Aplinkos ministerija per šių metų medžioklės sezoną Marijampolės savivaldybės teritorijoje neleido nušauti nė vieno vilko, tačiau plėšrūnai vien rudenį jau išpjovė ne vieno kaimo ūkininkų avis. Kaimiečiai sunerimę, kas bus toliau, o ir vilkų padaryta žala atlyginama ne visiems.

Kenčia trys seniūnijos

Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius sako, kad dažnėjantys vilkų išpuoliai kelia nerimą. Naminius gyvulius plėšrūnai pirmiausia išpjovė Šunskų seniūnijoje. Vėliau pilkiai prasiautė Igliaukos seniūnijoje, o lapkričio viduryje įsisuko į Sasnavos seniūniją. Tokio vilkų gaujos siautėjimo atvejo, atnešusio tiek daug nuostolių kaip pastaruoju metu Sasnavoje, kai plėšrūnai ūkininko Jono Kurtinaičio tvarte papjovė net 31 avį, Marijampolės krašte anksčiau nėra buvę.

Žemės ūkio skyriaus vedėjo E.Alesiaus teigimu, ne tik Marijampolės savivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje kasmet užfiksuojama vis daugiau atvejų, kai vilkai išpjauna naminius gyvulius – avis, veršelius, ožkas. Vienintelis kovos būdas – leisti medžiotojams reguliuoti vilkų populiaciją, tačiau jiems surištos rankos.

Eugenijus Alesius

Veržiasi į pastoges

Aštuntus metus safolkų veislės avis auginantis Sasnavos ūkininkas J.Kurtinaitis skaičiuoja šį rudenį nuo plėšrūnų atakų patyręs 6 tūkst. eurų nuostolių. Jo auginamus gyvulius vilkai užpuolė du kartus. Bandą išretinus pilkiams, sumažėjo ūkio galimybės padidinti prieauglį, nes žuvo ėringos avys.

Į Kurtinaičių ūkį spalį užklydę plėšrūnai papjovė penkias avis ir būrį vištų. Maždaug po mėnesio, lapkričio viduryje, kai gyvuliai iš ganyklos jau buvo suginti po stogu, tamsiuoju paros metu vėdinant patalpą vilkai įslinko į 150 avių tvartą ir 31 jų paskerdė.

Ūkio šeimininkas, atėjęs ryte į tvartą, išvydo kraupų vaizdą. Vienos avys buvo papjautos, kitos uždusintos, kai kurios apdraskytos ir nugaišusios. Sekdamas lauke aptiktais žvėrių pėdsakais J.Kurtinaitis įsitikino, kad į tvartą vilkų gauja atsėlino iš miško. Vyro teigimu, sprendžiant iš pėdsakų, į tvartą greičiausiai įsliūkino du stambūs vilkai vedliai ir keletas jų pėdomis sekusių jauniklių.

Pasak nukentėjusio ūkininko, šiemet Marijampolės savivaldybės teritorijoje medžiotojams draudžiama medžioti vilkus. Pernai taip pat nebuvo leidžiama jų medžioti. Tiesa, praėjusiais metais vieną pilkį partrenkė automobilis. Kiek netoliese gyvena šių plėšrūnų, niekas nežino – kadangi žiemos besniegės, sunku suskaičiuoti jų pėdsakus.

J.Kurtinaitis teigia suprantantis, kad gyvendamas kaime privalai susigyventi su gamta. Bet kai vilkai pradeda siautėti gyvenvietėse, tvartuose – rimtas signalas, kad skubiai reikia mažinti jų populiaciją.

Kompensuoja arba ne

Nors gyvulius auginantys ūkininkai skambina pavojaus varpais, Aplinkos ministerija tvarkos nekeičia. Vilkas – saugomas gyvūnas. Savivaldybės turi teisę žvėrių padarytą žalą ūkininkams kompensuoti, tačiau valdininkai pripažįsta, kad tai padaryti yra sudėtinga, nes numatyti griežti reikalavimai. Laukinių žvėrių padarytą žalą naminių gyvulių augintojams Aplinkos paramos fondas kompensuoja tik tokiu atveju, jei ūkininkas laikosi nustatytų reikalavimų. Pagal juos avys ar kiti naminiai gyvūnai privalo būti suženklinti, įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre. Taip pat turi būti tvarkoma jų apskaita. Tik į tokio nukentėjusio ūkininko ūkį važiuoja nuostolių nustatymo komisija ir įvertina patirtą žalą.

Kadangi vilkai vis įžūlėja, o jų išpuoliai vis dažnėja, Marijampolės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo E.Alesiaus teigimu, geriausias būdas apsisaugoti nuo šių plėšrūnų – leisti jų daugiau sumedžioti ir taip mažinti pilkių populiaciją.

Vilkams sienų ir tvorų nėra

Selemonas Paltanavičius, gamtininkas

Vasaros pabaigoje ar rudenį mėgstamiausias vilkų grobis – naminiai gyvuliai, kai kada – paukščiai: žąsys, kalakutai. Vilkų tema sena. Su jais nesitaikstė, nuo jų kentėjo mūsų protėviai, jie visada buvo medžiojami, kai kada net naikinami. Dabar vilkų gausa reguliuojama, kiekvienam medžioklės sezonui nustatant šių plėšrūnų sumedžiojimo limitą. Koks jis? Žinome, kad Lietuvoje gyvena apie 300 vilkų.

Vilkas – judrus žvėris, jis, kaip ir kiti gyvūnai, nepaiso valstybių sienų, todėl gali atkeliauti pas mus iš Baltarusijos, Lenkijos ar Latvijos. Žinoma, ir mūsiškiai žvėrys laisvai pasiekia šių valstybių miškus. O apie jų medžiojimą… Štai per 2010–2011 m. medžioklės sezoną nušauta 40 vilkų, 2011–2012 m. sezoną – 12. Vėliau šis skaičius didėjo: 2012–2013 m. sumedžioti 48, 2015–2016 m. – 60, o 2016–2017 m. – 62 vilkai. Tai nei daug, nei mažai. Tokie limitai yra kasmet nustatomi ir patvirtinami. Juos turėtume laikyti optimaliais.

Vilkų daroma žala naminiams gyvūnams nemažėja, plėšrūnai tampa vis „civilizuotesni“: nebebijo garsinių, optinių baidymo priemonių. Dar visai neseniai šiems žvėrims bet koks aptvaras, tvora buvo įtartini, jie jų vengė. Dabar net aptvare esantys gyvuliai ne visada saugūs. Kaip elgtis gyvulių augintojui šiuo metu, kai vilkai klajoja po Lietuvą? Beje, ar grybautojai, užplūdę miškus, neprisideda prie vilkų blaškymosi? Kur dabar dėtis žvėrims? Vilkai išbaidomi, blaškomi, todėl dažnai apsistoja vidury laukų esančiuose miškeliuose, pelkutėse. Kartais mes net neįtariame, kad jie yra kažkur čia pat, greta mūsų. Iš tokių vietų vilkams lengviau medžioti naminius gyvulius. Ūkininkai turi tai žinoti ir nepalikti jų nakčiai be priežiūros.