Biržuose gyvenanti 44 metų Dalia Skiauterytė, kaip ir daugelis šiandien, sako bijanti vadinamojo „koronės“ viruso. Tad atšaukusi daugelį savo asmeninių planų. Tarkim, nuvažiuoti su drauge į Italiją ir aplankyti meno muziejus. Tačiau moteris vis dar intensyviai planuoja savo tapybos ir grafikos darbų parodą.
Ji bus iš trijų dalių, vadinsis „Raudona. Geltona. Mėlyna“. Biržietė rengiasi eksponuoti per 60 darbų. Vienoje dalyje bus kalbama apie „Mano mylimiausią šeimą“, kitoje bus „Gražiausių Biržų žmonių“ portretai, o dar vienoje – „Variacijos natiurmortų, peizažų ir portretų tema“. Beje, parodoje bus demonstruojami ir du jos tapyti aktai.
„Biržuose erdvės kūrybai yra. Kitas dalykas, kaip ją realizuoti. Kūryba yra visokeriopa dovana. Ji padeda ir tau, ir kitiems. Ne veltui yra taikoma spalvų terapija“, - kalba kurianti moteris.
Detales dėlioja į visumą
„Piešdama portretus aš naudoju indukcinį metodą. Kuriu vaizdą nuo detalių iki visumos. Detales kūrybingai dėlioju ir sujungiu visumą.
Tuomet gaunasi galutinis produktas, o tiksliau, savitai atspindėta tikrovė“, - sako Dalia Skiauterytė.
Didelis vaidmuo jos darbuose tenka spalvai, potėpiui, faktūrai.
„Spalva atspindi mano nuotaikas, potėpis yra dinamiškas ir nenuspėjamas, o faktūra tarsi maestozinės tapybos. Daugybę savo darbų sukuriu klausydama muzikos. Tiek klasikinės, tiek pop ir roko. Mano darbuose spalvos kalba ne tik pačios už save, bet ir skamba lyg muzikos akordai.
Parodą skirsiu visiems geros valios žmonėms, kuriems smalsu pažinti gyvenimą bei mylėti ir priimti jį tokį, koks yra iš tiesų. Čia laužomos tradicijos ir kūryba liejasi laisvai“, - kalba kūrėja.
Dalia mėgsta derinti ryškias, intensyvias spalvas su švelniomis, pastelinėmis.
„Dėstytojas man sakydavo – spalvos turi skambėti kaip muzika“, - sako biržietė.
Jai patinka egiptietiško tipo spalvos – kobaltas, elektrinė, ochra, auksinė, plytinė (molio), juoda ir balta.
Sekasi piešti žmonių portretus
Moteris neslepia, kad jai labai patinka ir sekasi piešti žmonių portretus. Jos bičiulė Danutė Nindriūnaitė siūlė vasarą netgi sėsti prie Biržų pilies, kur atvyksta daug turistų, ir piešiant žmonių portretus uždarbiauti. Ši idėja jai labai patiko. Tad dabar sukūrė žymių žmonių portretų, kad galėtų kaip pavyzdį parodyti būsimiems klientams. Tarkim, Jazzu žaidžia su grandinėle. Arba pavaizduotas Andrius Mamantovas. Ar jos bičiulis, iš Biržų kilęs Tomas Dūda. Ji sukūrė Biržuose žinomų žmonių - dailininko V. Jažausko, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo E. Januševičiaus, lektoriaus V. Ickio, kitų portretus.
Šiuo metu moteris irgi vieną kitą darbą parduoda. Taip ji prisiduria prie neįgaliojo pensijos.
„Jei gali nekurti, nekurk. Bet jei negali nekurti, kurk“, - įsitikinusi Dalia.
Kurdama ji pirmiausia sako sukurianti kontūrą, po to numato erdvę, faktūrą ir darbe sudėlioja akcentus.
Moteris sako esanti dėkinga pirmajai savo dailės mokytojai Linai Čenienei iš Varėnos bei gausiam buvusios Kauno aukštesniosios meno mokyklos kolektyvui.
„Būtent jie atrado mane ir išugdė kūrybinga asmenybe“, - sako Dalia.
Piešė visuomet
Dalia yra kilusi iš gražaus Eišiškių miestelio Šalčininkų rajone. Jos tėvelis - žinomas laisvės kovų dalyvis Bronius Skiauterė. Jis į Šalčininkų kraštą pabėgo nuo tremties. Prieš tai su šeima gyveno Raščiūnų kaime (dabar jis priklauso Rokiškio rajonui).
Tėvelio brolis Povilas pokario laikotarpiu buvo partizanas, jis žuvo netoli Papilio.
B. Skiauterė gyvendamas Šalčininkų rajone sukūrė šeimą, joje gimė keturi vaikai. Kolūkyje dirbo agronomu, vėliau tapo kolūkio pirmininku.
Dalia 1993 metais baigė šio miestelio mokyklą. Vėliau mokėsi Kauno aukštesniojoje menų mokykloje.
Nuo sunkios ligos Dalios motina mirė 1984 metais. Tėvas išėjo į pensiją, pardavė namą ir 1994 metais persikėlė gyventi į Biržų rajoną, Likėnus. Sako, vis arčiau tėviškės...
Į Biržų kraštą Dalia pas tėvelį atvyko 1998 metais. Septynerius metus ji dirbo Papilio tuometinėje vidurinėje mokykloje dailės mokytoja. Sako, žinių vaikus mokyti pakako, tik su drausme pamokose buvo sudėtingiau. Mokyklą paliko dėl sveikatos problemų.
Dalia kiekvieną vasarą nuvažiuoja į Raščiūnus, pavaikšto po sodybvietę, kurioje auga 1997 metais tėvelio pasodinti medžiai. Apžiūri ir buvusį šulinį, kuriame partizanai pokario metais buvo išsikasę žeminę...
Šios kelionės įgijo ypatingą prasmę po tėvelio mirties.
Galvoje kirba daugybė idėjų
Dalia sako piešusi ir besimokydama mokykloje, ir dirbdama „Siūlo“ fabrike, virėjo padėjėja, floriste, parduotuvėje. Tikina, be šio hobi negalinti – galvoje nuolat verda įvairiausios idėjos.
Mylimiausias jos visų laikų dailininkas – Rafaelis. Anot Dalios, jis geriausiai atspindi Renesanso idėjas.
„Sieloje esu impresionistė. Fiksuoju įspūdžius“, - sako moteris. Ji nesistengia piešti išraiškingų veido bruožų žmogaus, nes tokį pavaizduoti paveiksle nesudėtinga.
Dalios grafikos darbams būdingas lengvumas, tikslumas, greitis. Jos įsitikinimu, svarbu nuo piešinio laiku patraukti ranką, jo neperkrauti. Taip pat jai labai patinka tapybą derinti su grafika.
Dalia juokauja, kad visą gyvenimą ji priklauso mažumoms. Vaikų lopšelyje - darželyje buvo viena iš dviejų jį lankančių lietuvaičių. O Biržuose priklauso ne tokiai gausiai evangelikų reformatų bendruomenei.
Šiuo metu pas evangelikų reformatų lektorių Vaidotą Ickį lanko Biblijos studijas. Šie motyvai atsispindi ir jos kūryboje. Moteris sako, kad kai žmogui nebėra kur eiti, jis anksčiau ar vėliau atsigręžia į bažnyčią.
Ką Dalia labiausiai vertina žmonėse? Nuoširdumą ir draugiškumą. Tai nieko nekainuoja, o su tokiu jausmu galima prisibelsti į kiekvieną.
Saulė Vaitaitė