LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Drevernoje Lygiadienio šventėje viena iš šiaudinių skulptūrų simbolizavo moteriškumo jėgą, energiją. Juk moteris – nuo senų senovės namų židinio sergėtoja, maisto gamintoja. Amatininkų gildijos „Lamata“ narė, senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurmi tai demonstravo šventės dalyviams prie ką tik atidaryto edukacinio namelio buvusios mokyklos sode.
Neseniai iškilusiame senovinių patiekalų edukaciniame namelyje Edita Nurmi stalą nukrovė išskirtinio skonio valgiais, kurie, panašu, buvo gaminami IX–XII amžiuje. „Tai vikingų laikotarpio patiekalai“, – patikino ji.
Namelį pastatė pagal senovines tradicijas, be kamino, su krosnimi. Stogas keturšlaitis, suformuotas trikampis – tarsi dūmtraukis, nes per jį išeina dūmai. „Norėjome, kad Drevernoje būtų senovinių patiekalų edukacinis namas, kad vaikai žinotų, jog anuomet name kamino nebuvo“, – sakė projekto sumanytoja.
Pasak E. Nurmi, dūminių namų su krosnimis Lietuvoje mažai kur rasi. Viena yra Kernavės muziejuje, bet žymiai mažesnė. „Mūsų dūminė krosnis didesnė, kad atvykę mokiniai galėtų savo rankomis išsikepti duonos paplotėlį ir parsivežti namo“, – kalbėjo senovinių valgių rekonstruktorė.
Drevernoje Lygiadienio renginyje ji ant laužo kepė dilgėlių duoną – paplotėlius. „Tuo laikotarpiu duonai, miltams reikėjo daug darbo, o dilgėlės be žmogaus pastangų žaliavo patvoryje – prisiskynei ir padaugini tešlos: po lygiai miltų ir dilgėlių. Taip žymiai daugiau žmonių pamaitini“, – dėstė Edita.
Lygiadienio šventės dalyviai ant dilgėlių duonos tepė kanapinį sviestą, ragavo sviestą su meškiniu česnaku. Edita pristatė ir dūminėje krosnyje keptą avižinę bei ruginę duoną. Tarp senovinių valgių taip pat buvo varškės patramokas, paštetas, ant irklo rūkyta žuvis ir kiti reto skonio maisto gaminiai.
KANAPINIS SVIESTAS
Pasak E. Nurmi, dažnai renginių dalyviai teiraujasi, kaip pagaminti kanapinį sviestą. „Vikingų laikotarpiu sviestas buvo labai brangus – retai melždavo karvę. Tad sviestą galima padauginti pridėjus kanapių sėklų. Jas reikia kepti sausoje keptuvėje pridėjus daug druskos. Tačiau kepti tik 1–2 minutes, kad neapkarstų. Kad nebūtų per sūrios kanapių sėklos, reikia keptuvės dugną pastuksenti, kad druska liktų apačioje, po sėklomis. Ataušinus jas sumaišyti su kambario temperatūros sviestu. „Tai skanu ir maistinga: renginių dalyviai sako, kad net mėsos nereikia. Skoniui sustiprinti galima įdėti česnako, bet jo vikingų laikotarpiu nebuvo, todėl aš negaliu naudoti“, – atskleidė pašnekovė.
Vietoj česnako – meškinis česnakas, kurio prisirenka pavasarį ir užsišaldo. Šį prieskonį daugelio valgių gamyboje naudoja: sviestas su meškiniu česnaku ir krapais. Ant irklo rūkyta lašiša irgi pagardinta meškiniu česnaku, taip pat spanguolėmis vietoj citrinos.
Virginija LAPIENĖ
