Tragiški gaisrai Lietuvoje pasipylė jau nuo pat šių metų pradžios. Pirmąją naujų metų dieną kilusiuose gaisruose žuvo trys žmonės, o sausio 8-ąją – net septyni, tarp jų – trys vaikai. Iš viso per pirmąsias dešimt šių metų dienų Lietuvoje jau kilo 363 gaisrai, o juose žuvo 15 gyventojų. Daug gaisrų kyla dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių. Kai kuriais atvejais viena iš nelaimių priežasčių – ir alkoholis, blogi įpročiai. Iki sausio 8 d. ugniagesiai gelbėtojai dar galėjo tai vertinti kaip skaudžias pamokas, o po trijų mažamečių sesučių žūties per gaisrą, kilusį Šiauliuose, to negalėtų pasakyti net visko matę ugniagesiai gelbėtojai.

Gaisras po gaisro

Kol kas tragiškiausia diena reikėtų laikyti praėjusį penktadienį. Apie žaibiškai kilusį gaisrą medinio apmūryto namo mansardoje – palėpėje įrengtame vaikų kambaryje – Šiaulių ugniagesius žinia pasiekė apie 15.27 val. Maždaug po 19 min. ugniagesiai iš Tilžės gatvėje atvira liepsna degusio namo mansardos, kur miegojo vaikai, išnešė tris per gaisrą žuvusias mergaites – trejų ir pusantrų metų bei 6 mėnesių sesutes.

Tą popietę paguldžiusi pogulio dukreles, jų mama tvarkėsi namuose, pirmame aukšte. Kai, pajutusi dūmų kvapą, nubėgo pažiūrėti į mansardą, į ją patekti net negalėjo, nes vos tik pravėrus duris tvokstelėjo liepsnos. Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti nuo mansardoje esančiame kambaryje įrengtos krosnelės. Tiriama versija, kad ji buvo įrengta nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų – pernelyg arti namo medinių konstrukcijų bei kambario medienos apdailos. Tiriamos ir kitos galimos gaisro versijos.

Tą pačią dieną Lietuvoje kilo dar keletas gaisrų, nusinešusių žmonių gyvybes. Matuizų kaime (Varėnos r.) dviejų aukštų gyvenamajame name kilus gaisrui, liepsnose žuvo sutuoktinių pora. Ankstų penktadienio rytą Drebulinės kaime (Vilkaviškio r.) rasta namuose dūmuose uždususi moteris. Dar viena nelaimė sausio 8-ąją nutiko Maštalierių kaime (Alytaus r.). Vakare į brolio sodybą atvykęs vyras ūkinio pastato lauko virtuvės lovoje rado apdegusį ir mirusį savo brolį (g. 1961 m.).

Likę be kontrolės

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) specialistų teigimu, pastaraisiais metais daugiausia gaisrų kyla gyvenamuosiuose namuose. O pramoniniuose ir visuomeninės paskirties objektuose jie gana reti. Priešgaisrinės saugos įstatymas PAGD bei rajonuose dirbančias ugniagesių gelbėtojų komandas įpareigoja nuolat kontroliuoti priešgaisrinę tik pramoninių bei visuomeninių objektų būklę. O gyvenamųjų patalpų kontrolė įstatyme nenumatyta.

Tiesa, ugniagesiai be dėmesio namų ir butų nepalieka: eina ir tikrina, ar tvarkingi dūmtraukiai, ar tvarkingos krosnys, elektros instaliacija, pataria, ką reikėtų padaryti, kad aplenktų nelaimė. Tačiau neįmanoma patikrinti visų gyvenamųjų būstų.

„Atsimušame į socialinę problemą. Tie senyvo amžiaus žmonės, kurie gyvena tvarkingai, bet nepasiturinčiai, nori, bet neišgali susiremontuoti, neturi tam pinigų. Todėl kartu su savivaldybėmis jau ne vienus metus rengiame akcijas, kurių metu išsiaiškiname problemiškiausias vietas ir prašome savivaldybių pagelbėti pertvarkant krosnis ar sutvarkant kaminus“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo PAGD specialistai.

Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad prevencinės priemonės organizuojamos nuolat. Prieš kūrenimo sezoną pareigūnai su socialiniais savivaldybių darbuotojais lankėsi socialiniuose būstuose ir mokė gyventojus, kaip saugiai kūrenti krosnis, aiškino, ką jie turėtų sutvarkyti ruošdamiesi šildymo sezonui. Gyventojai noriai juos įsileido ir išklausė jų patarimus.

„Surašėme pavojingus būstus, į kuriuos iš tikrųjų reikia atkreipti dėmesį, dauguma jų – savivaldybių nuosavybė. Kiek žinau, skiria dėmesio, padeda kaminus išsivalyti. Aišku, to nepakanka. Kiekvieną dieną kiekvieno gyventojo rūpestis – saugiai besikūrenanti krosnis. Čia jau savivaldybės nepadės, tai – kiekvieno gyventojo pareiga“, – mintimis dalijosi R.Masys. Rengti daugiau prevencinių priemonių gyventojams, lankant jų būstus, anot jo, šią žiemą ugniagesiams nėra laiko, nes jie vos spėja vykti pagal iškvietimus.

Ugniagesiai gelbėtojai neslepia, kad nors praėjusią savaitę įvykęs skaudžiausias gaisras ir kilo mieste, vis dėlto tai – išskirtinis atvejis. Mat pastarųjų metų duomenys rodo, kad gaisrai kaimo vietovėse nusineša daugiausia gyvybių, padaro daugiausia materialinės žalos. Dažnai apie gaisrą kaime ugniagesiams pranešama, kai jau liepsnos pradeda veržtis pro stogą. Kai atvyksta ugniagesiai, pastatai jau būna beveik suniokoti ugnies. Dar skaudesnės būna gaisrų vienkiemiuose pasekmės, nes dažniausiai per vėlai pranešama, be to, ugniagesiams iki jų privažiuoti ne visada būna lengva.

Pamokos sau ir kitiems

Šiemet buityje kilusius gaisrus lėmusios priežastys, anot ugniagesių, įvairios. Kiekvienas gaisras – atskira maža istorija. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas R.Masys „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad iš kai kurių buityje sukeltų gaisrų galėtų pasimokyti ne tik šeimininkai, bet ir kiti žmonės.

Kalvarijos savivaldybėje, Suvalkėlių kaime, keturbučiame name gyvenantis vyriškis krosnį bandė užkurti šliūkštelėdamas degiojo skysčio, tačiau užsidegė pats butelis su degiuoju skysčiu. Iš netikėtumo vyras degantį butelį išmetė greta krosnies ant grindų ir kilo gaisras. Nuo išsiveržusios liepsnos labiausiai nukentėjo pats šeimininkas. Jis apdegė rankas ir pilvą. Pirmame aukšte išdegė ne tik virtuvė, apdegė ir koridoriaus sienos, spintos.

Ugniagesiai žmonėms primena, kad krosnims įkurti jie nenaudotų degiųjų skysčių, nes gali kilti gaisras. Jei krosnis nesikuria, geriau rinktis liepsną skatinančias sausas tabletes. Taip bus ir namai saugūs, ir kaimynai ramūs.

Dar vienas pamokantis gaisras numalšintas Mokolų kaime (Marijampolės sav.), kai šeimininkai iš krosnies susemtus karštus pelenus supylė į savame kieme stovėjusį atliekų konteinerį ir šis užsiliepsnojęs sukėlė didelį gaisrą. Užsidegė gretimas medinis statinys.

Ne mažiau pamokanti ir dar viena istorija, šiais metais nutikusi Kirmėlinės kaime (Marijampolės sav.). Sodybos šeimininkai žvarbią naktį molinių sienų pastate paliko degančią žvakę, kad nesušaltų daržovės. Taupūs suvalkiečiai manė, kad ir taip galima sušildyti daržoves... Tačiau be priežiūros ant medinių grindų palikta žvakė sukėlė gaisrą – užsidegė grindys, gyvuliams žiemai paruoštas šienas.

Daukantiškių kaimo (Šakių r.) gyventojų sodybos vasaros virtuvėje užsidegė prie besikūrenančios krosnies sukrautos malkos.

Kaimo rykštė

Remigijus Baniulis, PAGD vadovas

Esame sudarę potencialios gaisro aukos portretą. Nors šiemet jau buvo atvejis, kai žuvo vaikai, bendras portretas jau ne vienus metus menkai kinta, didelių pokyčių nėra. Dominuoja, aišku, vyrai, išgeriantys, asocialūs, gyvenantys iš pašalpų. Didžiausia tikimybė žūti gaisre būtent socialinių pašalpų išmokėjimo dieną ar kitą dieną po išmokėjimo. Tokios tendencijos ypač ryškios kaimo vietovėse. Kai žinome, kada mokamos pašalpos, visuomet galime tikėtis, kad kažkur kils pavojus, įvyks nelaimė. Žmonės visiškai nesusimąsto. Kviečiu – jei jau geriate, tai bent jau rūkykite lauke. Bet tie įpročiai „prisigėriau, iki lovos nušliaužiau, griuvau ir tada dar užsirūkiau“ yra gajūs. Beje, cigarečių kokybė dabar geresnė nei sovietiniais laikais: jos smilksta ir neužgęsta. Todėl didesnė tikimybė, kad jei žmogus rūkys lovoje ir smilkstanti cigaretė nukris ant čiužinio, jis užtrokš dūmuose, nors didelio gaisro gali ir nebūti: mat čiužiniuose yra porolono, kuris smilkdamas išskiria nuodingus dūmus, kurių pakanka, kad žmogus mirtų. Pernai Lietuvoje žuvo 41 toks rūkalius. Tokie žmonės sunkiai pasiduoda profilaktiniams mokymams. Jie abejingi savo gyvybei ir, matyt, aplinkinių saugumui, turtui. Ne paslaptis, kad tai – dažniausiai asocialūs žmonės. Atvirai pasakysiu – su tokiais nežinau, ką daryti. Jie – tarsi kaimo rykštė, ir tik laiko klausimas, kada jie iškeliaus anapilin.