Ramutė Kartavičienė (64) – tikra sporto entuziastė. Niekada profesionaliai nežaidusi futbolo, šešiasdešimtmetė subūrė močiučių futbolo klubą, su kuriuo varžybose dalyvauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Ramutės Kartavičienės įkurtas „Sūduvos močiučių“ futbolo klubas gyvuoja jau 5 metus. Pačią Ramutę nuo pat vaikystės lydėjo sportas, su kitais vaikais ji gatvėje spardė kamuolį, į rankas paimdavo ir raketę. Vis dėlto suaugus ją į futbolo pusę patraukė mažieji anūkai: REKLAMA „Viskas prasidėjo nuo mano anūkų.

Mano anūkės Augustės treneris rengdavo šeimų futbolo varžybas, į jį įtraukdavo ir mane. Aš futbolą tik iš idėjos žaisdavau. Paskui tas pats treneris paprašė įkurti močiučių futbolo komandą. Taip ir gimė ta idėja – nesunkiai pakalbinau koleges ir taip surinkau 4 moterų futbolo komandą. Taip ir atsirado tas močiučių futbolo klubas, iš ten keliavome į pirmuosius močiučių futbolo čempionatus“, – šypteli pašnekovė.

Mėgsta darbą komandoje Ramutė sako, kad komandoje jai dirbti tenka nuolatos – dabar ji priklauso tarptautinei policijos asociacijai, yra policininkė atsargoje ir Marijampolės veteranų asociacijos filialo pirmininkė: “esu pripratusi prie komandinių iššūkių“, – teigia ji.

 Lietuvoje futbolo varžybos, skirtos tik močiutėms, vyksta kartą per metus. Bet aktyviosioms močiutėms tiek rungtynių nepakanka, todėl galimybių jos ieško užsienyje. „Lietuvoje močiučių futbolo varžybos vyksta maždaug kartą per metus. Mums to mažai. Turiu daug ryšių su užsieniu, todėl nesunku suorganizuoti varžybas ir su tarptautinėmis komandomis.

Dalyvavome ir vaikščiojančiose futbolo varžybose – dabar visame pasaulyje vyresniems žmonėms tokios taisyklės.“ Anot Ramutės, kamuolį paspardyti moterys renkasi 2 kartus per savaitę. Dabar komandoje yra 15 įvairiausių žaidėjų – vienos iš jų mokytojos, yra ir stilistė.

„Manau, kad futbolas yra ne tik sportas, bet ir draugystė, kultūriniai ryšiai. Mes futbolo dėka ne tik esame aktyvios, bet ir susipažįstame su kitų šalių žmonėmis ir kultūra. Tai tikrai labai šaunu. Tuo labiau, kad ir mūsų futbolininkių yra iš įvairių sričių – yra daug pedagogių, turime stilistę. Futbolas yra ne tik žaidimas, bet po įtempto darbo tikrai labai smagu truputį susirinkti ir pasportuoti“, – šypsosi moteris.

Pačios Ramutės šeima bei anūkai visada mėgdavo pasportuoti - tiesa, ne profesionaliai.

Nors ir šeimyniškiai mėgsta įvairias sporto šakas ir nepasilieka prie vienos, visi kartu jie geba paspardyti kamuolį draugiškai. Ramutė su šeima „Mūsų šeimoje sportui nėra abejingų – aišku, didelių profesionalų nėra, tačiau mano šeima su mėgėjišku sportu eina koja kojon. Marti, sūnus labiau mėgsta mašinų sportą, bet kai reikia, ir jie kartu su mumis kamuolį paspardo. Visi mano šeimoje veiklūs, noriai visur dalyvauja ir nebijo išbandyti kažko naujo“, – teigia ji.

Vyksta ir į užsienį

Jei galvojate, kad "Sūduvos močiutės" kamuolį paspardo tik Lietuvoje, tikrai klystate. Jau nebe pirmus metus komanda išvyksta į varžybas Europoje. Ramutė pasakoja, kad vis dėlto įsimintiniausia išvyka buvo į Prancūziją. 2018 m. R.Kartavičienė sulaukė asmeninio UEFA prezidento kvietimo atvykti į Liono miestą, kuriame turėjo vykti UEFA Europos lygos finalas, ir dieną prieš, kartu su Europos futbolo legendomis Luisu Figo ir Ericu Abidaliu, išbandyti jėgas aikštelėje. Renginys buvo skirtas paminėti „#EqualGame“ kampanijos gimtadieniui. Šia kampanija UEFA siekia visoje Europoje skatinti įvairių žmonių įsitraukimą į futbolą.

 R.Kartavičienės, kurios šeimoje futbolas vienija tris kartas, istorija buvo įamžinta UEFA leidinyje bei specialiame vaizdo klipe. Būtent Ramutės ir kitų „Sūduvos močiučių“ komandos narių dėka Lietuvos futbolas pirmąkart sulaukė tokio didelio UEFA dėmesio. „Kai buvome Lione, Prancūzijoje Equalgame varžybose, ten galėjo žaisti kiekvienas. Buvo futbolininkas be kojos, vaikas invalido vežimėlyje, kitas buvo aklas. Jei nori, tikrai gali prisitaikyti prie sporto, nes tau yra suteikta galimybė ir tu nebūsi nuošalėje. Gyvenimas įgauna visai kitokią kokybę“, – patirtimis dalinasi pašnekovė.

Komandoje dabar yra 15 močiučių, sulaukusių bent 43 metų. Jos džiaugiasi, kad gauna puikias galimybes išvykti į užsienį ir susipažinti su pasaulinio lygio futbolo žvaigždėmis. Regis ir jų šeimos neprieštarauja, kad moterys aktyviai įsitraukė į sportinę veiklą: REKLAMA „Komandos narių sutuoktiniai labai palaiko visą šią veiklą, aktyvų sportą. Manau, kad dėl mūsų šios komandos idėjos, kad futbolą gali žaisti kiekvienas, susikūrė ir dar daug naujų moterų futbolo komandų. Nekalbu apie močiutes, bet išpopuliarėjo ir moterų mėgėjų futbolas, vyksta įvairios varžybos“, – kalba Ramutė. Šiemet Ramutė yra pripažinta 2021-ųjų metų sveikuole.

Užsiima ir sodininkyste

Ramutė vienu futbolu kaip veikla neapsiriboja - štai ir pabaigusi spardyti kamuolį ji lenkia į daržus. Ten augina įvairiausias uogas, netgi apie 7 kilogramus sveriančius arbūzus. „Auginu spanguoles, bruknes, šilauoges, braškes, žemuoges, avietes, putinų uogas, svarainius, obuolius, kriaušes, cidonijas, sedulas, trešnes, abrikosus, prieskonines žoleles, šiltnamyje dar galima rasti pomidorų, paprikų. Norint, kad pomidorai gerai augtų, reikia tarp jų buroką pasodinti. Štai vynuogė graikinio riešutmedžio kamienu nuslinko šakomis į lapiją. Žaliosios vynuogės dar rūgštokos, laukiu šalnų, tada bus saldesnės. Dar braškės vazonėliuose sirpsta, žemuogės, avietės raudonuoja. Išeinu į sodą, pasiskinu uogų ir mėgaujuosi. O kai pavasarį tulpės pradeda žydėti, tai tūkstančiais, vasaros pradžioje bijūnai kvapu hipnotizuoja“, – savo augalais džiaugiasi R.Kartavičienė.

 Labiausiai Ramutė didžiuojasi arbūzų derliumi. Kai kurie jos užauginti arbūzai sveria po 7–8 kilogramus. Vienus arbūzus ji užaugino iš daigų, o kiti išaugo iš sėklų. Mintis auginti arbūzus R.Kartavičienei kilo atsitiktinai, mat pernai kažkas valgė balkone arbūzą, išspjovė sėklą ir ji sudygo. Dabar ji sako, kad tikriausiai nebijo nieko, išskyrus darkart atsisėsti ant arklio. Ji pripažįsta, kad kiekvienas žmogus, net ir pagyvenęs, gali surasti sau kokią nors veiklą – reikia tik bandyti naujus dalykus. O sportas – puiki pradžia.

„Aišku, gali sėdėti ant sofutės ir žiūrėti televizorių, bet juk visada galima išbandyti kažką naujo. Nei viena iš mūsų komandos nebuvo žaidusi futbolo. Supratau, kad reikia tik noro, aišku ir sveikatos. Visada galima rasti sau užsiėmimą, net jei ir turi sveikatos problemų. Juk galima ir auginti, užsiimti sodininkyste, galima šaškėmis žaisti... Tiek daug visko yra. Mes pačios džiaugiamės, kad pajudame, dalyvaujame, išvykstame į užsienį. Tai labai sveika psichologiškai, grįžus po darbų“, – su šypsena taria ji.