Tiesiog sumerkti gėles – jokia kūryba. Kas puošia erdves, žino, kiek sumanumo, kūrybos reikia įdėti, kad visa derėtų, kad žmonių širdys džiugesiu suplazdėtų. „Ką galvoju puošdama bažnyčios altorių? Pirmiausia atėjusi pasimeldžiu ir paprašau Aukščiausiojo pagalbos. Dieve, tu puošk, o aš tau padėsiu, sakau“, – kalba Aldona Jankauskienė, jau 27-uosius metus puošianti Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčią. Kokios erdvės šiuo metu jose išryškinamos, kokie simboliai naudojami?

Altorius ir kryžiai jau uždengti

Šventų Angelų Sargų bažnyčioje lankėmės ketvirtadienį po rytinių Mišių. Gavėnios liturgijos laikas, tad visi septyni bažnyčios kryžiai jau buvo apsiausti liturgijoje priimtos violetinės spalvos drobulėmis. Paprastai kryžiai, o kai kur ir paveikslai, uždengiami likus dviem savaitėms iki Velykų. Tuoj pat po rytinių Mišių uždengtas ir altorius.

Kaip kalba Aldona, gavėnios metu, prie kryžiaus, greta altoriaus pamerkia raudonžievių rykščių ir raudoną rožę. Raudona spalva simbolizuoja Kristaus kraują.

Nuo pirmos Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienos ant ambonos (paaukštinta vieta netoli altoriaus, iš kurios sakomi pamokslai) priekinės dalies – Ukrainos vėliava. Visada šalia jos – puokštė geltonų tulpių. Ši kompozicija – padėkos bei stiprybės ženklas kovojančiai Ukrainai.

Gėlių puokštė niekada nenuvysta prie Jėzaus Motinos paveikslo.

Aldona Jankauskienė – juvelyrė, meninio gintaro apdirbimo meistrė, tautodailininkė. Dar pirmaisiais šio šimtmečio metais ji pati suprojektavo dviejų žvakidžių kompozicijas, darbus atliko jau amžinojo poilsio atgulęs alytiškis kalvis, tautodailininkas Algimantas Balčius.

Prie Marijos ir Juozapo paveikslų pastatytos išskirtinės kompozicijos žvakidės labai puošia bažnyčią.

Domimės, ar yra taisyklės, kuriomis vadovaudamasis, net ir įgimtų gebėjimų neturėdamas, galėtumei dekoruoti Dievo namų erdves?

Aldona atitaria, kad pagal taisykles nieko neišeis. Yra taisyklė, kad per gavėnią ir adventą altoriai nepuošiami. Bet reikia turėti ir meninį pajautimą, ir išprusimą.

„Ir dar turi būti klebono geranoriškumas. Aš jaučiu didelį dekano Arūno Užupio palaikymą“, – dar pastebi.

Kiekviena šventė turi savo dekoro ypatybes. Verbų sekmadienio spalva žalia. Velykų metu bažnyčios ypač spalvingos. Pašnekovė teigia, kad Prisikėlimą simbolizuoja šviesios pastelinės spalvos – geltona, žalia ir šiek tiek įterpiama raudonos spalvos.

Gėlių bažnyčioje turi būti tiek, kiek jų turi būti

Puošėja kategoriškai nusiteikusi prieš sintetinių gėlių puokštes. Geriau jau mažiau žiedų, bet, kad jie visi būtų gyvi.

Ji gėlių bažnyčios puošybai užsako pas tiekėjus, nemažai jų suaukoja parapijiečiai po asmeninių sukakčių ir jubiliejų, laidotuvių. Aldona net kelis kartus akcentuoja, kad dirbdama vadovaujasi tokiu principu – paprastai, bet ne prastai.

„Angelų Sargų bažnytėlė sena ir puošyboje reikia išlaikyti aukso viduriuką. O kad jį išlaikytum, daug širdies reikia įdėti. Gali mėgti vienas gėles, bet turi rinkti tas, kurios ilgiau džiugintų žiedais, išsilaikytų nenuvytusios. Taigi ir sprendi, kad būtų gražu ir ilgiau išsilaikytų.

Ko imčiausi, jei atsirastų dosnus rėmėjas, kuris leistų gerokai paišlaidauti? Tiesiog imčiau ir pakeisčiau staltieses, žvakides, vazas, kad viskas derėtų. O gėlių bažnyčioje turi būti tiek, kiek jų turi būti. Kaip jau minėjau – paprastai, bet ne prastai“, – teigia A.Jankauskienė.

Patiko pašnekovės mintis, kad bažnyčioje visa turi derėti, jungtis į bendrą visumą, dvasingą visumą – ir kunigas, ir choras, ir aplinka. Bažnyčioms labai reikia tokio dvasingumo: kad graži aplinka atėjusįjį pasitiktų, prasmingas pamokslas paragintų mąstyti, choro atliekamos giesmės keltų širdis aukštyn. Kad pajutęs džiaugsmą, pakylėtas iš Dievo namų išeitum. Kad pajustum, jog buvai Jo namuose, nuoširdžiai meldeisi jausdamas Dievo buvimą.

Rožinio kalbėjimas ir mąstymas mums duoda tokią dvasinę galią

Aldona savanoriauja Marijos radijuje. Taip jau sutapo, kad Šv. Angelų Sargų bažnyčioje susitikome su Lietuvos Marijos radijo prezidente Egidija Vaicekauskiene.

„Labai jaukiai jaučiuosi šioje bažnyčioje, jaukumo suteikia medis, gyvos gėlės. Paprastai tas paprastumas ir spinduliuoja jaukumu. Labai retai toks titulas suteikiamas bažnyčiai, nors kiekvienas iš mūsų turi savo angelą sargą.

Alytus turėtų džiaugtis čia esančiais šventųjų veidais. Turite stipriausius dangaus šulus“, – teigė viešnia ir besižvalgydama po bažnyčią juos vardijo.

Iš tikrųjų joje užtarėjų labai daug – Dievo Motina, šv. Juozapas, šv. Kazimieras, šv. Jurgis, Jėzaus širdis, Šv. Jonas Krikštytojas…

O kairysis altorius su šv. Kazimiero ir kankinės Mergelės Marijos Goretti atvaizdais, viešnios pastebėjimu, prilygsta jaunimo altoriui.

Marijos radijo prezidentė akcentavo bažnyčios puošybos svarbą, teigė, kad bažnyčios turi būti estetiškai puošiamos, tai trauks tikinčiuosius, skatins juos prisidėti prie dekoro grožio.

E.Vaicekauskienė kvietė aktyviai įsitraukti į maldas, palaikančias Ukrainos žmones. Vykstant karui reikia nepaliaujamai prašyti taikos. Jos pastebėjimu, labai stipri Rožinio maldos galia.

Rožinio kalbėjimas ir mąstymas mums duoda tokią dvasinę galią, kurios pasaulis, krypstantis į žemiškus dalykus, duoti negali.

Rožinis parodo esmę ir reikšmę, kurią Jėzus savo gyvenimu žemėje mums davė ir parodė savo pavyzdžiu. Rožinio kalbėjimas atskleidžia dvasinės stiprybės paslaptį.

E.Vaicekauskienė ragino į rožinio kasdienį kalbėjimą įtraukti tuos, su kuriais bendraujame, bendra malda labai daug pagelbės.