Kaunietė Skaistė Dumskytė buvo greitosios pagalbos medikė, labai mylinti savo darbą. Tačiau atėjusi pandemija darbo krūvį ne tik padarė nepakeliamą, tačiau ir pakeitė pačią moterį. Norėdama atsipalaiduoti ji mokėsi siūti, o dabar siuvimą gali vadinti savo pagrindiniu darbu. Nors žmonės galvojo, kad Skaistė išprotėjo medikės darbą keisdama į siuvimą, tačiau moteris sako, kad jaučiasi tikrai laiminga ir sprendimo nesigaili.

Skaistė sako, kad jau nuo mažų dienų buvo altruistė ir norėjo padėti kitiems. Iš pradžių ji svajojo tapti veterinare, tačiau vėliau, pamačius, kaip atrodo tas darbas, suspaudė širdį ir ji suprato, kad negalėtų ramiai dirbti šio darbo.

„Apsisprendžiau, kad liksiu prie žmonių medicinos, nes man patiko ir ekstremalios situacijos. Greitosios pagalbos medikė buvau. Nuo 2015 metų savanoriavau, o baigusi paramedikės ir slaugos mokslus pradėjau dirbti ten. Man patiko situacijos, patiko darbo grafikas, nes aš esu „naktinė“ – einu miegoti 3–4 valandą ryto, o grafikas ten leisdavo dirbti ir naktį. Jaučiausi savo vėžėse“, – pasakoja Skaistė.

 Norėjo pabėgti nuo įtampos

Moteris sako, kad nuo vaikystės vis kurdavo – rašydavo, tapydavo paveikslus. Aplinkiniai irgi matė, kad ji turi tą gyslelę ir vis sakydavo, kad „jau šita tai bus menininkė“. „Kai pradėjau mokytis siūti, vis dar dirbau greitosios pagalbos stotyje. Buvo pats koronaviruso įkarštis, berods, trečioji banga, kai susirgimų per dieną būdavo po 2-3 tūkst. Aš taip atsipalaiduodavau, nes darbas pasidarė nepakenčiamas – labai didelė įtampa, dideli darbo krūviai, kai dirbdavai nebe už du, o už tris.

Siūdama atsipalaiduodavau. Ėjau į kursus su ta mintimi, kad noriu pasisiūti sau tinkamo ilgio kelnes, nes esu pakankamai aukšta ir kartais rasti kelnes būna sudėtinga. Dar ir Kalėdos artėjo, galvojau, kad norėčiau kokią dovaną sukurti artimiesiems ar draugams“, – kodėl ėmė siūti aiškina Skaistė.

Tačiau iš pradžių viskas klostėsi ne taip sėkmingai – moteris sako, kad jai prasčiausiai sekėsi visoje siuvimo kursų grupėje. „Pirmieji mano mėnesiai buvo tokie, kad po siuvimo pamokų aš verkdavau atsisėdus į automobilį, nes man sekėsi prasčiausiai visoje grupėje. Norėdavau viską mesti, nes sunkiai sekasi.

Man mama nuo vaikystės yra įdiegusi, kad ir kaip bebūtų, vis tiek turi pasisekti. Aš dirbdavau prie siuvimo paromis – siūdavau, žiūrėdavau vaizdo įrašus. Galima sakyti, kad taip lengvai išprotėjau dėl siuvimo. Lūžis įvyko, kai sutikau siuvimo mokytoją Indrę. Tuomet man visos čakros atsivėrė, atradau save ir pakilau į tokį lygį, kad pradėjau gauti žmonių užsakymus. Jeigu būčiau likusi grupiniuose užsiėmimuose, nežinau, gal iki dabar sunkiai sektųsi“, – svarsto ji.

 Nors iš pradžių siuvimas jai ir nesisekė, dabar moteris viską atlieka pati – nuo lekalo braižymo iki kostiumėlių ar suknelių siuvimo, pakavimo ir išsiuntimo.

Nebegalėjo pakęsti darbo krūvio

Iš pradžių Skaistė derino ir paramedikės darbą, ir siuvimą. Galų gale taip mylėtas medikės darbas pasidarė nepakenčiamas ir moteriai nepatiko, kaip susidariusi situaciją keičia ją pačią. „Kai darbe visiškai išsekau emociškai, fiziškai, pasidariau labai pikta ir pradėjau nemylėti žmonių, pacientų. Pasidariau kaip robotas. Daug žmonių sakė, kad išprotėjau, nes atlyginimas buvo ganėtinai geras, gaudavome ir minimalius priedus.

Žmonės vis sakė, kaip čia viską mesi, iš ko tu gyvensi, bet buvau labai pervargus. Sutriko ir skydliaukės veikla, hormonai, nes buvau tokia išsekus. Vieną dieną tiesiog nunešiau pareiškimą išeiti iš darbo. Aišku, darbdaviams buvo šokas, klausė, kas atsitiko. Aš mačiau, kad jeigu toliau dirbsiu taip, tai manęs neliks“, – sako ji. Moteris pasakoja, kad iki pandemijos mylėjo savo darbą ir su šypsena eidavo net į 7 valandą ryto prasidedančią pamainą.

„Manęs klausdavo, kaip man gali patikti eiti į darbą 7 valandą ryto. Viskas buvo puiku, bet tada prasidėjo korona – viena, po to kita banga. Pasikeitė ir pacientai labai, aš pasikeičiau. Supratau, kad jeigu ir toliau taip vargsiu, tapsiu dar vienu piktu Lietuvos žmogumi, o to aš nenorėjau“, – sako Skaistė.

 Patyrė apgaulę

Skaistė viską stengiasi daryti savo jėgomis, o geriausia reklama jai žmonių rekomendacijos sklindančios iš lūpų į lūpas. „Užsakymų per savaitę gaunu kokius 4-5, o kartais ir nei vieno. Aišku, jeigu ateityje pavyktų „prasimušti“ norėčiau pasisamdyti siuvėją, nes dabar pati viską siuvu iki nakties“, – šypsosi ji.

Visgi vieną kartą Skaistė bandė pasinaudoti influencerių paslaugomis, tačiau liko apgauta. „Sako, kad norint išpopuliarinti savo verslą reikia kreiptis į influencerius. Susiradau pati micro-influencerę, susitariau su ja, nusiunčiau jai laisvalaikio kostiumėlį su šortais. Ji reklamą padarė tikrai gražiai, pasistengė, tačiau nesulaukiau jokių klientų. Man pasidarė keista, o ji ėmė teisintis, kad mėnesio galas, gal žmonės pinigų neturi.

 Pradėjau tuo metu gauti ir keistas žinutes. Taip išsiaiškinau ir apie netikrą influencerių tinklą, kur jie vienas kitą seka, komentuoja vienas kitam nuotraukas, taip susirenka šimtus komentarų, kas nebūdinga net didžiausiems influenceriams.

Paprašiau tos moters statistikos ir paaiškėjo, kad iš 4 tūkst. ją sekančių žmonių, jos „Instagram“ storius peržiūri kiek daugiau nei 200. Pasakiau, kad nenoriu taip žaisti, nes čia mano pragyvenimo šaltinis. Ji tuomet be jokių kalbų man grąžino pinigus už kostiumėlį“, – pasakoja moteris.

Svajoja turėti savo kampelį

Skaitė dabar yra sukūrusi savo prekinį ženklą „Sugar design“. Pasirodo, kad toks pavadinimas sukurtas ne veltui: „Žodis „sugar“ man toks saldus ir mielas, tad reikėjo išsirinkti tik antrą žodį. Pagal vardo ir pavardės inicialus išsirinkau žodį „design“. Skaistė medikės darbą iškeitė į siuvimą Skaistė dažniausiai siuva laisvalaikio kostiumėlius, sukneles ar šilkines plaukų gumytes.

Moteris atskleidžia, kad vasariniai kostiumėliai su šortais, kainuoja nuo 45 iki 65 eurų, priklausomai nuo to ar klientės nori džemperio su kapišonu, ar ne. Kostiumėlio su kelnėmis kaina – 80 eurų. Dauguma jos sukurtų drabužių – ryškiaspalviai: „Aš renkuosi spalvas pagal save. Yra spalvų psichologija ir kiekviena spalva kažką reiškia.

Apsirengia tam tikrus rūbus mes nesąmoningai pritraukiame kitų žmonių dėmesį. Pavyzdžiui, žalia spalva yra harmonijos, ramybės spalva. Man iš savęs norisi spalvų. Klientai yra drąsūs ir šiuolaikiškai, todėl renkasi ir ryškias spalvas“. Skaistė neslepia, kad žiūrėdama į ateitį svajoja turėti savo kampelį, kuriame būtų ne tik siuvimo mašina, tačiau ir maža parduotuvėlė, kur moterys ir merginos galėtų ateiti pasimatuoti drabužių. Na, o dabar pati Skaistė kiekvienai klientei prie užsakymo palieka žinutę, kuria skatina siekti savo tikslų, visai kaip padarė ir ji pati.