Liepos 11 d. Lietuvoje siautusi vėtra neaplenkė Marijampolės savivaldybės Meškėnų kaimo ūkininko Raimundo Brizgio sodybos. Nugriovė pusę tvarto. Pastatas draustas AB „Lietuvos draudimas“, tačiau draudikas viesulo padarytos žalos nenori pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

Gyvuliai be pastogės

Ištikus nelaimei, R.Brizgys kreipėsi „Lietuvos draudimą“, tačiau pagalbos nesulaukė. Negana to, už apdraustą gyvenamąjį namą bei tvartą jis iki šiol kas ketvirtį moka po 87,75 euro.

„Valstiečių laikraščiui“ R.Brizgys pasakojo, kad liepos 11 d. galingas viesulas į Meškėnuose esančią jo sodybą atūžė nuo Lenkijos pusės. Jis keliavo per Dzūkiją – Būdviečio, Rudaminos miestelius – pasiekė Gudinės bei Meškėnų kaimą ir nuvertė pusę ūkininko tvarto. Ši pastato dalis buvo pritaikyta gyvuliams – mėsinėms karvėms, veršeliams ir poniams.

Prisimindamas trijų mėnesių senumo įvykį R.Brizgys džiaugėsi, kad nuo stichijos nenukentėjo bent gyvuliai. Tuo metu, kai įvyko nelaimė, ūkininkas kaip tik buvo tvarte – norėjo pažiūrėti, ar saugiai iš ganyklos namo parbėgo poniai. Į tvarto stogą ir langus garsiai beldė kruša. Pravėręs duris pažiūrėti, kokio dydžio ledukais lyja, už nugaros vyras išgirdo sprogimą primenantį garsą. Atsisukęs pamatė, kad kitame tvarto gale kabanti lempa jau dega ant žemės, o dalies pastato nebėra – matosi laukas.

Ūkininkas R.Brizgys ruošiasi prie „Lietuvos draudimo“ pastato Marijampolėje surengti bado akciją, ketina vežtis ir gyvulių. R. Kazakevičienės nuotr.

„Poniai buvo parbėgę. Tik vienas Dievas žino, kaip jie visi gyvi liko. Atrodo, gaila to tvarto, bet kai pagalvoju, svarbiausia, kad gyvuliai ir pats sveikas gyvas likau. Tvartą pasistatysime, juk esu apdraudęs turtą nuo nelaimių“, – praėjusios vasaros istoriją papasakojo ūkininkas, tada dar net nenujautęs, kad gauti draudimo išmoką nebus lengva.

Kliūčių nebuvo  

Kai R.Brizgys draudė 2009 m. statytą 500 kv m ūkio pastatą, draudikas jį įvertino 163 tūkst. eurų suma. Jokių statinio dokumentų nebuvo reikalaujama, pastatas tik nufotografuotas. Tačiau kai pusė tvarto sugriuvo, „Lietuvos draudimas“ pareikalavo ne tik dokumentų, bet net ir nepriklausomų ekspertų išvadų.

Anot Meškėnų kaimo ūkininko, nei drausdamas pastatą, nei atsitikus nelaimei, jis neslėpė, kad tvartą statėsi ūkio būdu. Esą gyvenimo aplinkybės dažną ūkininką priverčia tapti visų sričių specialistu. R.Brizgys pripažino, kad statydamas tvartą galėjo padaryti klaidų, tačiau . kategoriškai nesutinka su draudėjais, bandančiais įrodyti, kad siena nuvirto pati, o ne vėjas ją nugriovė. „Vėjas nesirenka. Sugriauna namus, gyvenvietes... O čia tebuvo lauko tipo pastatas – pastogė gyvuliams“, – kalbėjo ūkininkas.

Nedraudžiamasis įvykis

Nors škvalas dalį R.Brizgio tvarto nugriovė dar liepą ir jis iš karto apie tai informavo pastatą apdraudusią bendrovę, galutinio draudikų žodžio sulaukė tik rugsėjo pabaigoje. Pranešime „Lietuvos draudimo“ Turto žalų skyriaus vadovas Virginijus Kraukšlys ūkininką informavo, kad bendrovė atsisakė nelaimę traktuoti kaip draudžiamąjį įvykį, todėl ir draudimo išmokos jis negaus.

„Iš pateiktos informacijos yra nustatyta, kad sugadintas objektas yra nelegalus, savavališkas statinys, pastatytas be statybos leidimų ir reikalingų projektų. Jo statymo metu yra atlikta virtinė klaidų, dėl kurių pastatas sugriuvo. Statinio savininkas neužtikrino tinkamos statinio priežiūros ir eksploatacijos“, – teigiama „Lietuvos draudimo“ sprendime.

B. Brizgys:“Atrodo, gaila to tvarto, bet kai pagalvoju, svarbiausia, kad gyvuliai ir pats sveikas likau.“ R. Kazakevičienės nuotr.

Neįrodo savo tiesos

Ūkininkas su tokia draudikų išvada nesutinka ir rankų nuleisti nežada. „Draudimo įmonės moka prisikalbinti ūkininkus, tikina, kad draudžia nuo visko. Neprašo nei statinio popierių, jiems nesvarbu, kad statinys nėra įregistruotas. Atsitikus nelaimei, kiek įmanydami vengia padengti nuostolius. Iš tikro jų net neskaičiavo, tik ieškojo būdų, kaip išvengti įsipareigojimų“, – „Valstiečių laikraščiui“ guodėsi R.Brizgys.

Negana to, kad draustas tvartas sugriuvo, o „Lietuvos draudimas“ neketina mokėti draudimo išmokų, sugriauto tvarto šeimininkas ir toliau turi mokėti įmokas už apdraustą statinį. Kaip nurodyta sutartyje, įmoką sumokėjo rugpjūtį, kitą reikės mokėti lapkritį. „Ir už sugriuvusį pastatą sumokėjau. Niekas tvarto iš draudimo sumos neišbraukė, nors už jį įmokos dalis yra didesnė nei už gyvenamąjį namą“, – apmaudo neslėpė žmogus.

Nėra kliūtis drausti

Ingrida Žaltauskaitė, „Lietuvos draudimo“ atstovė ryšiams su visuomene

Tai, kad statiniai nėra įregistruoti, nėra kliūtis sudaryti draudimo sutartį. Kitas dalykas, jei statiniai yra pastatyti be statybos leidimo. Draudimo bendrovė, sudarydama sutartį, neprivalo įvertinti, ar pastatas yra statomas arba pastatytas laikantis statybos techninio reglamento, ar pastato savininkas statybą vykdo laikydamasis patvirtinto statybos projekto, kaip to reikalauja statybos darbų ar užbaigto statyti pastato eksploatacijos saugumas, todėl Būsto draudimo taisyklėse yra numatyta, kad draudimo išmoka nemokama dėl projektavimo bei statybos klaidų. Pastato neįregistravimas tėra antraeilis faktas, kuris, jei nėra projektavimo ir statybos klaidų, leistų įvykį laikyti nedraudžiamuoju. Pasirūpinti, kad statinys būtų statomas laikantis statybos techninio reglamento, turi statinio savininkas. Draudimo bendrovės, remiantis draudimo taisyklėmis, atlygina staiga ir netikėtai atsiradusius apdraustų objektų, kurie buvo sugadinti ar sunaikinti nenumatytų išorinių jėgų, o ne dėl to, kad juos statant padaryta konstrukcinių ir statybinių pažeidimų, nuostolius.

„Lietuvos draudimas“ laikosi nuostatos viešai nekomentuoti klientų istorijų ir tiki, kad su nesutarimus galima išspręsti individualiai. Šis ginčas šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos banke, kuris vykdo visų rinkos dalyvių priežiūrą. Jei banko priimtas sprendimas kliento netenkina, jis turi teisę kreiptis.

Pasitikėjimo nekelia

Augenijus Alesius, Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Manyčiau, draudimo kompanijos taip neturėtų elgtis. Jeigu sudaryta draudimo sutartis, o vėtra padarė nuostolių, tai reikėtų ir kompensuoti, o ne ieškoti priekabių. Arba draudimo bendrovė turėtų iš karto ūkininkui pasakyti, kad jo pastatų nedraus, ir paaiškinti, kodėl negali to daryti. Čia lygiai tas pat kaip su gyvybės draudimu.

Gal ūkininkai nuo draudikų ir neslepia, kad statiniai nėra užbaigti, kad nėra sutvarkyta jų teisinė registracija, tačiau gali būti, kad draudimo konsultantai į tai nekreipia dėmesio, nuramina, kad viskas bus gerai. Manau, kad šiuo atveju ūkininkui neliks kitos išeities, tik bylinėtis. Mat draudimo sutartis yra, faktas, kad nuostoliai padaryti, nustatytas.