Vienintelio viso Marijampolės regiono vaistažolių ūkio, turinčio tautinio paveldo produkcijos sertifikatą, šeimininkė Jūratė Rutkauskienė sako, kad jau trečius metus iš eilės šalies klimato sąlygos nėra palankios žemės ūkiui. Nepaisant to, moteris didelių problemų neįžvelgia ir teigia, kad tiesiog visiems reikia išmokti prisitaikyti.

Augalai nepripratę

Vilkaviškio rajone, Karpiejų kaime esančiame J.Rutkauskienės ūkyje ekologiškai auginama ir perdirbama per 120 vaistinių ir prieskoninių augalų rūšių. Kartu su vyru Rimantu bei sūnumi Ignu šia veikla suvalkietė verstis pradėjo kiek daugiau nei prieš 11 metų. Tiesa, pastaruosius trejus metus žolininkė vadina išskirtiniais.

„Jau treji metai iš eilės, kai Lietuvos klimato sąlygos keičiasi. Nors pastaruoju metu šalyje šiek tiek atvėso, o ir lietaus iškrito, tačiau pavasariai būdavo labai karšti. Galima sakyti, jog nebeliko pereinamojo laikotarpio iš pavasario į vasarą. Dėl to keičiasi ir darbas su mūsų vaistažoliniais bei prieskoniniais augalais. Dabar daug anksčiau tenka nuimti daugiamečių augalų derlių, nors kai kuriuos vienmečius augalus tuo metu tik pradedame sodinti. Iki šiol to nebūdavo“, – pasakojo J. Rutkauskienė.

Anot jos, dalis augalų prie karščių sunkiai pratinasi. Vieni iš jų – mūsų šalyje itin populiarios mėtos.

„Esant tokiems orams, labai sunku išlaikyti reikiamą drėgmės ir šilumos santykį. Vandens prie savo auginamų augalų plotų turime pakankamai, bet dar nesame įsirengę geros laistymo sistemos. Kol kas verčiamės tik su labai primityvia“, – teigė pašnekovė.

Paklausta, ar jau galėtų prognozuoti būsimą šio sezono derlių, J.Rutkauskienė išliko atsargi. Jos teigimu, apie derlių geriausiai galima papasakoti tik tada, kai jis jau būna sukrautas į aruodus. Žolininkystės srityje, kaip ir visame žemės ūkyje, daug lemia orų sąlygos: karščiai, vėjas, lietus, škvalas ir kt.

„Mes visą savo užaugintą produkciją džioviname, neparduodame žalios masės. Vasarą, kaip ir kitais metų laikais, labai paklausūs vaistažolių rinkiniai, skirti virškinimo sistemos veiklai gerinti. Kad ir kaip būtų keista, šiltuoju metų laiku žmonės taip pat serga peršalinimo ligomis, kenčia nuo įvairių gerklės uždegimų, todėl šioms bėdoms palengvinti reikalingi produktai taip pat labai populiarūs. Dar viena bėda, su kuria neretai vasaromis susiduria tautiečiai – „streikuojančios“ širdelės. Nesame pietiečiai, tad prie didelių karščių mes dar nepripratę. Dėl šios priežasties žmones dažnai kankina padidintas kraujo spaudimas, jie ima ieškoti įvairių apsisaugojimo priemonių“, – pasakojo J.Rutkauskienė.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Karpiejų kaime sodybą įsigiję Rutkauskai ėmė ieškoti sau tinkančios ir patinkančios veiklos. Ja tapo vaistažolių auginimas. Asmeninio archyvo nuotr.

Mokame savo sveikata

Daugiau nei prieš 11 metų Karpiejų kaime sodybą įsigiję Rutkauskai iškart ėmė ieškoti sau tinkančios ir patinkančios veiklos. Jūratė teigė, kad nors ir persikėlė į kaimą, mintis apie gyvulių auginimą nebuvo kilusi nei jai, nei jos šeimos nariams. Moteris juokavo, kad karvės jai labai gražios, tačiau su jomis ji nelabai sutarianti. Kiek surimtėjusi ji tikino supratusi, jog net ir kaime puikiai galima išsiversti neauginant gyvulių ir nedirbant didelių žemės plotų. Būsimam Rutkauskų verslui idėją pametėjo pats likimas.

„Pamenu, kaip ieškojome, kur galėtume savo reikmėms įsigyti tam tikrų vaistinių augalų. Tuomet nė vienoje vaistinėje ar kokioje nors parduotuvėje neradome net tokio paprasto augalo kaip didysis debesylas. Daugiau nei prieš dešimtmetį vaistažolių asortimentas mūsų šalyje buvo labai mažas“, – prisiminė J.Rutkauskienė.

Nuo seno gamtai potraukį jautę Rutkauskai vis dažniau ėmė bendrauti su fitoterapeutais – žmonėmis, gydančiais vaistiniais augalais. Taip pamažu gimė idėja ir patiems verstis vaistažolių auginimu.

Nuo pat pradžių Rutkauskai gavo ekologinio ūkio sertifikatą. Tai reiškia, kad auginimo procese nenaudojama jokia chemija. Anot J.Rutkauskienės, chemizuoti produktai gal ir gražiau atrodo, tačiau reikia suprasti, kad visa chemija galiausiai patenka į žmogaus organizmą.

„Aš pati kurį laiką augau Vilniuje ir Kaune, tačiau kaimo bei gamtos trauką visada jaučiau. Nesuprantu, kam miestą iškeisti į kaimą, jei vis tiek negali mėgautis tyru oru ar natūraliais produktais. Pažįstu keletą porų, kurių vaikai, sulaukę vos kelių metukų, jau daug kam yra alergiški. Tai įrodymas, kad už pramoninių produktų vartojimą mokame savo sveikata. Būtent dėl to ir norisi, kad natūralumo gyvenime būtų kuo daugiau“, – teigė žolininkė.

Vienintelis regione

Prieš keletą metų greta ekologinio ūkio pažymėjimo J.Rutkauskienės ūkis įgijo ir tautinio paveldo produkcijos sertifikatą, tapdami vieninteliu tokį pažymėjimą visame Marijampolės regione turinčiu vaistažolių ūkiu. Siekiant šio sertifikato reikia, kad mažiausiai 50 proc. viso gamybos proceso sudarytų rankų darbas. Tiesa, Rutkauskams tai nebuvo labai sunki užduotis, nes beveik visą darbą jie ir taip atlieka rankomis.

„Man visada atrodė, kad ekologija ir tautinis paveldas turėtų eiti greta vienas kito. Visada domėjausi ir etnokultūra. Dėl šių priežasčių man buvo svarbu įgyti tautinio paveldo ženkliuką. Juk tai tarsi įrodymas, kad tęsiu protėvių tradicijas. Nesu pirmoji žolininkė savo šeimoje. Mano prosenelė buvo žolininkė pribuvėja“, – pasakojo pašnekovė.

Šiuo metu Rutkauskų ūkyje auginama per 120 rūšių augalų. Didžiausi plotai – vaistinių medetkų ir šalavijų. Tiesa, ne visi augalai turi didelę paklausą. Anot J.Rutkauskienės, yra tokių, kurių klientai per sezoną nuperka vos 200–300 gramų. Vis dėlto ji nežada atsisakyti jų auginti, nes puikiai supranta, kaip kartais žmonėms būna sunku surasti to, ko jiems reikia.

J.Rutkauskienės ūkyje ekologiškai auginama ir perdirbama per 120 vaistinių ir prieskoninių augalų rūšių. Asmeninio archyvo nuotr.

„Iš tikrųjų viskam įtaką daro gyventojų poreikiai. Pradėjus auginti vieną augalų rūšį, nesinori sustoti. Pamažu plečiame savo asortimentą, tačiau dar tikrai negalime pasakyti, kad auginame daug rūšių. Pavyzdžiui, profesionalūs fitoterapeutai dirba su maždaug 500 rūšių augalais, tad mums dar yra kur stiebtis“, – juokėsi pašnekovė.

Sunkiausia, anot jos, auginimo procese yra piktžolių ravėjimas. Šiam darbui skiriame labai daug laiko. Visa Rutkauskų ūkyje užauginama produkcija nuimama ir vėliau perdirbama rankomis. Beveik visi augalai džiovinami specialioje namuose įrengtoje džiovykloje. Kai kuriuos iš augalų klientai perka pavienius. Vis dėlto didžiausia dalis panaudojama įvairiems mišiniams gaminti. O į jų sudėtį patenka nuo kelių iki keliasdešimt augalų rūšių. Pati J.Rutkauskienė teigė, kad per darbo su žolynais metus ji visiškai išsigrynino skonio ir uoslės receptorius, todėl puikiai geba atrinkti, kurios žolelės tarpusavyje dera geriausiai. Kai kuriuos mišinius Rutkauskai ruošia pagal savo receptūras, tačiau yra ir tokių, kuriuos sudaro profesionalūs fitoterapeutai. Šie mišiniai būna skirti gydymo tikslams.

Jaučia daugiau nerimo ir baimės

Rutkauskai patys gamina kelių rūšių prieskonius, įvairaus pobūdžio arbatas ir net lietuviškas kavas. Pastarosios – gal kiek neįprastos, tačiau vis labiau populiarėjančios. Kavas Rutkauskai gamina iš įvairių augalų: ąžuolo gilių, varnalėšų šaknų, žieminių bulvių, kiaulpienių ir cikorijų.

J.Rutkauskienė tikino, kad kiaulpienė yra vienas iš tų augalų, kurį reikėtų mylėti, gerbti ir naudoti kuo dažniau. Tam tikrais atvejais jis gali būti itin naudingas žmogaus sveikatai. Įvairiuose mišiniuose naudojamos ir kiaulpienių šaknys, ir lapai, ir net jų žiedai. Anot žolininkės, gamtoje yra daugybė mūsų organizmui vertingų augalų, apie kurių naudą mes tiesiog nieko nenutuokiame. Net paprasčiausia dilgėlė gali būti puikus sveikatos šaltinis.

„Net medikai jau pripažįsta, kad dalis antibiotikų nėra veiksmingi. Jei tokiais tempais žengsime toliau, vieną dieną galime mirti nuo pačių paprasčiausių ligų, nes cheminiai vaistai jau bus neveiksmingi. Dėl to būtina stiprinti savo organizmą įvairiais natūraliais būdais. Tiesa, kiekvienas turime atsirinkti, kas mums tinka. Yra daug patarimų, tačiau tai, kas naudinga vienam, nebūtinai turės tokį patį teigiamą poveikį kitam“, – tikino pašnekovė.

Ji teigė, kad tie, kas ieško natūralių produktų, dažniausiai teiraujasi stresą mažinančių augalų mišinių. J.Rutkauskienė tikino pastebėjusi, kad dabar žmonės dėl pernelyg didelio gyvenimo tempo jaučia daugiau nerimo ar baimės. Anot jos, norėdamas išlikti sveikas, žmogus turėtų stiprinti ne kurią nors atskirą kūno dalį, o visą organizmą. Suvalkietės teigimu, sveikatai svarbiausi trys dalykai: judėjimas, gera psichinė būsena ir mityba.

Kalbėdama apie ateities planus, J.Rutkauskienė atskleidė jau pradėjusi įgyvendinti vieną iš savo senų svajonių. Ji ketina greta sodybos Karpiejų kaime įrengti vaistinių augalų ekspoziciją, kuri užimtų 3–4 arus. Jau yra padarytas ir šios ekspozicijos projektas, tikimasi dar šiais metais atlikti pagrindinius paruošiamuosius darbus, tarp būsimų laukelių įrengti takus. Kai ekspozicija bus įrengta, čia užsukę lankytojai iš arti galės susipažinti su ūkyje auginamomis augalų rūšimis, juos paliesti, pauostyti ir net paragauti.

Greta statomos ir patalpos, kuriose bus priiminėjami svečiai.

„Darbai vyksta pilnu tempu, o kada jie bus baigti – sunku pasakyti. Visada norisi, kad jie įvyktų kuo greičiau, tačiau kaip bus iš tikrųjų, parodys laikas. Labai laukiame, kol galėsime džiaugtis įgyvendinę šį savo sumanymą“, – kalbėjo pašnekovė.

Valentinas Jakimavičius