Aktyvi Gargždų kultūros centro folkloro ansamblio „Cyrulelis“ narė Regina Mockutė laisvalaikiu mėgsta keliauti. Liepos mėnesį jubiliejinį gimtadienį šventusi Regina savo laisvalaikio programoje planavo ir išvykas po Lietuvą. Neseniai su grupe buvusių tremtinių ji lankėsi Anykščiuose. Ten ją sužavėjo tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos kūrinių ekspozicija.

Darbuose – istorinė tematika

„Anykščių Lajų takas, Laimės žiburys, Puntukas ir kiti įdomūs objektai jau yra pagarsėję Lietuvoje. Tačiau šįkart teko proga pamatyti tikrai unikalią akmens tapybos parodą. Nebuvau anksčiau nieko panašaus regėjusi“, – „Bangai“ pasakojo Regina.
Galbūt lankydamiesi Anykščiuose nepastebėjote, kad A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje yra įrengta nuolat veikianti inžinieriaus energetiko, kariškio, tautodailininko Stanislovo Petraškos (1935–2009) akmens tapybos kūrinių ekspozicija.
Nuo 1970–1975 m. iki gyvenimo pabaigos S. Petraška kūrė originalios technologijos paveikslus, klijuodamas ant pagrindo grūstas įvairiaspalvių akmenų dulkes. Jis sukūrė kelis šimtus tokių akmens tapybos darbų, kurie pasklido po visą pasaulį: jų yra privačiuose rinkiniuose JAV, Kanadoje, Australijoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Moldovoje.

Nuo 1980 m. S. Petraška dalyvavo daugiau kaip 65 tautodailės parodose. Daug kartų jose pelnė laureato vardą. Tautodailininkas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Už akmens tapybos kūrinius jis pelnė Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premiją.
S. Petraškos paveikslų tematika – gimtųjų Anykščių ir jų apylinkių vaizdai, peizažai, istorinės Lietuvos vietovės ir istoriniai asmenys.

Unikali kūrybos technologija

Stanislovo atrasta savita technika specialistų buvo įvardinta akmens tapyba. Tai unikalus, Lietuvoje (o gal ir Europoje?) analogų neturintis reiškinys. Tapybai skirtos medžiagos – akmens miltų paruošimas, pasitelkus tik metalinę grūstuvę ir kantrybę, primena senosios tapybos laikus, kai dailininkai patys gamino reikiamus dažus. Ši akmens tapybos technologijos savybė, kaip ir pati akmens miltų tapyba, reikalauja labai daug neįtikėtino kruopštumo bei susikaupimo ir šiandien taip brangiai įkainojamo laiko. Tad S. Petraškos darbai, turintys ir Rytų mandalos bruožų, negali nekelti susižavėjimo.

Kaip S. Petraškai kilo mintis tapybos instrumentu pasirinkti akmenį? Su autoriumi nemažai bendravusi muziejininkė Skaid­rė Račkaitytė prisimena, kad impulsą išbandyti davė gintaro mozaikų paveikslėliai. Kažkas jam padovanojo gintaro paveikslėlį. Stanislovas pagalvojo, kad ir jis taip gali. Pabandė. Negražu, kažko trūksta, liko per dideli tarpai, kažkaip juos reikia užpildyt. Ir prisiminė akmenis, tiksliau, jų miltus, kuriais kadaise taisė akmeninių laiptų plyšius. Štai taip vedamas aukštaičiams būdingo pasididžiavimo ir noro išbandyti save bei anykštėniško kūrybingumo buvęs Lietuvos karininkas atrado iki tol nematytos tapybos kalbą.

Vilija BUTKUVIENĖ