Ūkininkai raginami daugiau naudoti sertifikuotos sėklos, tačiau ne visada jie būna patenkinti jos kokybe. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) ištyrė marijampoliečių ūkininkų skundą dėl AB „Litagros prekyba“ parduotų žirnių daigumo ir konstatavo, kad vienos siuntos ženklinimo sistema buvo pažeista, o žirniai neatitiko kokybės reikalavimų. Sėklos pardavėjų teigimu, įvyko apmaudi klaida.

Nustatė pažeidimų

Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovams neseniai įteikė kelių šio krašto ūkininkų skundą dėl sertifikuotos žirnių sėklos.

„Ūkininkų teigimu, buvo pažeistas fasuočių ženklinimas, persiūtos etiketės. Išbandę sėklos daigumą, jie kreipėsi į Augalininkystės tarnybos Marijampolės regioninį skyrių, kuris nustatė, kad sėkla neatitinka reikalavimų. Augintojai brangiai moka už sertifikuotą sėklą, todėl apmaudu, kai taip atsitinka. Juk nuo sėklos priklauso, koks bus derlius“, – sakė E.Alesius.

ŽŪM pavaldi VAT „Valstiečių laikraštį“ raštu informavo, kad tarnyba gavo dviejų Marijampolės rajono ūkininkų prašymus dėl pakartotinio sėklos daigumo patikrinimo, nes jie buvo nepatenkinti AB „Litagros prekyba“ Salamanca veislės sėjamųjų žirnių (siuntos Nr. 16/TEL/497/273/LT) daigumu. Siekdama objektyviau ištirti pateiktus skundus, VAT į tyrimą dėl šios sėklos įtraukė ir kitus ūkininkus, kurie pirko minėtos siuntos žirnius.

„Atlikus patikrinimus nustatyta, kad į rinką pateko žirnių Salamanca sėklos siunta, kurios fasuočių ženklinimo sistema buvo pažeista – ant oficialių etikečių buvo matyti jų persiuvimo antrąja siūle žymos. Vadovaujantis Privalomųjų rinkai tiekiamos pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašu (jis patvirtintas žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 382), fasuotes, paženklintas Augalininkystės tarnybos etiketėmis, pakartotinai ženklinti gali tik ši tarnyba“, – aiškino VAT atstovai. Taip pat pridūrė, kad sėjamųjų žirnių sėklos siunta neatitiko privalomųjų rinkai tiekiamos pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, VAT sėklos sertifikatas Nr. 009738, išduotas minėtai sėklos siuntai, 2017 m. gegužės 11 d. buvo paskelbtas negaliojančiu. „Bendrovė „Litagros prekyba“ 2017 m. balandžio 27 d. raštu informavo, kad iš ūkininkų, kurie kreipėsi dėl nekokybiškos sėklos, ją surinko ir sugrąžino į bendrovės sandėlį saugoti. Atsakingas bendrovės atstovas bus patrauktas administracinėn atsakomybėn. Beje, „Litagros prekybos“ atstovai pirmą kartą baudžiami už tokius pažeidimus“, – teigiama VAT pateiktame atsakyme.

Skirtingas daigumas

„Litagros prekybos“ sėklų produktų vadovė Irena Drungilienė apgailestavo, kad bendrovė pateko į tokią situaciją, tačiau tikino, jog tos pačios siuntos žirnių pirkę Mažeikių ir kitų rajonų ūkininkai nesiskundė dėl sėklos kokybės.

„Jų laukuose žirniai gražiai sudygo ir auga. Pati juos apvažiavau, nufotografavau. Augintojai neturėjo jokių pretenzijų“, – sakė I.Drungilienė ir pridūrė, kad priekaištus reiškė vienos šeimos Marijampolės rajono ūkininkai. Jie kovo mėnesį pabandė daiginti sėklą ir jiems pasirodė, kad ji nedaigi. Ūkininkai kreipėsi į VAT, kuri nustatė, kad sėklos daigumas yra mažesnis nei reikalaujama.

„Sėklos tyrimai buvo atlikti kelis kartus ir gauti skirtingi rezultatai. Vienu atveju nustatytas 65 proc., kitu – 70 proc., o mums išduotame sertifikate nurodytas 95 proc. daigumas. Kodėl tokie skirtingi vienos siuntos rezultatai, juk ta pati tarnyba mums išdavė sertifikatą ir atliko tyrimus?“ – stebėjosi „Litagros prekybos“ sėklų produktų vadovė.

Pripažino klaidą

I.Drungilienė pripažino, kad buvo padaryta klaida dėl siuntos ženklinimo, tačiau tikino, jog pažeidimas padarytas netyčia. Kraunant esą trūko maišas, todėl teko persiūti etiketes.

„Sertifikatą žirnių sėklai gavome pernai lapkritį. Patikros standartai yra labai aukšti. Šiuo atveju žirniai sertifikuoti, nors viename jų kilograme buvo 3 pupos. 500 kilogramų maiše – tai didelis kiekis priemaišų. Vežant sėklą sandėliuoti į kitas patalpas, trūko maišas ir mes pamatėme pupų priemaišas žirniuose. Sėklą teko valyti, kitaip tariant, rankomis išrinkti pupas. Bet padarėme klaidą, kad užsiuvome tas pačias etiketes. Tačiau kaip elgtis tokiu atveju? Iš kur staiga gauti naują etiketę? Norėdami, kad kokybiška sėkla pasiektų klientą, ruošėjo darbuotojai išvalė žirnius rankomis, deja, tai atsisuko prieš mus“, – kalbėjo „Litagros prekybos“ sėklų produktų vadovė.

Anot jos, bendrovė užsakė naujas etiketes ir tiki, kad iš ūkininkų paimta žirnių sėkla vėl bus sertifikuota. Klientams buvo parduota visa minėta žirnių sėklos siunta – 30 t (iš jų 20 t bendrovė išvalė iš naujo). I.Drungilienės teigimu, iš klientų buvo susigrąžinta 17,5 t sėklos.

Sėklos nepeikė

Dėl sėklos skundęsis ūkininkas nenorėjo viešai aptarinėti šios problemos ir pasiūlė kreiptis į VAT, kuri atliko tyrimą. Tos pačios siuntos žirnių sėklos iš bendrovės „Litagros prekyba“ įsigijęs marijampolietis Teisutis Lastauskas sakė, kad etiketė buvo pažeista, tačiau pačios sėklos nepeikė.

„Iš tikrųjų man dabar būtų sudėtinga įvertinti daigumą, nes bėriau didesnę normą – sėjau sena sėjamąja. Be to, pasėjus palijo, lietus suplakė žirnius, bet sudygo daugmaž normaliai. Vienur geriau, kitur prasčiau, juk žemė irgi nevienoda. Šiemet dar ir pavasaris buvo gana išskirtinis, ilgai laikėsi šaltas oras“, – sakė T.Lastauskas.

Anot Marijampolės rajono ūkininko, sertifikuota sėkla yra brangi, todėl žemdirbiai skaudžiai reaguoja, jeigu įtaria, kad ji gali būti nekokybiška. Pažeista etiketė nemaloniai nuteikė sėklos pirkėjus.

„Litagros prekybos“ žirnių sėklos šiemet pirko ir UAB „Rwp Akmenė 2“. Šios bendrovės agronomas Kastytis Baltkojis sakė priekaištų sėklai neturintis. „Žirnių pirkome iš kelių įmonių, pasėjome anksti, dar prieš Velykas, sėkla normaliai sudygo, ankštiniai augalai gražiai auga“, – teigė pašnekovas.

Tikrina skundus

Per 2015–2016 m. laikotarpį VAT gavo 14 skundų dėl sėklos ar sodo augalų kokybės, augalo rūšies tapatumo, sėklos mišinių komplektiškumo, sertifikavimo proceso nepraėjusios javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų ar nepripažintos kaip standartinės kategorijos daržovių sėklos tiekimo rinkai.

Remiantis gautais skundais buvo atlikti neplaniniai patikrinimai, kuriu metu teisės aktų reikalavimus pažeidusiems atsakingiems asmenims buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos administracinės nuobaudos. Iš visų pateiktų skundų nepasitvirtino tik 4 (29 proc.) atvejai.

Anot VAT atstovų, siekiant įsitikinti, ar vykdomi šios tarnybos nurodymai, atliekami neplaniniai pakartotiniai patikrinimai. Jų metu tikrinama, ar nenaudojama rinkai tiekti uždraustų siuntų sėkla.

VAT darbuotojai, kilus įtarimui, taip pat ima kontrolinius sėklos mėginius. Per 2015–2016 m. buvo paimtas ir ištirtas 61 kontrolinis sėklos mėginys. Iš jų tik 4 kokybė neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo uždrausta rinkai tiekti 20 kg pašarinių runkelių bei apie 600 kg daržovių ir gėlių sėklos. Šiais metais rinkos patikrinimų metu paimti ir jau ištirti 39 kontroliniai sėklos mėginiai. Vieno iš jų kokybė neatitiko reikalavimų, todėl buvo uždrausta rinkai tiekti 30 t sėklos.

Prasta kontrolė

Alvidas Vasiliauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas

Manau, kad nelabai dažnai skundžiamasi dėl sertifikuotos sėklos kokybės, tai labiau pavieniai atvejai. Reikia turėti omenyje, kad ta sėkla išauginama Lietuvos ūkininkų ir bendrovių ūkiuose. Žinoma, kažkiek jos dar atsivežama ir iš užsienio. Kiekviename versle pasitaiko klaidų, tačiau dėl to neturėtų nukentėti pirkėjas. Jeigu ūkininkai brangiai sumokėjo už nekokybišką sėklą, vadinasi, prastai veikė kontrolė. Aišku, kad prastos sėklos neturi patekti į rinką.

Aš sertifikuotos sėklos nusiperku iš kaimyno ūkininko, jos kokybe esu patenkintas. Paprastai nusiperku 15–30 proc. sertifikuotos sėklos ir pasidauginu ūkyje. Pirkti visą sertifikuotą sėklą neišgalėčiau, nes ji yra brangi.

Skatins parama

Julius Grašys, Lietuvos sėklininkystės asociacijos direktorius

Mes negavome skundų dėl sertifikuotos sėklos. Tiesa, šiemet skambino vienas ūkininkas ir atkreipė dėmesį dėl vienos įmonės sėklos. Tą informaciją mes perdavėme įmonės atstovui. Juk būna klausimų, kuriuos reikia tiesiog išsiaiškinti.

Lietuvoje naudojama nedaug sertifikuotos sėklos – ja apsėjama vidutiniškai apie 15–17 proc. pasėlių. Šiemet bus skiriama susietoji parama už pasėlius, apsėtus sertifikuota sėkla. Gali būti, kad tokių plotų atsiras daugiau, tačiau vargu ar atsiras didesnis tokios sėklos poreikis.

Tie augintojai, kurie augina pačių pasidaugintą teisinę apsaugą turinčių augalų veislių sėklą, privalo mokėti selekcinį užmokestį. Už hektarą grūdinių kultūrų jis sudaro 2,6 euro, už rapsų – 6,66 euro, už bulvių – apie 20 eurų.