Ne visi specializuoti ekologiniai ūkiai kasmet išaugina produkciją. Yra tokių, kurie pagal ekologijos reikalavimus laukus apsėja dobilais, o tada turi pasirinkti, kaip toliau ūkininkauti. Tokį etapą dabar išgyvena Akmenių kaime (Lazdijų r.) įsikūręs Žymančių šeimos ūkis. Ankstesniais metais liepos mėnesį vaistažolių ūkyje būdavo pats darbymetis, o šiandien – tyla.

Viską suskaičiuoja

Vaistažolių ūkio įkūrėjas Albinas Žymančius, kuris laikui bėgant tapo savo sūnaus ūkininko Albino Žymančiaus patarėju, neneigė, kad jiedu su sūnumi yra stabtelėję ūkininkavimo kryžkelėje. Šis sustojimas tęsiasi jau ne pirmus metus.

„Buvo mūsų su sūnumi bendras ūkis, auginome vaistažoles, bet dabar taip susiklostė aplinkybės, kad sūnus pakreipė jį visai kita linkme. Kol kas esame sustoję ūkininkavimo kryžkelėje, žiūrime, ką mums daryti toliau. Vaistažolių dabar neauginame ir su jomis nedirbame, nes yra naujas ekologinio ūkio periodas, svarbu, koks jis bus toliau, kaip vyks deklaravimai, kokios ateis išmokos. Nes ekologiniuose ūkiuose visi į tai atkreipė dėmesį, o ir patys ūkininkai yra tiesiai šviesiai pasakę, kad be paramos išgyventi negali“, – klausiamas, kaip sekasi ūkininkavimas, atvirai dėstė dzūkas A.Žymančius.

Jo teigimu, besvarstant dar prisidėjo naujos permainos – jie nori savo ūkį perkelti į kitą vietą. Dar ir dėl to sustojo ilgiau. Žymančiai ieško žemės, kuri būtų nors kiek ekonomiškesnė nei turima mažai derlinga žemė Akmenių ir Žemaitkiemio kaimuose. Akmeniuose jie yra pasistatę ir vaistažolių džiovyklą, bet, anot ūkininko, ji buvo įkurta dar 2010 m., o dabar, prabėgus dešimtmečiui, jau keitėsi reikalavimai. Todėl Žymančiai nori šiuolaikiškesnės, našesnės, ekonomiškesnės džiovyklos. Jie jau yra nusižiūrėję, kad jas gamina lietuviai Šiauliuose, Prienuose.

„Norime pereiti į naują etapą, bet prieš ateinant viską reikia gerai paskaičiuoti“, – aiškino Lazdijų rajono ūkininkas.

Nuo sėklos iki prekystalio

Daug metų vaistažoles auginę Žymančiai dar ir šiemet, kai laukai jomis neapsėti, sulaukia buvusių užsakovų skambučių. Juos prisimena lenkai kolegos, kuriems ilgą laiką tiekė savo produkciją, ir apgailestauja, kad nebus žaliavos. Dzūkams jie pasakoja, kad išplėtė gamybos apimtis, pasistatė modernius perdirbimo cechus ir dabar dirba plačiai, todėl vėl nori bendradarbiauti su lietuviais partneriais. „Jie labai nori vaistažolių iš mūsų ūkio, bet mes jų nebeturime. Dvejus metus pagal ekologijos reikalavimus mūsų žemės buvo užsėtos dobilais. Dvejus metus reikėjo išlaikyti, o dabar jau antri metai, kai nesėjome po dobilų“, – sustojimo laikotarpį skaičiavo A.Žymančius.

Jų ateities planuose – dideli užmojai. Anot A.Žymančiaus, jeigu nuspręs vėl auginti vaistažoles, sugrįš jau kartu su savo perdirbimu, kad niekur nereikėtų išvežti produkcijos. Jų ateities vizija – savame ūkyje viską perdirbti iki supakavimo ir savo prekybos taškų, kur būtų realizuojama galutinė produkcija. Žymančiai dirbtų pagal taisyklę „nuo sėklos iki prekystalio“.

„Turime minčių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje turėti prekybos taškus. Yra draugų, kurie tuo užsiima, mes irgi norime įsilieti su savo produktu. Bet čia viskas, ką papasakojau, dar tik perspektyvoje. Tokia mūsų ateities vizija. Sūnus nori atskiriau, jaunam žmogui reikia greitai ir visko“, – atviravo ūkininkas-vaistažolininkas tėvas A.Žymančius.

Solidi patirtis

Žymančius vaistažolių auginimo paslapčių išmokė Rūta Jakubonienė iš Panaros kaime įsikūrusios Pilnų namų bendruomenės. Vaistažolių augintojai sako, kad per ūkininkavimo metus sukaupė įvairios patirties, nes vaistažolės – gana kaprizinga kultūra. Joms reikia sėjomainos – kas trejus metus tame pačiame plote sėti vis kitos rūšies augalus. Joms tinka net ir nederlingos žemės, svarbu palytų, kad augalai nebūtų suvargę, išaugtų nors kiek aukštesni. Kitaip sudėtinga jas nuimti kombainu, nes šis neskina viršūnių itin žemai.

Lazdijų rajono vaistažolių augintojų Žymančių šeimos ūkyje vaistažolės augdavo 20 ha plotuose. Ūkininkai specialiu kombainu surinkdavo ramunėlių derlių. Jeigu vaistažolių žiedai pradėdavo byrėti, tekdavo kviestis kuo daugiau talkininkų ir ramunėlių galvutes pešti specialiais prietaisais rankomis. Žymančiai turi įsigiję apie 20 specialių vaistažolių galvučių surinkimo šukų. Prie įrenginio yra pridėtas krepšelis, į kurį krinta produkcija. Vaistažolių nuėmimo paruošimo sezonas prasidėdavo birželio antroje pusėje ir tęsdavosi visą liepą.

Verslo specifika tokia, kad neužtenka vien pasėti ir nuimti derlių – jį reikia bent minimaliai paruošti. Derlingais metais Žymančiai savo ūkyje surinkdavo 12–15 t žaliosios masės. Vaistažoles jie džiovindavo per kelis kartus, nes į džiovyklą tilpdavo 2 t žaliosios masės. Žaliavą reikėdavo džiovinti 3–4 paras iki 13–14 proc. drėgnumo. Tada vaistažolės keliaudavo į rūšiavimo patalpą, būdavo perrenkamos ir supilamos į popierinius maišus. Iš 1 t žalios masės Žymančiai gaudavo apie 200 kg išdžiovintų ir jau perrinktų vaistažolių.

Žymančiai buvo radę ir rinką – nemažai metų glaudžiai bendradarbiavo su Lenkijos įmone „Dary Natury“, kuriai kiekvienais metais užaugindavo ir tiekdavo tam tikrą kiekį žaliavos. Lenkai perdirbėjai lietuviškas vaistažoles panaudodavo arbatoms, iš jų spausdavo aliejų. Vaistažolių koteliai ir kiti likučiai buvo panaudojami muilų, parfumerijos pramonei. Žymančiai vaistažoles galėdavo parduoti palankesne kaina, kad atsipirktų įdėtas triūsas. Patogu, nes būdavo superkamas didelis kiekis ir pasiūloma didesnė kaina.

Kauno laboratorijoje Žymančių ūkio dirvožemio tyrimus atlikę specialistai buvo rekomendavę auginti tik dviejų rūšių vaistažoles – skurdokas Dzūkijos krašto dirvožemis labiausiai tiko neišrankioms ramunėlėms ir rugiagėlėms. Žymančiai bandė auginti ir medetkas, bet nelabai sėkmingai. Prižiūrėti dviejose vietose esančius šeimos ekologinio ūkio laukus buvo nelengva, mat laukus skiria 15 km atstumas. Žymančiai stengėsi neužleisti laukų piktžolėmis, įsigijo specializuotos žemės ūkio technikos – naują sėjamąją su kompresoriumi, ekologiniam ūkiui kovojant su piktžolėmis būtiną noraginį skutiką. Pastarasis gali ne tik išvagoti, išakėti laukus, bet ir išdraskyti velėną, kad varputis nepultų laukų. Ūkyje būdavo taikoma sėjomaina – jeigu vienus kitus metus laukuose žydėjo ramunėlės, kitais metais buvo sėjamos mėlynžiedės rugiagėlės.

Ne visi metai duodavo norimą derlių. Anot vaistažolių ūkio savininko, jie gaudavo ekologinio ūkio išmokas, kurios kompensuodavo didžiąją dalį išlaidų ir patiriamus nuostolius.

Pardavimai smuko

Rūta Jakubonienė, Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė, Ekologinių ūkių asociacijos narė

Vaistažolių augintojų veiklai įtakos turėjo dėl koronaviruso skelbti karantinai. Žmonės negalėjo dažnai eiti į parduotuves, kitos net nedirbo, tai neturėjo galimybės nusipirkti vaistažolių. Karantinas visų mūsų, vaistažolininkų, pardavimus sumažino beveik 70 proc. Tiesa, pagyvėjo prekyba internetu, žmonės ten kažkiek perka. Bet tada jau reikia atskirų specialistų tam, kad ir elektroninę parduotuvę prižiūrėtų, ir reklamą skelbtų.

Be to, daug kas išėjo į prastovas. Žmonės vasarą prisirenka vaistažolių pamiškėse, patys augina žoleles. Jie grįžta prie ekologiškų produktų naudojimo, nori gyventi sveikiau, nesirgti. Ypač COVID-19 sąlygomis visi nori stiprinti savo sveikatą ir imunitetą, todėl vartoja ekologiškus produktus. Jau 16 metų dirbame šitoje srityje, tad turime savo klientų ir bendradarbiaujame su ekologiškų produktų pardavėjais. Kol užsiaugini savo klientų ratą, turi praeiti daug laiko. Manau, kad žmonės gėrė sveiką arbatą ir gers toliau.

Taisyklėse trūksta lankstumo

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas

Yra daug įvairių niuansų. Žemės ūkio ministerija žmones, dirbančius su vaistažolėmis, kartais mato vos ne kaip nusikaltėlius, nes ir pačios taisyklės tokios, kad tik kažką apsaugoti, nemokėti, perkąsti, nėra lankstumo. Juk augindamas vaistažoles gali pasidaryti mišrias juostas, auginti vienas ar kitas vaistažoles, bet nustato reikalavimus, kad reikia auginti dideliame plote, dar kažkokių idėjų prikuria. Taisyklėse visiškų nesąmonių pridaryta. Kai žmonės savarankiškai augina žoleles, patys ir vargsta.

Skaičiai svyruojantys

Virginijus Masionis, VšĮ „Ekoagros“ I sertifikavimo skyriaus vadovas

Pagal ataskaitas 2018–2020 m. tendencijos tokios: vaistažoles daugiausia augino tik keletas specializuotų ūkių, kurių skaičius svyruoja tarp 3 ir 5. Jie jas vėliau perdirba iki galutinio produkto. Visi kiti vaistažolių augintojai turi po keletą arų. Bendras vaistažolių sertifikuotas plotas: 2020 m. – 4,92 ha, 2019 m. – 9,31 ha, 2018 m. – 11,15 ha. 2018 m. ramunėles augino ir sertifikavo tik du ūkiai, jų plotas sudarė 38,7 ha.