Suvalkijoje 2–4 laipsniais šilčiau nei kitoje Lietuvos teritorijoje, tad čia bene anksčiausiai prinoko pirmosios ankstyvosios braškės, augintos atvirame grunte. Uogų augintojai pataria, kad lietuviškų braškių vertėtų ieškoti ūkininkų turgeliuose. Perkant iš pirmų rankų lengviau pasiderėti ir dėl kainos.

Daug, bet smulkesnės

Ekologiškų uogų augintojas Juozas Žolynas šiemet pirmąsias braškes Marijampolės turgavietėje pradėjo pardavinėti gegužės 25 dieną – kur kas anksčiau nei ankstesniais metais. Pasak braškininko, uogos greičiau sunoko dėl savaitę aktyviau pašvietusios saulės. Be to, ankstyvąsias braškes jis buvo pridengęs daržo plėvele.

Už pusę kilogramo uogų augintojas prašė 3 eurų, o perkantiesiems visą kilogramą, kaip pats sakė, padarydavo nuolaidą – parduodavo po 5 eurus. Uogos ilgokai ant J.Žolyno prekystalio nesipuikavo – po kelių valandų jų neliko. Kol vieni tik domėjosi ankstyvosiomis braškėmis, kiti pirko – po pusę kilogramo, kilogramą, o atsirado ir tokių, kurie nepagailėjo pinigų porai kilogramų lietuviškų uogų.

„Turguje reikia derėtis – ką nuderėsi, to nemokėsi“, – linksmai porino braškes sėkmingai pardavęs Juozas, pats pasiūlydavęs pirkėjams pasiderėti dėl kainos. Buvo ir daugiau prekiautojų braškėmis, bet ar jos lietuviškos, Juozas galėjo tik spėlioti. Už savas jis gali galvą guldyti. Juolab kad jo uogos auga beveik ant šventos žemės – priešais palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškę ir ten pastatytą koplyčią, tad braškių augintojas tiki, kad jam ir Dievas padeda.

Besidomintiesiems ankstyvu derliumi J.Žolynas pasakojo, kad uogos šiemet geros, tik smulkesnės negu praėjusiais metais. Braškių augintojo nuomone, taip atsitiko dėl to, kad šiemet šalnų nebuvo, todėl užsimezgė labai daug uogų. Gali būti, kad krūmeliai nepajėgė visų uogų išauginti – didelių braškių mažiau nei smulkių.

Juozo Žolyno ūkio nuotr.

Skina ir rugpjūtį

Netrukus Lūginės kaime prisirps ir nedengtos J.Žolyno braškės. Šioms skanioms pirmosioms vasaros uogoms augti pavasaris šiemet buvo itin dėkingas – netrūko saulės, šilumos. Kadangi lietaus mažoka, uogų mezgimo laikotarpiu Juozas krūmelius nuolat laistė – turi įsirengęs laistymo sistemą. Dabar braškių augintojas jau nerimauja, kad, užsitęsus sausiems ir karštiems orams, tvenkinyje vanduo nesibaigtų.

Šeimininkas uogoms paskyręs apie 20 arų. Be braškių, dar augina ir avietes. J.Žolynas turi įsiveisęs įvairiausių veislių braškių – nuo ankstyvųjų, kurias pradeda skinti gegužę, iki vėlyvųjų, kurios prisirpsta vasarai baigiantis – rugpjūčio mėnesį. Iš viso jis išvardijo beveik 10 veislių. Bet jam pačiam iš auginamų ankstyvųjų braškių pačios skaniausios lietuviškos Ventos veislės uogos. Kai kitos baigiasi, rugpjūtį prisirpsta lietuviškos braškės Malvina.

Ūkininkas braškes daugiausia prižiūri pats. Šeimos, anūkų pagalbos jam prireikia tik per darbymetį. Dalis krūmelių pasodinta ant specialios daržo plėvelės, kiti auga laisvai. Tarplysvius ūkininkas išklojęs šiaudais, o išlendančias žoles išravi specialiu peiliu. „Mano braškyne galima su kojinėmis vaikščioti, taip švaru“, – šypsojosi braškininkas.

Noksta be išbandymų

Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkas, Braškių augintojų draugijos pirmininkas bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis augina išskirtinės kokybės braškes netoli Kazlų Rūdos. Jo teigimu, šiemetį derlių jis pradės skinti birželio pradžioje. Jis žmones kviečia atvažiuoti ir prisiskinti braškių patiems – tada uogos bus pigesnės.

„Perspektyvos geros, šalnų, atrodo, jau išvengsime. Buvau 2 hektarus braškių pridengęs, negali visko numatyti. Tačiau nebuvo atšiaurios žiemos, pavasarį – šalnų, kol kas braškėms palankios sąlygos“, – džiaugėsi V.Juodsnukis.

Anot jo, retas uogų augintojas ryžtasi rengti projektą ir pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Jo nuomone, parama nėra lanksti. „Jeigu ūkininkas padarys klaidą, lauks griežtos sankcijos. O kaip žmonėms jų išvengti, niekas nepasako“, – teigė Braškių augintojų draugijos pirmininkas.

Svarbu kokybė

Algintė Serapinaitė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė

Šiais metais braškių sezono metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai mažmeninėje prekyboje patikrino maždaug 2 t braškių, užaugintų Ispanijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Daugiausia užfiksuota ženklinimo pažeidimų – buvo neteisingai nurodoma uogų kilmės šalis, nenurodoma arba klaidingai nurodoma klasė. Kokybės neatitikimų, pavyzdžiui, puvinių ar mechaninių pažeidimų, žemėtumo ir t. t., nenustatyta.

Ženklinant braškes privalu nurodyti kokybės klasę. Svarbu, kad braškės pagal savo kokybės parametrus atitiktų tai klasei taikomus kokybės reikalavimus. Šios uogos yra skirstomos į tris klases.

Aukščiausia klasė – aukščiausios kokybės produktai. Šios klasės braškės turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes, uogos turi būti be defektų.

I klasė – geros kokybės produktai. Šios klasės braškės turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes, leidžiami nedideli formos defektai, uogos turi būti nežemėtos.

II klasė – produktai, atitinkantys būtiniausius kokybės reikalavimus. Šiai klasei priskiriamos braškės, kurios neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų reikalavimų. Leidžiami formos defektai, nestiprus sausas sumušimas, uogos gali būti šiek tiek žemėtos.

Šiemet daugiausia buvo patikrinta I klasės braškių.

Svarbu pabrėžti, kad braškės vertinamos ne vien pagal kokybės, bet ir pagal saugos rodiklius. Vykdant augalinio maisto produktų taršos stebėsenos programą, kasmet atrenkami uogų, vaisių ir daržovių, taip pat ir braškių mėginiai dėl pesticidų. Šiemet jau ištirta 10 braškių mėginių pesticidų likučiams nustatyti (tirtos tiek atvežtinės, tiek vietinės ankstyvosios braškės). Tyrimų metu nenustatyta nė vieno atvejo, kad pesticidų likučiai viršytų teisės aktuose nurodytus didžiausius leistinus kiekius.