Pirmoji žiemos pusė daliai ūkininkų netrukdė naktį miegoti dėl žiemojančių žiemkenčių, bet stebima ir tokių tendencijų, kad daržininkų laukuose iš sėklų ar sėjinukų rudenį pasodinti žieminiai svogūnai galėjo ir neišgyventi. Kokia bus antroji žiemos pusė? Toks klausimas rūpi ne tik kiekvienam daržininkui ar javų augintojui, bet ir mokslininkams.  

Sudėtingiausia – svogūnams

Mokslininkė Marija Čižauskienė VL prisipažino, kad neiškentusi pasižvalgyti laukuose, nes daug metų konsultuodavo ūkininkus. Į jos akiratį daugiausia pakliūva Kėdainių krašto pasėlių laukai. „Sunku iškęsti, tai sausio 16 d. pasižvalgiau Kėdainių regione. Ką pamačiau? Labai didelė dalis žiemkenčių buvo po vandeniu, o kokia jų ateitis bus toliau, sunku pasakyti. Pavyzdžiui, sausio 17 d. Kėdainiuose visur buvo balta, bet žemė neįšalusi, o ant pasėlių telkšojo vanduo, kuris, kas svarbiausia, nesigeria gilyn. Tai jau yra blogai, tačiau viską lems antroji žiemos pusė“, – pastebėjo M.Čižauskienė.

Agronomė, mokslininkė buvo įsitikinusi, kad jos pasižvalgymo metu pasėliai žiemojo ir nebuvo sunykę, bet neslėpė, kad kyla ir abejonių, nes poveikį jiems turi ir daugiau faktorių – kiek vandens yra susirinkę dirvos paviršiuje, ar žemė buvo nors kiek įšalusi tuo metu, kai rinkosi vanduo. Taip pat kokia rapsų ar kviečių veislė auginama, nes, anot M.Čižauskienės, peržiemojimas dar priklauso ir nuo veislės savybių.

Tačiau mokslininkė kiek sunerimusi kalbėjo apie žieminius svogūnus, kuriuos pastaraisiais metais masiškai pradėjo auginti daržininkai. Pasak M.Čižauskienės, ji sausio viduryje kalbėjosi su augintojais, kurių laukus stebi, ir šie neslėpė, kad su didžiuliu nerimu laukia pavasario. „Aš beveik dabar galėčiau sakyti, kad yra net 80 procentų tikimybė, jog svogūnai žuvo. Dėl ko taip galėjo atsitikti? Dėl to, kad nebuvo sniego ir kur neuždengta jokia danga, nei šiaudais, nei agroplėvele, nei niekuo kitu, o vieną rytą bent Kėdainių regione jau buvo 16 laipsnių šalčio, tai žieminiai svogūnai tokiomis sąlygomis neuždengti išgyventi negalėtų. Nebent įvyktų koks stebuklėlis. Nors dabar dar anksti spręsti apie žiemojimo rezultatus“, – susirūpinusi kalbėjo M.Čižauskienė.

Javai atsilaikė

VL pakalbintas Vilkaviškio rajono ūkininkas, mokslininkas, agronomas Algirdas Pilipavičius papasakojo, ką pastebi savame krašte. „Iki šiol dar nieko tokio neatsitiko, bet pirmi pavojaus varpai jau skamba – laukuose balos, ir tie temperatūros svyravimai“, – sakė jis. 

A.Pilipavičiaus teigimu, jeigu nebus didelio temperatūros šuolio žemyn – į minusą, pavyzdžiui, laikysis iki 10 laipsnių šalčio, tai dėl šalčio nieko neatsitiks, jeigu ir nebus sniego. Bet jeigu bus daugiau šalčio, tada gali iššalti pirmiausia rapsai, paskui kviečiai. Ūkininko pastebėjimu, nėra geras reiškinys ir balos, kitaip sakant, ant pasėlių telkšantis vanduo.  

„Yra dar įšalo, bet jeigu nefunkcionuoja drenažo sistemos, tai, kol augalai negyvena, nekvėpuoja, nejuda maisto medžiagos, dar nieko, ypač tos balos jei greitai pradingtų. Net kai šaltų, jos išgaruotų, nes sausio antroje pusėje laukti šiltėjimo vargu ar verta. Tad didžiausia grėsmė – išmirkimas. Bet tai nebūtų kokie tai dideli plotai – gal iki 1 procento derliaus ar bendro derliaus ar tik kokybės nuostoliai būtų“, – padėtį analizavo Vilkaviškio krašto ūkininkas.

A.Pilipavičius, svarstydamas apie ateitį, tikino, kad kol kas nėra reikalo skambinti pavojaus varpais, bet ir visai nusiraminti nereikėtų, nes dar labai neaišku, ką ši žiema iškrės. Ir žiemkenčiams, ir jų augintojams geriausia būtų, kad dar pašaltų iki 2–10 laipsnių šalčio, o tada užsnigtų bent 15 cm, ir taip išsilaikytų iki kovo mėnesio. Tačiau kaip bus – nežinia.  

Didelių baimių dėl pasėlių žiemojimo sakė kol kas nematąs ir Telšių rajono Trimasėdžio kaimo ūkininkas Antanas Šakys, kurio mėsinių galvijų ūkyje auga žieminiai rapsai ir kviečiai.

„Šiaip kokios neigiamos įtakos dar nepastebėjau. Aišku, tie staigūs atlydžiai kas savaitę, daug vandens, bet kol kas pasėliai žiemoja, nekeldami didesnių baimių“, – trumpai drūtai VL aiškino A.Šakys.

Dalis permirko?

Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorius Marijampolės zonoje Sigutis Jundulas pastebėjo, kad iki sausio 17 dienos šiame krašte nukentėjusių žiemkenčių plotų galėjo būti tik tose vietose, kur vanduo stovėjo nutirpus sniegui. „Įšalas iki galo gal dar ir neišėjo, nors negalima net vartoti žodžio įšalas, nes žemė buvo įšalusi tik iki 10 cm gylio, bet vis tiek buvo tvirtumas ir nebuvo prasidėjusi nauja augalų vegetacija. Tokios šilumos, kad tai įvyktų, nebuvo, tik sniegas ištirpo ir susidarė vanduo, bet augalams, manau, jis nekenkė, nes jie dar buvo ramybės fazės. Kuo ilgiau jie išbus ramybės fazės, tuo jiems geriau, gal išskyrus lomeles, kur subėgo vanduo. Taip yra arčiau vandens telkinių, arčiau kalvelių, kur yra papėdės, jeigu ten vanduo ilgiau stovės be oro, toje vietoje augalai gali žūti. Bet suvalkietiškose lygumose jų nedaug – tik nedideli ploteliai“, – apibūdino S.Jundulas.

Augalams sunkiau prisitaikyti prie žiemos permainų – žmogus, kad nesužvarbtų, apsirengia šilčiau. Pasėliams gerai yra tada, jeigu nedaug pašąla ir užsninga. Bet jeigu pašalo ir vėjas, jau blogiau. Bet augalas irgi kiek įmanoma prisitaiko.

S.Jundulas minėjo, kad ūkininkai niekad nemiega ramūs. Anot jo, žiemojantys pasėliai visiems rūpi, bet ne tik jie, nes viskas susiję tarpusavyje. Jis aiškino, kad pasėlių peržiemojimas yra svarbus dar ir dėl to, kad kol kas nedrąsu sudaryti išankstines pardavimo sutartis. „Kainos stabilizavosi ir „stovi“ vietoje. Gal būtų gerai kažkokiam skaičiui tonų sudaryti išankstinę pardavimo sutartį, bet žiema tokia „įdomi“, kad stabdo šitą procesą, nes nežinai, kas bus pavasarį, ar vasarą turėsi tiek realaus derliaus? Gamta, žiema ir kainos, atrodo, skirtingi dalykai, bet labai susiję“, – mąstė S.Jundulas.

Išbandymai nedideli

Šakių rajono Degutinės kaimo ūkininkas Juozas Valaitis VL pasakojo apie savo ūkio pasėlius ir minėjo, kad apie 5 metus juos draudžia. Kai pernai rudenį J.Valaičio ūkio pasėlius prieš apdraudžiant apžiūrėjo specialistai iš draudimo kompanijos, jie nustatė (tą patį jau buvo pastebėjęs ir pats šeimininkas), kad ir kviečiai, ir žieminiai rapsai šią žiemą pasitiko kitokie nei norėtųsi. „Jie nebuvo stipriai pasiruošę žiemai, šiek tiek prasčiau išsivystę negu ankstesniais metais tuo pačiu metu. Todėl žiemą pasitiko silpnesni. Tai pirmas požymis, kad jiems ši žiema yra sunkesnė“, – teigė J.Valaitis.

Anot Šakių rajono ūkininko, dabar, kai jau praėjo nemaža dalis žiemos, zanavykai sako, kad Šakių krašte žiema buvo palanki pasėliams, nes nebuvo ypatingų šalčių, buvo susidariusi plutelė sniego, šiek tiek pašalo, bet žiemkenčių šutimo nebuvo. „Buvo tarsi ir potvynis, tik jis, kiek pastebėjau, pas mus nieko blogo nepadarė. Iki sausio 17 dienos pasėliai gerai žiemoja, nešunta, žinoma, jeigu nebus kokių besniegių šalčių su vėju. Dabar  žiemkenčių laukai visai neblogai atrodo“, – tikino J.Valaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad augalams sunkiau prisitaikyti prie žiemos permainų – žmogus, kad nesužvarbtų, apsirengia šilčiau. „Pasėliams gerai yra tada, jeigu nedaug pašąla ir užsninga. Bet jeigu pašalo ir vėjas, jau blogiau. Bet augalas irgi kiek įmanoma prisitaiko“, – tvirtino ūkininkas.

Vis tik jis mano, kad pirmoji pusė žiemos nebuvo pikta – jų krašte daugiausia buvo nukritę iki 14 laipsnių šalčio. „Toks šaltis nieko per daug nereiškė, tiesa, sniego buvo nedaug, bet vis tiek jis šiek tiek tą šaltį sulaikė“, – žiemos išbandymų kol kas nesureikšmino J.Valaitis. 

Kontrastai augalams nepatinka

Dr. Zita Brazienė, vyresn. mokslo darbuotoja, LAMMC ŽI Rumokų bandymų stoties direktorė

Kol kas pasėliai Suvalkijos regione atrodo neblogai. Rapsai daugumoje laukų iki žiemos spėjo sukaupti pakankamai maisto medžiagų, dauguma ūkininkų laiku juos nupurškė augimo reguliatoriais. Blogiau tuose laukuose, kur yra apsemtų vietų. Tai gali pakenkti augalams. Tokia pati situacija ir su žieminiais kviečiais.

Orai, nors ir permainingi, bet labai didelių temperatūros svyravimų kol kas nebuvo. Kai šalo, mūsų krašte augalai buvo padengti nestoru sniego sluoksniu. Tai apsaugojo juos nuo iššalimo.

Aišku, iki pavasario dar toli, sunku ką nors prognozuoti. Tokia diena, kaip šiandien: naktį šaltukas, dieną saulė, – labai maloni žmonėms, bet pavojinga augalams. Augalai neapsaugoti sniego sluoksniu nuo saulės spindulių, jie įšildo tamsų dirvožemį, o naktį atšąla. Tokie temperatūrų kontrastai žiemojantiems augalams nepatinka.