Prasidėjusiam pavasariui žengiant į priekį, šalies žemdirbiai įvertina savo ūkių laukuose peržiemojusius žiemkenčius ir sako, kad yra tiek apsemtų bei išmirkusių, tiek gražiai žaliuojančių plotų. Tuo tarpu pavasario darbymetį užsuks, kai dienomis sušils iki 12–15 laipsnių, bet kol šlapia, darbštūs suvalkiečiai teigia, kad prie žemės „nekiš nagų“.

Silpnesni nei turėtų būti

Artėjantį pavasario darbymetį Gudiškių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkas Kęstutis Mykolaitis planuoja pradėti tik tada, kai dirvos gerai pradžius ir aiškina, kodėl neverta jį šiemet skubinti. „Į šlapią lauką niekada nereikia kišti nagų. Kai išdžiūsta, viskas būna gerai“, – tikino Suvalkijos krašto ekologinio ūkio savininkas.

Jis per daug nepeikė šiemetės žiemos bei prasidėjusio pavasario ir sakė, kad bent jo laukuose dirvos nėra itin užmirkusios, problemiškų vietų yra tik netoli miško. „Pas mus vanduo nubėga, drenažai šiek tiek veikia, turime gal tik kelis hektarus žemės palei mišką, kur drenažas nebeveikia. Iš 300 ha užsemia gal kokius 5–6 ha, o kai buvo sausros, tai ir ten buvo gerai. Prireikus drenažą taisomės patys. Buvo dar apie 7 ha probleminių vietų, bet turime ekskavatorių ir atsikasame. Prie centrinių melioracijos įrenginių nelendame, bet čia, laukuose, pasitaisome patys“, – aiškino K.Mykolaitis.

Ūkio šeimininkas net neabejoja, kad šiemet teks palaukti, kol galės dirbti žemę. Anot jo, žemę reikia tausoti: jeigu žemę suminsi, sutrypsi, bus labai negerai. „Niekada nereikia labai skubėti. Tegul pirmiausia ją pradžiovina. Pagrindinė taisyklė – jeigu žemė šlapia, geriausia iš viso jos neliesti“, – teigė ūkininkas.

Kiek laiko reikės laukti, jam sunku prognozuoti. K.Mykolaitis minėjo, kad išėjus įšalui labai greitai viskas turėtų stumtis. Jeigu dienomis įšils iki 10–15 laipsnių, bus ženklas, kad reikia išeiti į laukus. „Viskas dar labai priklauso nuo to, koks pavasaris susidėlios. Šiaip šiemet jis jau gana ankstyvas. Paukščiai jau parskridę. Vyturys pas mus kaime įdienojus čiulba. Bet visko dar būna ir kovą, ir balandį“, – priminė ekologinio ūkio valdytojas.

Jis stebi sinoptikų prognozes. Pranešama, kad beveik visą kovo mėnesį naktimis temperatūra turėtų suktis šiek tiek žemiau nulio arba apie nulį, o dienomis šils, užlis, todėl ūkininkas galvoja, kad toks oras šiemet į laukus leis išvairuoti techniką gal tik balandžio mėnesį.

Ūkininko pastebėjimu, būna, kad planuoji vienaip, o išeina kitaip. Anot K.Mykolaičio, kartais pavasaris būna nenuspėjamas – labai greitai atšyla, o kai dienomis temperatūra pasiekia 12–15 laipsnių, tai jau drąsiai išriedama į laukus.

Šiemet Mykolaičio ūkio laukuose žiemojo daug žiemkenčių plotų. Jie augina ekologiškus „Speltos“ kviečius, taip pat paprastus žieminius kviečius, kaip pats sako, visko turi. „Sakyčiau, žiemojo sunkiai. Buvo ir vis dar yra „tai šilta, tai šalta“. O javams reikia, kad užšaltų ir paskui ateitų gražus pavasaris, tada būtų galima augti. Kartais dabar jie nežino, ką daryti, nei augti, nei neaugti – dar laukti. Be to, buvo labai šaltas ruduo, tai jie gerai neįsikrūmijo. Augalai silpnesni, šaknys gali būti prastesnės“, – rūpesčius dėl žiemkenčių vardijo ūkininkas Kęstutis, kurio šeimos ūkyje kasmet auginamos grūdinės kultūros sėklai.

Žemaičius vargina potvynis

Šiemet Žemaitijos krašte pavasario darbus kaime nutolino iš krantų ištvinusios upės. Priekulės (Klaipėdos r.) seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė VL sakė, kad vasariui baigiantis jų krašto žmonės jautėsi lyg Venecijoje. Taip nutiko dėl kelių priežasčių. „Skirtingos teritorijos yra apsemtos. Ne tik dėl potvynio, bet ir dėl per didelio kiekio vandens žemėje. Jau yra permirkęs gruntas ir, matyt, žemiausiose vietose laukuose atsiranda potvynio „prošvaistės“. Pas mus net trys kaimai yra „atsijungę“ nuo centro, nes keliukai apsemti ir gyventojai negali lengvuoju transportu išvažiuoti. Taip atskirti Liaunų, Šilininkų ir Būdviečių kaimai. Juose nėra labai daug trobų, tai didelio pagalbos poreikio nėra. Susisiekiame telefonais, apsitariame, ar reikia kokios pagalbos, maisto ar vandens, su gyventojais nuolat palaikomas ryšys“, – vasariui baigiantis VL sakė seniūnė.

Priekulės seniūnijos duomenimis, vienai sodybai prireikė maisto, tai reikėjo aplinkinių pagalbos – ūkininkas per vandenį traktoriumi perkėlė šeimai maisto produktus. Kiti gyventojai, pasak seniūnės, kai tik buvo nuspėta, kad gali kilti potvyniai, kurie galimai apsems tų vietovių keliukus, tokiu atveju negalės susisiekti su centru – Priekulės miestu, ir patys atvykti nusipirkti produktų, iš anksto apsirūpino maistu.

Kol kas seniūnės prognozės dėl laukų, kas bus su pasėliais, nėra nei blogos, nei geros, nes žinios nesurinktos iš ūkių. D.Bliūdžiuvienė sakė, kad situaciją matys, kai jau nuslūgs potvynis. Tik patys ūkininkai žinos, kaip bus, nes jie stebi, kiek laiko – ilgiau ar trumpiau, laikosi vanduo apsėmęs jų pasėlius. Priekulės seniūnijos pastebėjimais, apsemtų pasėlių plotų iš tiesų yra nemažai.

„Pavyzdžiui, apie Svencelę mažiau, bet link paminėtų Liaunų, Šilininkų, Būdviečių ir kitų gretimų kaimų, kur Gruodė ir Agluona išsiliejusios, yra plačiai užlieti pasėlių plotai. Matysis tik nuslūgus vandeniui. Tada iš vietos ūkininkų, kurie deklaruoja savo pasėlius, gausime informaciją apie ūkiuose patirtus nuostolius“, – teigė seniūnė.

Įkaitais tapo žirgai

Ji VL pasakojo, kad potvynio laikotarpis sukėlė nepatogumų ne tik gyventojams, bet ir ūkiniams gyvūnams. Yra pasitaikę įvairių ekstremalių situacijų. D.Bliūdžiuvienės teigimu, užsiimantys gyvulininkyste dažniausiai tokiu metu gyvulius laiko tvartuose. Tačiau vienas atvejis iš tiesų ant kojų sukėlė ne tik seniūnijos, bet ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus. Seniūnė sakė, kad Dituvos kaime buvo pastatytas ne stacionarus tvartukas gyvuliams, o tik daugiau nuo vėjų ir šalčio sauganti lauko pastogė. Jame ūkininkė laikė 14 žirgų. Kai potvynis priartėjo taip, kad tvartelį apjuosė vanduo, išsigandę gyvuliai liko įkalinti miškingame plote, aukščiausiame taške, kur vanduo nebuvo užsiliejęs.

Žirgų savininkei teko valtele plukdyti gyvuliams pašarų, morkų, kad šie sočiau pasimaitintų. Šienu žirgininkė buvo pasirūpinusi iš anksto, iki apsemiant teritoriją buvo nuvežusi į laukus. Seniūnijos vadovė mano, kad taip galėjo nutikti dar ir dėl to, kad neseniai šiose apylinkėse įsikūrusi ūkininkė neįvertino ir net neįtarė, kad gali taip plačiai apsemti ir kilti tokių rūpesčių. Žirgų savininkei vieną naktį teko pačiai budėti, kad žirgams potvynio metu nieko blogo nenutiktų.

„Šie metai pas mus nėra kažkuo labiau išskirtiniai, nei anksčiau pavasariop būdavo. Pagal potvynio zonose gyvenančių žmonių pastebėjimus, pas mus yra buvę dar didesnių potvynių, bet šiandien (vasario 25 d.) tikrai jau labai daug nepatogumų. Rūsiai tvinsta, žmonės turi iš jų nuolat pumpuoti vandenį, padeda ir ugniagesiai gelbėtojai. Turi sukelti aukščiau daiktus, kad jų neapsemtų vanduo. Aš ir pati gyvenu nuosavame name mieste, kuris toliau nuo Minijos, bet rūsys vis tiek tvinsta, todėl siurblys nuolat dirba“, – kaip žmonės tvarkosi su potvynio vandeniu, nusakė D.Bliūdžiuvienė.

Anot jos, problemų gausu ir seniūnijos teritorijoje esančiame mažų laivų uostelyje. Mat, kai vyravo 30 m/s ir stipresni vėjai, jie pripūtė tiek daug vandens, kad jis net pasiekė kai kurių pastatų langus.

Kol kovojama su vandens barjerais, dėl nuostolių nustatymo ūkininkai dar nesikreipė. Vietos žemdirbiai tikisi, kad Priekulės ir kitų Žemaitijos seniūnijų teritorijose bus paskelbta ekstremali situacija, tuomet jie kreipsis dėl patirtos žalos.

Tuo tarpu dzūkai, anot Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos Stenionienės, informacijos apie užsemtas sodybas neturi, kaip neturi ir ūkininkų kreipimųsi dėl užsemtų laukų. „Pastebime, kad laukuose yra vandens, bet nedideliais ploteliais, tačiau, ko gero, nėra kuo stebėtis, nes melioracijos statiniai nusidėvėję daugiau kaip 80 proc., todėl tikėtina, kad pilnai nefunkcionuoja, o ūkininkai vangiai imasi remonto darbų“, – pastebėjo I.Stenionienė.