Skundai dėl mažesnio nei turėtų būti kruopų, trąšų ar dar kitokių prekių pakuočių svorio, neaišku ką rodančios prekybininkų svarstyklės, per lengvi dujų balionai – tai vis Lietuvos metrologijos inspekcijos darbuotojų dėmesio sritys. Mat atvejų, kuomet vartotojai nukenčia nuo ne visai sąžiningų prekybininkų ar paslaugų tiekėjų – vis dar pasitaiko.

Apsižiūrėjo prieš verdant  

Į „Valstiečių laikraštį“ kreipėsi Lazdijų rajono ūkininkas (redakcijai vardas ir pavardė žinomi), skųsdamasis, kad prekybos centre pirko pakelį žirnių, ir po kurio laiko susiruošęs juos virti suabejojo, ar tikrai pakuotėje gali būti, kaip parašyta ant jos, 800 gramų. Pasvėręs pamatė, kad pakelis žirnių sveria tik 769 gramus. Ūkininkas nusistebėjo, kad sandarioje pakuotėje galėjo „nudžiūti“ net apie 30 gramų.

Lazdijų rajono gyventojas žirnius buvo pirkęs viename prekybos centre maždaug prieš mėnesį, o kasos kvitus yra įpratęs rinkti. Tad ir šis turėjo būti tarp kitų kvitų. Tačiau kuris – negalėjo atrinkti, nes beveik visų kvitų užrašai buvo išblukę. Jo nuomone, dažai ant kvito turėtų išsilaikyti bent dvejus metus, nes kai kurioms prekėms yra suteikiama iki 2 metų garantija. Kvitas yra garantiją patvirtinantis dokumentas, be to, kvito reikia ir norint įrodyti, kada ir kur prekė pirkta.   

Kaimo žmogui važiuoti iki artimiausio Lietuvos metrologijos inspekcijos poskyrio sudėtinga –kelionė jam kainuotų daugiau nei kainavo žirniai, todėl savo „bėdą“ išsakė „Valstiečių laikraščiui“. Kaip tokiais atvejais, kai suabejoja sveriamų produktų pakuočių svoriu, žmonės turėtų elgtis, į ką turėtų atkreipti dėmesį, aiškina tuo nuolat besirūpinantys Lietuvos metrologijos inspekcijos darbuotojai.  

Patarimas – sverk parduotuvėje 

Su Lazdijų rajono ūkininko atveju susipažinęs ir jį pagal galimybes aiškinęsis Lietuvos metrologijos inspekcijos Rytų regiono vyresnysis patarėjas Gintaras Karazija sakė, kad ne taip viskas paprasta – tyrimą apsunkino tai, kad inspekcija negalėjo nustatyti paties fakto – pirkėjas neturėjo žirnių pirkimo čekio, o žirnių pakuotę buvo svėręs namuose buitinėmis svarstyklėmis, kurios neturi patikrą patvirtinančių žymenų ar tai patvirtinančių dokumentų, o jų svėrimo parodymai – nėra tikslus atsakymas inspektoriui.

„Žmogus man sako, kad jos labai tikslios. Bet tai jam jos tikslios. Norėdamas įsitikinti, kad jos tikrai tikslios, turiu uždėti etaloninių svarsčių komplektą ir pasižiūrėti, ar jos tiksliai rodo. Kitas dalykas, teisinei metrologijai tokios buitinės svarstyklės negali būti naudojamos. Be to, žmogus neturi prekės pirkimo čekio, pakuotė išardyta, tad ar jis teisus, ar tik šiaip skundžiasi, nustatyti negalėjau“, – aiškino G.Karazija.

Tačiau inspektorius analogiškame prekybos centre Alytuje patikrino pasirinktas to paties gamintojo–fasuotojo 800 gramų dviejų rūšių skaldytų bei neskaldytų žirnių pakuotes. G.Karazijos teigimu, jos buvo be priekaištų. „Mes praeitais metais visoje Lietuvoje prekybos centruose tikrinome to paties gamintojo–fasuotojo kruopų pakuotes, ir atvejų, kad būtų labai blogai sufasuota, nebuvo“, – teigė G.Karazija.  

Europos Sąjungoje galiojantis Fasuotų prekių ir matavimo indų techninis reglamentas gamintojui–fasuotojui ar importuotojui sveriamų fasuotų produktų pakuotės svorio į teigiamą pusę (kitaip tariant, pliusą vartotojo naudai) neriboja, gali sverti ir daugiau, bet negali būti mažiau, nei numatyta reglamente.

Kad parėjus namo su pirkiniu nekiltų abejonių dėl jo svorio, tiek kaimo, tiek miesto žmonėms inspekcijos vyresnysis patarėjas siūlo naudotis prekybos centruose esančiomis kontrolinėmis svarstyklėmis. „Jeigu nepasitiki, prieš dėdamas į krepšelį uždėk perkamos prekės pakuotę ant kontrolinių svarstyklių ir matysi, kiek ji sveria. Pavyzdžiui, žirnių pakuotė gali sverti iki 15 gramų mažiau, bet ne daugiau, ir jokiu būdu joje neturi trūkti 30 gramų“, – sakė jis. 

Turi perfasuoti

G.Karazija VL aiškino, kad Europos Sąjungoje galiojantis Fasuotų prekių ir matavimo indų techninis reglamentas gamintojui–fasuotojui ar importuotojui sveriamų fasuotų produktų pakuotės svorio į teigiamą pusę (kitaip tariant, pliusą vartotojo naudai) neriboja, gali sverti ir daugiau, bet negali būti mažiau, nei numatyta reglamente. Pavyzdžiui, nuo 100 iki 200 gramų pakuotėms – viena paklaida, didesnėms pakuotėms yra kitokia, kiek didesnė leistina paklaida.

„Tikrindami pas gamintoją–fasuotoją pasižiūrime visą partiją, iš jos atrinkę mums reikiamą kiekį fasuotų prekių. Žiūrime, kad nebūtų viskas sufasuota tik „į minusą“. Jeigu taip – tokią partiją brokuojame ir nurodome gamintojui–fasuotojui tą gaminį perfasuoti. Tokių atvejų pasitaiko. Praėjusių metų pabaigoje tikrinome pašarus – buvo fasuotas sausas kačių ir šunų ėdalas. Vieno pavadinimo pašarai leistinos paklaidos ribose buvo visi sufasuoti tik „į neigiamą“ pusę. Todėl gamintojui–fasuotojui nurodėme visą pašarų partiją perfasuoti“, – neseną atvejį prisiminė G.Karazija.

Jis teigė, kad ateityje daugiausia tikrins būtent pas gamintojus–fasuotojus ar importuotojus, taip dar mažiau neteisingai sufasuotų pakuočių patektų į prekybą, tačiau neneigia, kad visko ir visur vienu metu patikrinti tiesiog neįmanoma.   

Tikrina daug ką

Pašnekovas G.Karazija atkreipė dėmesį, kad jie kuruoja ir kitokias sritis. Anot jo, amžina problema yra sveriamas produktas – dujų balionai. Dažnai pasitaiko, kad juose trūksta dujų ir jie per lengvi. Jeigu gauna skundą, tikrina, ar degalinės darbuotojai teisingai į automobilio baką įpylė degalų. Taip pat gana dažnai kyla problemų ir dėl akmens anglies pakuočių svorio. Sunkioms pakuotėms nustatytos ir kitos svorio paklaidos. Vakarų šalyse 25 kg pakuotė jau yra per didelė, žmogus negali jos kelti, turi kelti įrenginiai, bet Lietuvoje iki to dar toli.            

„Mūsų darbas labai specifinis, visi apskaitos prietaisai, tiek vandens, tiek dujų, tiek elektros. Čia irgi mūsų sritis. Visos prekyboje svarstyklės, termometrai, gamyboje yra daug visokių matavimo priemonių. Visas sritis po truputį tikriname“, – aiškino G.Karazija, primindamas, kad į juos žmonės gali kreiptis įvairiais atvejais, ne tik dėl kruopų ar žirnių. Gali patikrinti bei įvertinti ir trąšų ar sėklų pakuočių svorį, kas aktualu artėjant pavasario darbymečiui.

Pasak Metrologijos inspekcijos vyresniojo patarėjo, žmonės ne viską žino, ne viską supranta, todėl jie stengiasi apsilankyti kaimo bendruomenėse ar seniūnijose ir potencialiems vartotojams išaiškinti tiek apie fasuotas prekes, tiek apie matavimo priemones. Buvo įprasta prekybai turgavietėse iš Lenkijos prisivežti pigių, buitiniam naudojimui skirtų svarstyklių, kurių patikros niekas neatlieka. Tačiau prekiauti turgavietėje naudojantis tokiomis svarstyklėmis nei ūkininkai, nei kiti prekeiviai negali. „Jie mums aiškina, kad jos gerai sveria. Bet jos skirtos sverti namuose. Prekybos vietose visi pardavėjai privalo naudoti reikiamai suženklintas, sertifikuotas, europinį reglamentą atitinkančias svarstykles“, – VL pasakojo G.Karazija, pastebėdamas, kad turgavietėse pagaliau tam tikra pažanga šia linkme jau yra pasiekta.

Svoriai „nugaruoja“

Į Lietuvos metrologų akiratį dažnai patenka ir šaldyta mėsa bei šaldytos žuvys, taip pat fasuoti rauginti kopūstai ar agurkai bei daugybė kitų sveriamų sufasuotų produktų. Šaldytus produktus pasverti nėra taip paprasta, todėl šis darbas patikėtas Lietuvos metrologijos inspekcijos akredituotam Matavimų skyriui Vilniuje. Mat reikia tinkamai atitirpinti, nusausinti ir tik tada gali nustatyti gryną svorį. Tam yra speciali metodika, kurios bet kuriame skyriuje neatliksi. Deja, pasak G.Karazijos, dėl šaldytos žuvies visoje Europoje dar nėra vieningos tvarkos. Jo teigimu, turėtų būti priimtas vieningas nutarimas, kad fasuotojas rašytų ant pakuotės gryną žuvies be ledo svorį. Tuo tarpu dabar vos ne kiekvienas gamintojas–fasuotojas ženklina ir žymi įvairiai, todėl vartotojai turi labai atidžiai žiūrėti, ką perka, nes gali nusipirkti ne tik žuvį, bet ir sušaldytą vandenį (ledą).

Nusiskundimų sulaukiama ir dėl sufasuotų silkių. Vienas žmogus skundėsi, jog pirko silkę su svogūnais, tai svogūnų rado daug, o silkės – mažai. G.Karazija pataria visada žvilgtelėti, kas parašyta ant pakuotės. Jeigu nenurodyta, kiek yra silkės, o tik nurodyta bendra silkės su svogūnais masė, tai, anot pašnekovo, vartotojas turėtų gerai pagalvoti – pirkti ar ne.

Jis pats, prieš pirkdamas vytintą dešrą prekybos centre, pasverią ją kontrolinėmis svarstyklėmis, nes su vytintomis dešromis visko būna. Jeigu ji supakuota nesandarioje pakuotėje, tai gali nudžiūti. Dėl to vytintoms dešroms leistina dviguba svorio paklaida. Tas pats galioja duonai – jeigu ji supakuota nesandarioje pakuotėje, tarkime, su skylutėmis, ji irgi gali džiūti, tad leistina svorio paklaida irgi dvigubai didesnė. „Su tokiais džiūstančiais produktais yra taip, kad gali trūkti kiek daugiau nei įprastai“, – aiškino 22 metus Metrologijos inspekcijoje dirbantis G.Karazija.

Pasak Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko pavaduotojos Natalijos Bražunienės, už teisingą fasuotos prekės kiekį pakuotėje yra atsakingas fasuotos prekės gamintojas (fasuotojas), kuriam už pažeidimus taikomos poveikio priemonės ir skiriamos baudos, o prekiautojams nurodama išimti kiekio reikalavimų neatitinkančias prekes iš prekybos, jų nepardavinėti ar grąžinti gamintojams. Mat 2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus. Taip pat nuo 2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Metrologijos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus juridiniams asmenims, juridiniams asmenims skiriamas sankcijas už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus.