Seniai pastebėta, kad į porą dažnai sueina dviejų skirtingos brandos sielų žmonės. Kai vienas poroje yra brandžios, o kitas – vaikiškos sielos, šių žmonių vertybės iš esmės skiriasi.

Ilgas tobulinimosi kelias

Vaikiškos sielos užduotys – išgyventi, užauginti vaikus, siekti karjeros, sulaukti šlovės ir pripažinimo. Vaikiška siela įtaresnė, inertiškesnė – visiška priešingybė brandžiai sielai, kuriai būdingas subtilumas, jautrumas, grožio suvokimas, noras padėti žmonėms. Susitikusios poroje tokios sielos sunkiai supranta viena kitą, todėl neretai jų bendravimas virsta nesusipratimu.

Brandžiai sielai sunkiai suprantami vaikiškos sielos tikslai veržtis į priekį, kovoti, lipti per kitų galvas, bet kokia kaina pasiekti tikslą, nes ji veikia priešingai – išmintingai, ramiai ir kantriai. Tokia sąjunga gali byloti apie tai, kad praėjusiame gyvenime šios sielos galbūt buvo skirtingų frontų kariai ir šiame gyvenime susitikę kaip vyras ir žmona turi harmonizuoti savo santykį. Tokiu atveju jiems labai tinka užsiimti dvasinėmis praktikomis.

Dvasinis kelias – tai ilgas savo ydų tobulinimo kelias. Patiems patobulėjus ir sustiprėjus seka pagalba kitiems. Jei vaikiškai sielai kurį laiką tai nėra įdomu, anksčiau ar vėliau iš aukščiau jai atsiunčiami tam tikri ženklai, išbandymai, pavyzdžiui, ligos, nelaimės, kas padeda susimąstyti apie gilesnius dalykus, vertybes, gyvenimo prasmę. Žinoma, daugelį žmonių ėjimas dvasinio tobulėjimo keliu baugina. Tačiau dvasiškai tobulėti reiškia ydas versti dorybėmis.

Vaikiška siela

Žmogus, turintis vaikišką sielą, mokosi gyventi bendruomenėje, prisitaikyti prie aplinkinių. Toks žmogus mažai pažįsta pasaulį ir aplinką, tačiau jam svarbu suvokti savo vietą gyvenime.

Vaikiškos sielos dorybės: mokėjimas prisitaikyti, nuolankumas, padorumas, kuklumas, tradicijos, giminė, šeima, tyrumas, atsargumas, pagarba. Vaikiškos sielos žmonės bijo pasmerkimo, stengiasi „būti kaip visi“, konservatyvūs, todėl yra linkę smerkti maištininkus. Dievo jie nesuvokia, jis atrodo rūstus.

Vaikiškos sielos ydos: išlaidumas, tingumas, bailumas, prisitaikėliškumas, naivumas, patiklumas, pataikavimas, dogmatizmas, dramatizmas. Vaikiškos sielos žmogus save suvokia kaip pasekmę, ne kaip kūrėją. Tokios sielos brandos žmogus meilę labiau suvokia ir išreiškia per fizinį potraukį. Vaikiškos sielos žmonės renkasi primityvius darbus, siekia išgyventi bet kokioje aplinkoje.

Brandi siela

Žmogus, turintis brandžią sielą, yra mylintis, gailestingas, jautrus, pasiaukojantis.

Brandžios sielos dorybės: meilė, atjauta, gebėjimas atleisti, kūrybiškumas, jautrumas, paslaugumas, subtilumas, intuicija, gebėjimas bendradarbiauti, gailestingumas, dėkingumas, ištikimybė, gerumas.

Brandžios sielos žmogus jaučia aplinkinių emocijas, todėl siekia padėti pasauliui, bendros naudos, ne tik imti, bet ir duoti. Tokios sielos žmogus išsikelia klausimą: „Kodėl žmonės kenčia?“ Jis jaučia, išgyvena pasaulį kaip vieningą, suvokia karmos dėsnį, plečia savo sąmonę. Brandžios sielos profesijų atstovai – menininkai, mokytojai, medikai, teisėjai, socialiniai darbuotojai, dvasininkai.

Brandžios sielos žmogui reiktų vengti meilės, meno, talento sudievinimo, susitapatinimo su meilės objektu, sentimentalumo, aklo prisirišimo, pavydo, aukos pozicijos, subjektyvumo. Brandžios sielos žmogui svarbūs santykiai, jis suvokia, kad siela yra amžina.

Kai brandi siela kreipiasi į Viešpatį ir gauna įkvėpimą, vedimą, ji priartėja prie idėjų, dėsnių suvokimo būtinybės. Taip artėjama prie filosofijos, įvertinama suvokimo svarba ir brandumas. Tokie žmonės studijuoja humanitarinius, tiksliuosius mokslus. Dieviška, jei žmogaus kelias atitinka sielos brandą, nes tik taip jis evoliucionuoja.

Parengė Virginija Barštytė