Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
A. Maciulevičius: „Artėja riba, kai turėsime kovoti už savo išlikimą kaime."

Iššūkį patyrusiems kolegoms meta jauniausias kandidatas į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkus – žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius. Jo idėjos grįstos labiau europietišku požiūriu į žemės ūkį.

Kokie pagrindiniai jūsų galimo vadovavimo ŽŪR akcentai?

Septintus metus dalyvauju Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto veikloje, mes esame pilietinės visuomenės atstovai. Čia ir patyriau, kaip svarbu dirbti konstruktyviai, ieškoti kompromisų. Rinksime ne diktatorių. Suprantu, kaip svarbu, kad ŽŪR išliktų visų žemdirbių organizacijų interesų gynėjai. Tapęs rūmų vadovu skatinčiau konstruktyvų, kompromisų paieškos keliu grįstą dialogą ir tai būtų varančioji jėga tiek organizacijos viduje, tiek bendraujant su valdžia. Ir pabrėžiu, kad rūmai gina ne tik ūkininkų, bet visų kaime gyvenančių šalies piliečių interesus. Todėl siekčiau į ŽŪR susigrąžinti kaimo bendruomenes.

Jūs pats patyrėte emigranto dalią. Daug jaunų žmonių palieka šalį ir didelė dalis emigrantų yra iš kaimo. Kuo čia ŽŪR galėtų prisidėti?

Todėl ir sakau, kad ŽŪR turėtų ginti ne tik labai konkrečius ūkininkų interesus, juk ūkininkams turėtų būti svarbu, kas išliks kaimuose, ar jie turės darbuotojų pasirinkimą. Dabar artėja riba, kai mes turėsime kovoti už savo išlikimą kaime. Dabar daug žmonių stovi kryžkelėje: arba jie dar stengsis išlikti kaime, arba susikraus lagaminus ir išvyks ar į Vilnių, ar į Airiją.

Jeigu kelsite tokius uždavinius, tai turėsite keisti ir ŽŪR valdymo struktūrą?

Tarčiausi su asociacijų atstovais. Gal vicepirmininkai turėtų atstovauti Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai, smulkiesiems ūkininkams, miškininkams. Ir tai turime daryti kuo skubiau, nes jau nuo 2017-ųjų prasidės diskusija dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos krypties. Akivaizdu, kad biudžetas mažės. Taigi mūsų laukia iššūkiai.

Kai kurie ūkininkai mano, kad paramos sumažinimas labiau smogtų Vakarų Europos šalių ūkininkams. Kita vertus, jeigu kiekviena šalis pradėtų atskirai remti savo ūkininkus, tai subyrėtų ir iki šiol mus jungianti ES bendroji žemės ūkio politika. Kas tada sies ES šalis?

Jeigu EK nuspręstų panaikinti paramą žemės ūkiui, tai pasirinktų ir vieningos rinkos likvidavimą. Todėl ir bandysime įrodyti, kad negalima atidaryti durų neribojamai nacionalinei paramai. Pabrėžiu – nacionalinė parama galima, tačiau turi būti ribojama, kitaip ekonomiškai silpniausių ES narių ūkininkai rinkoje negebės konkuruoti su stiprių valstybių ūkininkais. Tačiau, manau, kad radikalių veiksmų nebus imamasi, juk tokiu atveju, pavyzdžiui, atsiratų kliūčių kontroliuoti veiklas, darančias įtaką klimato atšilimui. Netikiu, kad būtų leidžiama viską sugriauti, kas buvo sukurta iki šiol.

Jeigu plėsite ŽŪR vicepirmininkų būrį, aktyviau dalyvausite ES struktūrose, tai reikės ir daugiau lėšų. Kaip keistumėte ŽŪR finansavimą?

Vien rūmų norų bus maža. Turime pripažinti, kad lems ir politinė valia šią tvarką keisti. Kai kuriose ES šalyse tokio pobūdžio organizacijas išlaiko patys žemdirbiai, mokėdami pagal turimą žemės plotą ar gyvulių skaičių. Toks variantas būtų idealiausias. Tačiau ar jis tiktų Lietuvoje? Ar atsipirktų tokio mokesčio surinkimas? Be to, ŽŪR įstatyme numatytos funkcijos ir numatyta už ką ŽŪR gauna valstybės dotacijas. Turėtume pasvarstyti ar ŽŪR paslaugos efektyvios, gal galime patobulinti? Reikėtų aptarti visus variantus. Geriausia turėti diversifikuotą finansavimą.

 

 

Rekomenduojami video