Tikriausiai kiekvienas yra buvęs tokioje situacijoje, kai jį apėmė netikėta aistra ar meilė iš pirmo žvilgsnio. Tokia patirtis bet kurio žmogaus gyvenime suteikia džiaugsmingą nuotaiką.

Stipriausias fizinis ir dvasinis potraukis pirmaisiais bendravimo mėnesiais sukuria jausmą, kad taip bus visada – visą gyvenimą. Tačiau štai kas nutinka: praeina kažkiek laiko ir jūs pastebite, kad jūsų jausmai pradeda mažėti. Jei vakar nenuleidote akių nuo savo garbinimo objekto, tai šiandien jūsų gyvenime atsiranda kiti pomėgiai ir niekas nepadeda atgaivinti buvusios aistros. Taigi, kiek laiko trunka meilė?

Mokslininkai gana seniai nustatė, kad tokia įvykių grandinė nėra atsitiktinė. Esmė ta, kad meilė ar nemeilė yra susijusi su tam tikrų hormonų buvimu / nebuvimu mūsų kraujyje. Neurotrofinai (baltymų rūšis) žmogaus organizme saugomi apie dvejus metus, po to hormonų lygis pradeda lėtai ir nuolat mažėti. Anksčiau buvo manoma, kad neurotrofinų „gyvenimas“ dar trumpesnis – vieneri metai.

Tai ką dabar daryti? Faktas yra tas, kad laikui bėgant neurotrofinus pakeičia kita medžiaga – oksitocinas. Būtent jis suteikia žmonėms galimybę atsikratyti nusivylimo jausmo, susijusio su „nuobodžiais“ santykiais, ir atgaivinti meilę (nors ir ne tokią aistringą, bet stiprią ir ilgą).

Įdomus faktas yra tai, kad atitinkamus tyrimus atlikę Italijos mokslininkai visiškai neneigia tikros meilės egzistavimo. Jie mano, kad hormonai nebūtinai yra vienintelis dalykas, valdantis žmogaus jausmus. Be to, pasirodo, kad šis jausmas gali valdyti hormonus. Kitaip tariant, jei esate tikri, kad jūsų gyvenime yra vietos tikrajai meilei, tada hormonai tikrai klausys jūsų širdies.