Lietuvoje galima rasti įvairiausių ūkių: vieni ūkininkai augina didžiulius plotus javų, kiti – plantacijas daržovių, tačiau yra ir tokių, kuriuose puoselėjami netradiciniai gyvūnai.

Ruošiasi šventei

Dekoratyvinių gyvūnų augintojas iš Marijampolės Vytas Dubickas jau tris dešimtmečius augina triušius, nutrijas, gaidžius, višteles, papūgas, jūrų kiaulytes, putpeles. Pats juos ir veisia, pasirinkdamas įdomesnes veisles. Tiesa, dekoratyviniai paukščiai ir gyvūnai – tik malonus užsiėmimas, o gyvenimui jis užsidirba dirbdamas žirgyne.

Marijampolės savivaldybės žemdirbių šventei „Sūduvos kraitė 2018“, vyksiančiai spalio 6 d., besiruošiantis marijampolietis sakė, kad pasirengti jam padeda ir žmona Zita bei dukra Dovilė. Dekoratyvinius gyvūnus auginanti šeima turi kruopščiai apgalvoti visas detales, kad į šventę nuvežtiems jų augintiniams palapinėje būtų patogu, pasirūpinti jų pašarais ir lesalais, nepamiršti, kad jie turėtų vandens atsigerti.

„Be to, dar reikia patiems gražiai papuošti palapinę. Per metų šventę turi būti įdomūs akcentai, kurie patrauktų svečių akis“, – įsitikinęs ūkininkas, ketinantis vežtis į šventę nemažai augintinių. Šį kartą namuose nepaliks ir putpelių.

Vyto palapinė per šventes viena lankomiausių. Asmeninio archyvo nuotr.

Putpeliukų buvo mažiau

Šiuos metus V.Dubickas įsimins kaip vienus iš sudėtingesnių. Mat kasmet putpelių, vištų, triušių šeimynas plečiantis vyras, šiemet sulaukė ne tokio prieaugio, kokio tikėjosi. Kai kuriems gyvūnams pakenkė vasaros kaitra, dėl to jie prasčiau veisėsi. Šeimininkui nepavyko iš visų susirinktų putpelių kiaušinių išperinti jauniklių.

„Daug žalos padarė karščiai. Šiemet buvo labai daug nevaisingų putpelių kiaušinių. Teko man su kitais putpelių augintojais pasikalbėti, tai, jų manymu, šie paukšteliai blogai perėjosi dėl kaitros“, – aiškino vyras.

Tokių pat sunkumų kilo ir su vištų kiaušiniais. Kadangi putpeles ir kitus gyvūnus Dubickai daugiau augina dėl savęs, o ne verslui, jie per daug nenusimena. Tačiau šventės dalyvių V.Dubickas žada nenuvilti – paukščių atsiveš tiek, kiek ir planavo.

Gyvūnų įvairovė

Triušių palikuonių Dubickų ūkyje, kaip, beje, ir kituose, taip pat nesulaukta tiek, kiek ankstesniais metais. Pasak marijampoliečio, rudenį atvėsus triušių patelės vėl ėmė rodyti poravimosi ženklus, todėl jis tikisi, kad dar pavyks padidinti jų populiaciją.

Neseniai Vytas įsiveisė naujų, labai gražių deimantinių triušių. Juos parodys ir Marijampolės krašto žemdirbių derliaus šventėje. Iš viso jis dabar augina septynių rūšių ilgaausius.

Po triušių pagal kiekį antros – nutrijos. Jų vyras augina apie dvidešimt. Vytui šie gyvūnai mieli, įdomūs, juos augina nuo senų laikų. Šiuos kailinius žvėrelius vyras laiko specialiuose narveliuose.

„Anksčiau žmonės nutrijas augindavo dėl „biznio“, o dabar tie laikai jau užmiršti, nes nutrijų kailių niekam nebereikia. Vienas kitas pažįstamas ar draugas kartais paprašo nutrijų mėsos. Giria, kad ji labai skani, delikatesinė. Bet aš nutrijas laikau tik dėl savęs, dėl įvairovės, įdomumo“, – pasakojo Vytas.

V.Dubickas girdėjęs kalbų, kad ketinama uždrausti Lietuvoje auginti nutrijas, esą tai nepageidaujami invaziniai gyvūnai, pradėję veistis gamtoje. Tokiam ketinimui Vytas nepritaria.

„Kuo daugiau įvairių gyvių yra ūkyje, tuo man gražiau, maloniau“, – sakė jis.

Dubickų auginami gaidžiai ir vištos taip pat įdomesnių veislių. Tarp augintinių yra ir jūrų kiaulyčių, papūgų, kelių rūšių kanarėlių. „Man jos gražiai čiulba, aš su jomis kasdien bendrauju“, – atviravo gyvūnų mylėtojas.

Šeimininkui kasdien čiulba kanarėlės bei papūgos. Asmeninio archyvo nuotr.

Neperka tik šieno

Ūkininkui šiemet sėkmingai pavyko pasiruošti pašarų augintiniams – palankūs šienapjūtei orai leido gražiai ir laiku nupjauti žolę. Šienas labai gerai išdžiūvo, nemažai jo privežė į daržinę, galės triušiai mėgautis. Maistingų morkų patys neaugina, perka iš kitų ūkių. Ūkininko skaičiavimais, šiemet morkos bus brangesnės, nes jų derlius ūkiuose kur kas menkesnis. Bet triušiai be morkų tikrai neliks – nupirks jų tiek, kiek reikės ilgaausiams.

Augintiniams Dubickai perka ir nemažai grūdų – kviečių, miežių, avižų. Grūdus skanauja triušiai, sumaltus grūdus lesa putpelės, vištelės, gaidžiukai. „Beveik viską tenka pirkti, tik šieno patys pasiruošiame“, – pasakojo ūkininkas.

Vytas vienas nesuspėtų pasirūpinti būriu paukščių ir gyvūnų, nes dieną jis dirba žirgyne. Vyras džiaugiasi, kad jam nuolat talkina šeimos moterys – tai papūgas palesina, tai triušius pašeria. Žmonai ir dukrai stengiasi duoti lengvesnių darbų, bet, kai labai reikia, žmona Zita ir neprašoma tvartą išmėžia.

Vasarą gyvūnai gyvena Dubickų sodyboje kaime. Atvėsus orams, augintinius vyras parsiveža į miestą, kur turi įsirengęs šiltesnius ūkinius pastatus.

Pradžia – triušiai

Auginti triušius Vytas pradėjo dar vaikystėje. Šie buvo jam kaip draugai ir pirmi jo prižiūrimi gyvūnai. Vien ilgaausių neužteko – būdamas 15–16 metų jaunasis gyvūnų mylėtojas įsigijo nutrijų. Tėveliai kaime ūkiškai gyveno, todėl sunkumų nekildavo. Paskui į jaunuolio ūkelį atkeliavo papūgos, o po jų – ir jūrų kiaulytės. Taip pamažu Vyto gyvūnų šeimyna vis didėjo. Kiekvienais metais jis atrasdavo ir į namus parsigabendavo vis įdomesnių gyvūnėlių.

Dabar Vytas jau brandaus amžiaus, tačiau sustoti jis neketina – vis dar puoselėja svajonę įsigyti bei pasiauginti arkliuką. „Svarbiausia –norėti. Kai yra noro, viskas pamažu pildosi“, – tikino vyras.

Kiek reikia investuoti į vis didėjantį ūkį, marijampolietis skrupulingai neskaičiuoja. Anot jo, kuo atidžiau prižiūrėsi gyvūnus, sukaupsi didesnės patirties, tuo gyvūnai mažiau sirgs, rečiau reikės juos gydyti. Į jo ūkį veterinarijos gydytojas kviečiamas palyginti gana retai.

Per tris dešimtis metų V.Dubickas su paukščiais ir gyvūnais susigyveno, gerai žino jų „silpnąsias“ vietas, kas ir kam geriausiai tinka ir patinka. Vytui pasisekė, kad ir žmona Zita kilusi iš kaimo, myli augintinius. „Kartais ji labai daug padaro. Kai nesuspėju visur, ji perima darbus namuose“, – pasakojo Vytas.

Atsilygina prieraišumu

Dalyvaudamas šventėse, parodose, gyvūnų augintojas pastebėjo, kad į jo palapinę užsukę miestiečiai dažniausiai tik pasidžiaugia gyvūnėliais, juos apžiūri, bet retas kuris jų nusiperka. Vytas džiaugiasi, kad palapinėje įsikūrę jo augintiniai per šventę suteikia džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. „Žmonės domisi gyvūnais, būna patenkinti. Gal kitas niekada gyvenime nėra laikęs triušio, jūrų kiaulytės, bet jam jie labai įdomūs. Kas žino, gal, pamačius mano augintinius, kils noras įsigyti kokių nors gyvūnėlių“, – svarstė ūkininkas.

Ką pačiam šeimininkui duoda gyvūnai? „Aš prie jų labai pripratęs. Ryte atsikeliu ir iš karto einu pas juos. Parėjęs iš darbo taip pat bėgu pas juos. Pašeriu, apžiūriu visus. Jie man tapo draugais. Koks malonumas ryte nuėjus išgirsti, kaip čiulba čirškauja papūgėlės... Atrodo, kad jos su manimi kalbasi, sveikina mane“, – augintinių prieraišumu džiaugėsi Vytas.

Jo nuomone, ypač rekomenduotina gyvūnėlių laikyti tiems žmonėms, kurie jaučiasi vieniši. „Daug jų auginti gal ir nereikia, bet vieną kitą tikrai patarčiau turėti. Visas ligas ir rūpesčius pamiršite“, – patarė gyvūnų mylėtojas.