Gižų kaime (Vilkaviškio r.) gyvenanti Monika Peganova – sparčiai visoje šalyje populiarėjanti jauna dizainerė. Nuostabiausia, kad jaunoji dizainerė, kurios drabužius perka ir ne viena Lietuvos pramogų pasaulio atstovė, nė neketina kraustytis į jokį didmiestį. „Kaimiška aplinka mano veiklą pasuko tinkama linkme“, – sako M.Peganova, kurią kurti įkvepia gamta, ir griauna mitą, jog kaime gyvenantis jaunas žmogus yra pasmerktas.

Viliojo nuo mažens

M.Peganova jau nuo mokyklos laikų mėgo dėvėti unikalius rūbus ir būti stilinga, todėl pamažu savarankiškai pradėjo mokytis mezgimo bei nėrimo amatų. Ji praleido nemažai naktų, stengdamasi įsigilinti į naujų raštų ir įvairių technikų paslaptis.

„Tais stebuklingais vakarais gimdavo nuostabūs kūriniai: plaukų aksesuarai, papuošalai, maudymosi kostiumėliai, kepuraitės“, – vardijo jauna dizainerė.

Pamažu tobulėdama, M.Peganova ryžosi kurti sudėtingesnės struktūros rūbus. Maždaug prieš aštuonerius metus ji vąšeliu nunėrė pirmąją suknelę. Tai buvo tvarus, stilingas, išskirtinio dizaino kūrinys. Sulaukusi daug pagyrų Monika nusprendė nesustoti ir kurti toliau. Ji vis dažniau pagalvodavo, kad pomėgis gali tapti pagrindine jos veikla. Tuomet dar tik būsima dizainerė nestovėjo vietoje – nuolat mokėsi įdomiausių raštų, stengėsi perprasti technikų vingrybes, nes visa širdimi jautė, jog tai yra jos lemtis ir pašaukimas. Galiausiai dėka didelio ryžto, užsispyrimo, tikėjimo, kruopštumo ir meilės mezgimui bei nėrimui, Monika įgyvendino savo svajonę – 2017 m. įkūrė prekinį ženklą „Monala“.

Iki to laiko mergina turėjo gerą valdišką darbą, tačiau jame nesijautė labai gerai. Ji ėmė tikėti savimi ir vis dažniau svarstyti apie galimybę visiškai atsiduoti rūbų kūrimui. Dar dirbdama, grįžusi namo ji sėsdavo prie rūbų nėrimo, tačiau to laiko akivaizdžiai buvo per mažai. O ir darbe būsimai dizainerei norėjosi pokyčių bei sprendimų laisvės. Galiausiai ji pasiryžo tam, kam ryžtųsi tikrai ne kiekvienas – metė darbą. Monika niekada nesigailėjo dėl šio savo poelgio. Tai padariusi ji pamažu ėmė įgyvendinti savo svajones.

„Pasinaudojusi Lietuvos užimtumo tarnybos teikiama subsidija susikūriau darbo vietą. Iš pradžių rūbus gaminau viena, tačiau augant jų paklausai teko į pagalbą pasitelkti ir kitų žmonių. Dabar turiu puikių ir talentingų moterų komandą, su kuriomis galiu realizuoti visus savo sumanymus. Neseniai atidarėme internetinę parduotuvę, kurioje prekiaujame savo gaminiais. Savo prekės ženklą populiariname ir socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“. Taip pat dirbame pagal individualius užsakymus – stengiamės prisitaikyti prie visų poreikių“, – sakė M.Peganova.

Ji pasakojo, kad visos jos įmonėje dirbančios moterys yra patyrusios mezgėjos ir puikiai išmano savo darbą. Monika teigė, kad jos įkurtai įmonei labai svarbu išlaikyti senąsias tradicijas ir atgaivinti šį Lietuvoje primirštą amatą. Pasak dizainerės, visoms įmonės darbuotojoms yra sudaromos geriausios sąlygos dirbti ten, kur ir kada nori bei gali: namuose, šeimos apsuptyje, darbo kabinete ar bet kurioje kitoje sau priimtinoje vietoje.

Kaimas įkvepia

Galbūt daug kam gali pasirodyti, kad jaunai dizainerei ne vieta gyventi kaime, daug labiau jai tiktų miesto aplinka, tačiau pati Monika taip negalvoja. Ji bando sugriauti mitą, kad kaime gyvenantis jaunas žmogus yra pasmerktas. Nuo mažens gamtos apsuptyje gyvenanti jauna moteris teigia, kad svarbiausia ne vieta, kurioje leidi dienas, o tai, ką darai ir kiek pastangų įdedi.

„Būtent nuo įdedamų pastangų priklauso rezultatai, kuriuos pamato ir įvertina kiti. Šiandien dėka naujausių technologijų mes apie save kitiems galime siųsti daugybę žinučių. Tai ir stengiuosi daryti. Noriu savo vardą užsitarnauti darbais, kuriuos mato ne tik aplinkiniai, bet ir nepažįstami“, – teigė M.Peganova.

Jos teigimu, gyventi kaime – didelis privalumas, nes tai leidžia labiau susikoncentruoti ir skirti daugiau laiko mylimai veiklai.

„Čia nereikia stovėti spūstyse, o ir kaimo gamta turi daug privalumų – įkvepia kūrybai. Kaimiška aplinka mano veiklą pasuko tinkama linkme. Būtent dėl to kuriu gamtą tausojančius gaminius. Atstovauju tvariai madai, kurios vienas iš prioritetų – gamtos puoselėjimas. Dirbu tik su natūraliais siūlais, o mano rūbai ypač tausoja aplinką. Juos gaminant būna labai mažai atliekų, nes nėra išmetamų audinių“, – sakė jaunoji dizainerė.

Daugybę idėjų turinti mergina stengiasi jas išsaugoti, nupiešdama popieriaus lapuose. Tik po daugybės koregavimų prasideda pats procesas: perkami siūlai, audiniai, vyksta konstravimas, nėrimas ir siuvimas. Dažnai galutinis rezultatas visiškai skiriasi nuo pradinės idėjos.

Jos galvoje sukasi daug planų ir idėjų ateičiai, tačiau apie tai ji vengia kalbėti garsiai. Dizainerė niekuomet nesididžiuoja tuo, ką yra padariusi, tačiau visuomet koncentruoja dėmesį į būsimus savo darbus.

„Manau, kad svarbiausia į savo kūrinius įdėti dalį širdies, daug meilės ir kruopštumo. Jei tikėsi tuo, ką darai ir nuoširdžiai dirbsi, sėkmė tikrai aplankys“, – neabejojo pašnekovė.

Visiems metų laikams

Per keletą metų „Monala“ prekinis ženklas tapo žinomas visoje Lietuvoje. Tarp M.Peganovos klienčių – nemažai Lietuvos pramogų pasaulio atstovių.

„Monalos“ klientės – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenančios lietuvaitės, vertinančios kokybę, išskirtinumą, natūralumą bei komfortą.

„Kai kurioms iš jų rūbus tenka gaminti ištisus metus. Tai labai džiugina ir skatina tobulėti“, – teigė pašnekovė.

Nors pagrindiniai klientai – moterys, jaunoji dizainerė rūbus kuria visiems šeimos nariams. Apskritai, šeima jai yra didžiausia įmanoma vertybė.

Ji tikino, kad jos gaminiai skirti norintiems dėvėti tvarios mados rūbus, pagamintus iš natūralių siūlų ir jaustis patogiai kiekviename žingsnyje. Kitaip tariant, Gižuose gyvenančios jaunos dizainerės kurti rankų darbo rūbai yra ne tik ilgaamžiai, šiuolaikiški bei patogūs, bet ir kiekvienam juos dėvinčiam asmeniui suteikia laisvės bei pasitikėjimo savimi.

„Šiomis greito vartojimo dienomis ypač svarbu, kad rūbas būtų bazinio garderobo dalis ir jo nereikėtų keisti kas sezoną – būtent tokie yra mūsų gaminiai. Platus jų asortimentas suformuotas atsižvelgiant į visus metų laikus“, – teigė dizainerė.

Rūbus ji kuria iš daugybės raštų, kurių ilgai ieško, atrinkinėja, lygina, o nepatikusius iškart išardo ir ieško tinkamesnių. Monika nekuria drabužių pagal internete ar rankdarbių knygelėse pateiktas schemas.

„Darau tai, kas, mano manymu, yra stilinga ir gražu. Kurdama rūbus neskaičiuoju darbo valandų – tada nusiraminu, užmirštu viską aplinkui. Man tai – savotiška meditacija“, – prisipažino pašnekovė.