Į atokų kaimą Pasvalio rajone iš užsienio grįžusi jauna moteris pragyvenimui užsidirba neiškeldama kojos iš namų. Moteris vąšeliu neria įvairiaspalvius žaislus. Pasvalietė prisipažįsta, kad nė nesapnavusi apie tokią sėkmę. Jos nerti žaislai keliauja ne tik po įvairius Lietuvos miestus, bet ir užsienio šalis. Užsakymai jau plaukia Velykoms.

Mikliai vąšeliu besidarbuojančios Tomos rankose gimsta detalė naujam žaislui. Taip jaukiai ant sofos įsitaisiusi jauna moteris sako galinti prasėdėti ištisas valandas: „Kaimas, ir pečių reikia užsikurt, ir vyrui valgyti padaryti, ir katinu pasirūpint. Bet šiaip tai, aš kai sėdžiu be vąšelio rankose, tai man atrodo, kad švaistau laiką ir nieko neveikiu.“

 Atokiame Pasvalio rajono kaime gyvenanti Toma vąšeliu neria įvairiausius žaislus. Visų šių žaislų jau laukia naujieji šeimininkai. Moters nerti žaislai iškeliauja ne tik į įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, bet ir svečias šalis: „Avytė keliaus į užsienį, išvažiuos pas mažą mergaitę vienerių metukų proga.“ Vąšelį į rankas Toma paėmė prieš kelerius metus grįžusi iš užsienio. Tuomet moteris norėjo nudžiuginti artimuosius rankų darbo dovanomis. O pirmasis žaislas buvo nedidukas kiškis.

„Pabaigiau, didžiavausi, nešiausi, sakiau, va, kiškį padariau. Nu, dabar pagalvojau, tai kažin, ar ten kiškis buvo“, – sako žaislų kūrėja Toma Martinaitienė. O dabar moters rankose gimsta ne tik minkštutėliai žaislai, bet ir pagalvėlės, kilimai. „Aš tiesiog atradau save žaisluose, spalvotuose siūluose, schemose. Čia mano dieta, aš galiu nevalgyt, kai gaunu naują schemą, sėdžiu, užmirštu viską. Tada tik dingt į laikrodį, oi, jau gal užtenka“, – pasakoja Toma. Toma sako, kad mėgstama veikla tapo ir pragyvenimo šaltiniu.

„Iš to milijono aš nesusikrausiu, bet mano širdis džiaugiasi, vaikų akys šypsosi, o man daugiau nieko nereikia. Aš net darbu to nevadinu, manęs paklausia ką tu darai, aš sakau žaidžiu“, – tikina žaislų kūrėja. Moteris kukliai prisipažįsta niekada nė nesvajojusi, kad jos rankų darbo žaislai bus tokie mėgstami mažųjų.

„Dabar užsakymų turiu daug, jau žmonės sužinoję, kad nebeimu Kalėdom, sako, tai gal Velykom tada mane užrašysit. Tai nėra fabriko gamyba, jūs matot, mano tik dvi rankos, kur vąšelį laiko, ir aš negaliu jų padaryti šimto, aš jau žmonėms sakau ne jau nuo spalio pradžios“, – sako Toma. Žaisliukų kūrėja sako, kad, tarkim, didįjį kiškį nunerti, jį prikimšti ir susiūti prireikia dienos. Mažesnių per dieną gali nunerti ir kelis.