasirašyti Didžiosios Britanijos susitarimo dėl pasitraukimo iš ES sąlygų projektą. Ir Briuselio, ir Londono atstovai mano itin sunkiose ir atkakliose derybose dėl politinių skyrybų pagaliau radę abi puses tenkinantį kompromisą. Tiesa, dar neaišku, ar jam pritars Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May partija ir šalies parlamentas. Šią savaitę gali būti surengtas balsavimas dėl valdančiosios konservatorių partijos atstovų pasitikėjimo savo lydere. Jei T.May jį pralaimėtų, o parlamentas nepritartų „Brexit“ susitarimo su ES projektui, nuo 2017 m. birželio trunkančios ES ir Didžiosios Britanijos derybos dėl atsiskyrimo gali patekti į aklavietę. Iki kitų metų kovo 29 dienos, kai britai oficialiai turi išstoti iš ES, lieka pernelyg mažai laiko, kad būtų galima rasti naują kompromisą. Be to, Berlynas ir kitos ES šalių sostinės jau perspėjo Londoną, kad tokių paieškų nė nereikia tikėtis. Nesėkmės atveju tai gali reikšti, kad Didžioji Britanija paliks Europos Sąjungą be jokio susitarimo, ir tai būtų pats blogiausias scenarijus abiem pusėms iš visų galimų.

Prieš savaitę ES ir Didžiosios Britanijos derybininkų atstovai pranešė pasiekę techninį susitarimą dėl „Brexit“ sąlygų teksto. Trečiadienį premjerė T.May šio dokumento projektą pristatė savo kabineto nariams. Sprendžiant iš britų spaudos, siūlomas „Brexit“ sąlygų kompromisas posėdyje sukėlė į politinės bombos sprogimą panašų efektą. Po penkias valandas trukusių svarstymų ir ginčų premjerei vis dėlto pavyko užsitikrinti savo vyriausybės narių daugumos pritarimą. Šaltinių teigimu, už susitarimo projektą balsavo 18 iš 29 kabineto narių, 11 buvo prieš. Bet už tai teko sumokėti nemažą kainą. Kitą dieną atsistatydino keturi ministrai ir ministrų pavaduotojai, tarp jų ir už atsiskyrimo nuo ES procesą atsakingas „Brexit“ sekretorius Dominicas Raabas. Protestuojančiųjų pavyzdys paskatino konservatyvių pažiūrų Didžiosios Britanijos parlamento narį Jacobą Reesą Moggą, griežtą poziciją „Brexit“ atžvilgiu užimantį politiką, pranešti, kad jis pareikalausiąs balsavimo Bendruomenių rūmuose dėl pasitikėjimo premjere Th.May. Jei daugiau nei 48 Konservatorių partijos deputatai parlamente parems tokį siūlymą, balsavimas turės būti surengtas.

Didžiosios Britanijos premjerė T.May pasiektą kompromisą su ES vadina vieninteliu įmanomu.

Dar vienas referendumas?

Po to, kai siūlomo „Brexit“ susitarimo projekto pagrindinės nuostatos buvo paskelbtos viešai, dokumentas susilaukė aštrios kritikos ir iš kairiųjų, ir iš dešiniųjų. Opozicinė Leiboristų partija pranešė balsuosianti prieš tokį „Brexit“ susitarimą, o griežtų taisyklių dėl išstojimo sąlygų besilaikantys konservatoriai pasipiktino jų teigimu nedovanotinai didelėmis nuolaidomis Briuseliui, kurios esą pamina Didžiosios Britanijos suverenumą. Pati T.May kaip įmanydama gynė derybininkų pasiektą susitarimą, vadino jį vieninteliu įmanomu, aiškino, kad nuolaidų turi daryti abi pusės, tvirtino, kad pasirinkimas yra labai aiškus: arba paremti patį geriausią kompromisinį variantą, kokį tik buvo galima suderėti, arba išstoti iš ES be jokio susitarimo ar net rizikuoti, kad atsiskyrimas apskritai neįvyks. Šalyje vis stiprėja reikalaujančiųjų pakartotinio referendumo dėl išstojimo iš ES. Apklausos rodo, kad šiuo metu šiek tiek daugiau nei pusė rinkėjų pasisako už narystę ES. Prieš mėnesį Londone vykusioje masinėje demonstracijoje prieš išstojimą iš ES dalyvavo net 700 tūkst. žmonių. Jie reikalavo naujo referendumo dėl „Brexit“. Atrodo, kad visuomenė vis geriau supranta, kokia būtų tikroji atsiskyrimo nuo ES kaina, t. y. jo pasekmės šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. Ir nors T.May tvirtai atmeta pakartotinio referendumo idėją, tačiau išstojimo šalininkus, taip pat ir savo pačios partijoje, nedviprasmiškai perspėja, kad toks referendumas vis dėlto gali įvykti. Jei būtų pareikštas nepasitikėjimas premjere, jei nepavyktų suformuoti naujos Vyriausybės, prireiktų pirmalaikių parlamento rinkimų. O koks būtų naujos valdžios požiūris į dar vieną referendumą dėl „Brexit“, galima tik spėlioti.

Džentelmenų stilius

Kol kas artimiausi žingsniai „civilizuotame“ ES ir Britanijos skyrybų procese aiškūs: jei premjerei T.May pavyks sėkmingai atlaikyti savo pačios partijos narių inicijuojamą balsavimą dėl pasitikėjimo – vis dar nėra aišku, ar jis tikrai bus surengtas, nes abejojama, ar iniciatoriams pavyks surinkti reikiamą balsų skaičių – ji dar šią savaitę turėtų dalyvauti ES šalių vadovų susitikime ir savo parašu patvirtinti pasiektą susitarimą dėl „Brexit“ sąlygų. Po to dėl jo turės balsuoti Didžiosios Britanijos parlamentas. Manoma, kad tai turėtų įvykti gruodžio mėnesio pradžioje. T.May vyriausybės pozicija dėl šio balsavimo kol kas neatrodo stipri. Viena vertus, konservatoriai žemuosiuose parlamento rūmuose neturi daugumos, kita vertus, dalis jų atvirai nepritaria T.May siūlomam „Brexit“ kompromisui. Opozicinės partijos dėl to taip pat nerodo jokio entuziazmo.

Jei konservatorių partijoje kilusios rimtos abejonės dėl T.May lyderystės ir gebėjimo užtikrinti, jų manymu, valstybei palankų išstojimo iš ES susitarimą bus sėkmingai išsklaidytos, jau šį sekmadienį Briuselyje britų premjerė ir ES šalių lyderiai gali pasirašyti siūlomą „Brexit“ sąlygų susitarimo projektą ir paskelbti deklaraciją dėl būsimų Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos santykių. Tokiu atveju Didžiojoje Britanijoje gyvenantys ES piliečiai, tarp jų ir šimtai tūkstančių lietuvių, kurie savo ateitį sieja su šia šalimi, galėtų ramiau atsikvėpti. Pasak Londono atstovų, visi atvykusieji, kurie pagal galiojančią tvarką turi teisę siekti nuolatinio gyventojo (rezidento) statuso ar pretenduoti į Didžiosios Britanijos pilietybę, galės tai padaryti. Kokie imigracijos iš ES suvaržymai įsigaliotų nuo kitų metų kovo 29 d., kai šalis oficialiai pasitrauks iš ES, dar neaišku: pagal pasiekto susitarimo dėl atsiskyrimo sąlygų projektą iki 2020 m. vasaros galiotų pereinamasis „Brexit“ laikotarpis, per kurį toliau būtų tariamasi dėl įvairių vis dar neaiškių atsiskyrimo klausimų. Gali būti, kad iki to laiko išaiškėtų ir galimas darbo jėgos iš ES po 2019 m. kovo 29 d. reguliavimo mechanizmas. Taigi Anglijoje jau įsikūrusiems mūsų tautiečiams, regis, tikrai nevertėtų nerimauti. Tiesa, daug kas priklausys nuo šios savaitės politinių įvykių. Jei T.May išvengs politinių atakų dėl nepasitikėjimo ir savaitgalį Briuselyje pasirašys susitarimą dėl išstojimo iš ES sąlygų, beliks laukti galutinio britų parlamentarų apsisprendimo. Tikimybė, kad anglai patyliukais pakils nuo bendrijos stalo ir netarę nė žodžio išeis iš salės, vis dar reali – kaip ir tai, kad jie gali tą padaryti demonstratyviai garsiai trenkę durimis. Vis dėlto tokios manieros britams nebūdingos, tad tikėkimės, kad skyrybų procesas bus užbaigtas kaip paprastai – džentelmeniškai.

Rekomenduojami video